Bradesių ąžuolas

Medžio rūšis – paprastasis ąžuolas Quercus robur L.

Augimo vieta: Bradesių k. Kriaunų sen. Rokiškio r.

Ąžuolo amžius: spėjama, jog jo amžius siekia per 700 metų.

Ąžuolo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 612 cm, aukštis – 29 m.

Ąžuolas vadinamas Bradesių ąžuolu arba Stelmužės ąžuolo broliu. Apglėbti Stelmužės broliu vadinamo Bradesių ąžuolo kamieną reikia šešių suaugusių žmonių.

Kadaise slėnyje tarp Bradesių piliakalnio ir Sartų ežero augusi šventagirė – didelis ąžuolynas. Šventagirė vadinta Tiltalemiškiu (Tilteliomiškiu). Žmonės prisimena, kad kadaise čia buvęs tiltas. Tiltas laikytas mitologiniu. Jis jungęs Vėlių kalną – Velikuškių piliakalnį su Bradesių piliakalniu. Nuo tilto ir kilęs miško pavadinimas. Dabar ąžuolyną mena likęs vienas medis – Bradesių ąžuolas, o pastarojo šventumą – baltų tikėjimo atstovų pastatytas aukuras. Šioje vietoje dažnai renkasi baltų tikėjimo žmonės švęsti švenčių, atlikti apeigų. Visomis šakomis žaliuojantis, pavasarį rausvais žiedais pražystantis, o rudenį žemę gilėmis nusėjantis galiūnas, tikėtina, ilgaamžiškumu varžysis su sparčiai nykstančiu Europoje seniausiu Stelmužės ąžuolu, skaičiuojančiu antrą tūkstantį metų. Ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. jis pripažintas rajoninės reikšmės paminklu.

Bradesių ąžuolas auga Aldonos Lingienės žemės sklype. Ponia Aldona noriai prižiūri šią teritoriją ir yra tapusi savotiška vietine gide, atvykstantiems pamatyti šį ąžuolą. Keletas Aldonos Lingienės pasakojimų: tai, kad šio ąžuolo augimvietė ypatinga, byloja visa galingų medžių – ąžuolų, liepų ir klevų alėja ir aukuro vieta su išlikusiais pagonybės apeigų akcentais. Į vieną ąžuolą trenkė žaibas, ir dabar jo kamienas tarsi perskrostas užgijusia žaizda. Žaibas nuplėšė pusę ir kito galingo ąžuolo, bet medis greitai užsigydė žaizdas. Trečiame ąžuole, kamieno šakumoje tarsi strėlė išaugo jaunas ąžuoliukas. „Tai – Dievo pirštas. Bet ąžuoliukas baigia nunykti… Yra ir mistiškais ženklais paženklintas akmuo, kuris turėtų būti už pagonybės aukuro. Bet akmuo didžiulis, ir nepajėgiame į reikiamą vietą nuridenti“, – dėstė pasakotoja. Tas akmuo ypatingas. Mat vienoje pusėje yra plaštakos su pirštais įdauba, greta – kitos rankos delno įspaudas. Kitoje virš žemės iškilusio akmens pusėje – didelės pėdos įspaudas. Ponia Aldona sako, jog šie mistiniai ženklai byloja, kad kažkas bandė akmenį stumti į kitą vietą. Spėjama, jog jo išjudinti niekam nėra pavykę. Šioje alėjoje yra ir dar viena paslaptimi apgaubta vieta. Pasilypėję ant ąžuolinės trinkos, pastatytos netoli ąžuolo galiūno, ir kelias minutes žvelgiantys į dvikamienę liepą, patiria neįtikėtinus pojūčius: vieni junta tarsi per kūną bėgiojančias skruzdes, kiti – šiurpulį, treti – neregėtą energijos pliūpsnį. „Visi, kas bandė pajusti liepos stebuklą, pasakojo patyrę neįprastų jausmų“, – tikino ponia Aldona, neabejojanti, jog sodybos sklype esanti galiūnų ąžuolų ir liepų augimvietė turi ypatingų galių ir geros energijos.

Istorinės sąsajos su Bradesių ąžuolo augimviete: 1914 metais prie Sartų ežero gimęs Stasys Jameikis jaunystėje susipažino su lietuvių tautinio judėjimo dalyviu Domu Šidlausku–Visuomiu ir iš jo išgirstą Romuvos idėją brandino visą gyvenimą. Patekęs, kaip ir daugelis Lietuvos inteligentų, į komunistinius lagerius, Intoje jis įkūrė slaptą „Romuvos“ organizaciją, kurios tikslas buvo padėti lietuviams išsaugoti žmogiškumą ir tautinę dvasią. Svajota apie galimybę suvienyti aisčius ir sukurti Lietuvos-Latvijos valstybę su sostine Romuva prie Sartų ežero. Domas Šidlauskas–Visuomis subūrė Visuomybės bendriją su keliais šimtais pasekėjų. Šį judėjimą palaikė J. Basanavičius, V. Putvinskis, G. Žemkalnis-Landsbergis. 1930 m. Visuomis apsigyveno prie Dusetų miestelio. Miškingą plotą tarp Sartų, Zalvės ir Zaduojo ežerų pavadino Romuva, į kurią įėjo šeši kaimai. Didelį įspūdį žmonėms paliko Visuomio rengtos vasaros kupolinių šventės, kurios vykdavo prie Bradesių. Į jas susirinkdavo daug jaunimo, žmonių iš kelių parapijų. Visuomis sakydavo prakalbas, buvo kūrenamos ugnys, žaidžiami žaidimai, skambėdavo muzika. Bradesių ąžuolas mena visus šiuos didingus laikus ir traukte traukia turistus ir svečius, pamatyti ir pajausti šią ypatingą vietą ir energiją.

Paraiškos teikėjas - Kriaunų k. bendruomenė.