Raganos uosis

Medžio rūšis: paprastasis uosis Fraxinus excelsior L.

Augimo vieta – Plungės rajono savivaldybė, Platelių miestelis, Platelių dvaro parkas, Žemaitijos nacionalinis parkas, koordinatės 363915, 6213778 (LKS-94).

Apytikslis amžius – 200 metų.

Medžio fiziniai parametrai:
apimtis (1,3 m aukštyje) – Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistų matavimo duomenimis 7,41 m (matavimai atlikti 2016-06-09).
aukštis – Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistų matavimo duomenimis 28 m (matavimai atlikti 2016-06-09).
lajos aukštis – 14 m ir plotis 27 m,forma – cilindriškai apvali, projekcijos plotas 570 m2;
kiti ypatumai – 5 kamienai (anksčiau buvo septyni, bet per audras 2 nulūžo).
Išskirtiniai bruožai – medis yra storiausias uosis Lietuvoje.

Tai išskirtinis Lietuvos medis savo apimtimi pranokstantis kitus Lietuvos uosius. Net kelios legendos apie šį medį rodo jo svarbą vietos gyventojų sąmonėje. Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų objektų Žemaitijos nacionaliniame parke. Prie uosio esančioje erdvėje vyksta įvairūs, vietos bendruomenės ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos organizuojami renginiai: teatralizuotas žygis, grybų šventė, rudens turizmo sezono atidarymas ir kt. Šis uosis yra vienas iš populiariausių turistinių objektų nacionaliniame parke, įtrauktas į pagrindinius ekskursijų maršrutus po Žemaitijos nacionalinį parką. Platelių dvaro parke yra įrengtas Giliuko ir Kaštoniuko pėsčiųjų takas, viena iš tako stotelių – Raganos uosis. Didelio populiarumo sulaukęs dviračių ir pėsčiųjų takas aplink Platelių ežerą praeina šalia Raganos uosio.

Medis valstybės saugomas daugiau kaip 50 metų. Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1960 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 165 Raganos uosis paskelbtas saugomu objektu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 „Dėl gamtos paminklų paskelbimo“ Raganos uosis paskelbtas gamtos paminklu.

Apie šį unikalų medį yra keletas padavimų. Vieni pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius, ir jie suaugę į vieną kamieną. Kiti tvirtina, kad moteris skarele aprišusi tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, išliko ir skarelės mazgo žymė. Treti aiškina, kad uosio liemenyje esąs įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį, gaidžiui užgiedojus. Kiti dar tvirtina, esą raganos šį uosį mėgstančios ir čionai gūdžią naktį susirenkančios pasitarti.

Raganos uosis per ilgą savo amžių yra atlaikęs daug audrų. 2008 m. vasarą stipri audra nulaužė uosio centrinį, storiausią kamieną. Šis medis išgyveno ir uosių marą, kuris sunaikino nemažai Lietuvos uosių, taip pat ir Platelių dvaro parke. Tačiau kiekvieną pavasarį medis vėl sužaliuoja. Gal Raganos uosį saugo raganos, kurios čia, anot senųjų vietos gyventojų, vis dar renkasi, o gal tai išskirtinis gyvybingumas, padedantis uosiui atlaikyti visas negandas.

Pareiškėjas - Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.