Stelmužės ąžuolas

Medžio rūšis - paprastasis ąžuolas Quercus robur L.

Augimo vieta. Ąžuolo g., Stelmužės kaimas, Imbrado seniūnija, Zarasų rajonas.
Koordinatės: 638936, 6190581 (LKS); 55.829632, 26.217699 (WGS); 55° 49' 46.68", 26° 13' 3.72" (WGS)

Amžius. Apytiksliai – 1500 metų.

Medžio fiziniai parametrai:
apimtis (1,3 m aukštyje): 9,58 m (Išmatuota specialia Richter Germany gamintojo juosta).
aukštis: 19 m (išmatuotas švedišku aukščio matuokliu Haglöf (serijos numeris 2993))
kiti fiziniai parametrai: lajos skersmuo – 20 m; lajos aukštis – 17 m.

Išskirtiniai biologiniai ir dendrologiniai bruožai, medžio unikalumas, išskirtinumas aplinkoje.

Atsižvelgiant į aukštį ir galingumą, Stelmužės ąžuolas yra išskirtinis savo rūšies egzempliorius bei Europos mastu reikšmingas paminklinis medis. Kamienas išsišakoja į penkias galingas kamienines šakas, kurios yra gyvos ir lapuotos palei perimetrą. Pagal čekų arboristų Pavel Wágner ir Marek Žd'árský 2009 m. pateiktą išvadą Nr. 080907, Stelmužės ąžuolas yra priskiriamas senėjančiam egzemplioriui (amžiaus kategorija – 4). Medžio perspektyvumas yra vidutinės trukmės.

Pagrindimas, kodėl medis siūlomas konkursui.
Valstybės saugomas gamtos paminklas Nr. 220.
Šiandien senasis Stelmužės ąžuolas – Zarasų krašto pasididžiavimas, matęs nemažai. Čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalavijuočių riteriai, švedų kariaunos. Pro čia žengė kaizerio bei Hitlero kariuomenė. Drevėje rasti žmogaus griaučiai ir prancūziškas šautuvas byloja, kad ji tikriausiai buvusi vieno iš Napoleono kario slėptuve jam bėgant iš Rusijos. Šiandieną prie senojo ąžuolo traukia gausūs turistų būriai, nuolatos vyksta įvairūs, jau tradicija tapę Zarasų kraštą populiarinantys ir garsinantys renginiai: Sėlos muzikantai, Oninių ir Petrinių atlaidai, Joninės, Zalvynė ir kt.

Stelmužės ąžuolas – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje. Galiūnas auga senajame Stelmužės dvaro parke ir yra neatsiejama jo dalis. Šalia ąžuolo – pagrindinis Stelmužės dvaro komplekso architektūros akcentas – unikali medinė 1650 metų statybos Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia, kurioje įrengtas bažnytinio meno muziejus. Šalia bažnytėlės stovi ir XVII amžiuje statyta varpinė, kurioje šiandien organizuojamos įvairios edukacinės veiklos. Stelmužės bažnyčia ir varpinė yra vieni iškiliausių ir autentiškiausių medinės sakralinės architektūros statinių mūsų šalyje. Lietuvos metų medžio konkursui siūlomas Stelmužės ąžuolas – tai unikalus, Zarasų kraštą, o kartu ir visą Lietuvą garsinantis išskirtinis gamtos paminklas, vertas būti vadinamas Lietuvos metų medžiu.

Istoriniai duomenys arba asmens/asmenų liudijimas/ai, mitai, legendos.
Apie ąžuolą sklando legendos ir pasakojimai. Buvo manoma, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis. Prie medžio šaknų būdavo deginami aukurai bei aukos dievams. Nėra tiksliai žinoma, kas nutiko su jo viršūne. Legendos pasakoja, kad ja baudžiauninkai užtvėrę kelią piktajam carui, kad šis negalėtų pravažiuoti. Baudžiauninkai taip norėję jį pamokyti už tai, kad šis neprivertė Stelmužės dvarininko atleisti valstiečius nuo baudžiavos, nors ši jau seniai buvo panaikinta.

Kitas padavimas byloja, jog kažkoks milžinas nutarė ant pravažiuojančio caro karietos nuversti ąžuolą, tačiau vienas stelmužiškis stipruolis, atrėmęs tą ąžuolą, išgelbėjo carą. Arogantiškas imperatorius šiam žmogui už išgelbėjimą ne tik pinigų nepasiūlė, bet netgi padėkoti nesiteikė. Ėmė ir nurūko savo šešiakinke. Stipruolis iš apmaudo karietą pasivijo, griebė už rato ir pusė ratlankio liko jo saujoje. Gal todėl Stelmužės dvaro herbe buvo vaizduojama pusė ratlankio. Rašytojas Juozas Baltušis knygoje „Kas dainon nesudėta“ taip rašo apie ąžuolą: ,,Visas Zarasų kraštas gražus. Pamatei sykį gyvenime, ir jau nebepamirši, kokias žemės planetos grožybes bepamatytum. O užvis labiau traukia kiekvieno širdį garsiuoju milžinu, žilagalviu Stelmužės Ąžuolu, seniai pragyvenusiu vienmečius visoje Europoje, peržengusiu antrąjį tūkstantį metų. Ateini prie jo tartum į didžią šventovę, tylią ir iškilmingą, kur kiekvienas ištartas žodis atrodo tikra šventvagystė, o kasdieniška pilka mintis – žmogaus menkybės paliudijimas. Susikaupę, susimąstę žmonės žvelgia į jį. Nors metai slegia, senatvė žemyn lenkia, bet negalvoja apie mirtį mūsų girių protėvis“.

Paraiškos teikėjas - Zarasų rajono savivaldybė

Filmuotą medžiagą galite pažiūrėti ČIA

Nekonkursinė medžiaga:

Stelmužės ąžuolas atgijo: tikimasi, kad gyvuos dar 300 metų