Populiarūs

Nudžiuvę medžiai ir virtuoliai – ne šiukšlės miške

Informacija: Parašyta 2007 spalio 21; Paskelbta: 2007 spalio 21

Apie trečdalio miško organizmų rūšių išlikimą lemia negyva mediena. Jos tūkstančius metų formavosi aplinkoje, kurioje buvo daug ir įvairios negyvos medienos. Evoliucijos eigoje šios rūšys neįgijo prisitaikymų aktyviai keisti gyvenamąją vietą ir įveikti didelius atstumus. Dalis jų tapo labai specializuotos ir yra susijusios tik su tam tikros rūšies ir suirimo stadijos žuvusiais medžiais.

Dėl netinkamo miškų tvarkymo daugelio Europos šalių miškuose išlieka labai mažai nudžiuvusių medžių, stuobrių, virtuolių. Nuolatinis negyvos medienos šalinimas kelia grėsmę šimtų miško organizmų rūšių išlikimui, o tuo pačiu yra kenksmingas miškams.

Negyvos medienos turi būti daugiau

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kiekviename sengirių hektare vidutiniškai yra 100-150 m³ negyvos medienos. 2002 metų nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, Lietuvos miškuose kiekviename hektare yra vidutiniškai 6,4 m³ nudžiuvusių medžių. Tai mažiau nei 10 % sengirėms būdingo kiekio. Ypač mažai didelio skersmens negyvos medienos. Storesnių negu 26 cm sausuolių Lietuvos miškuose tėra apie 2 m³/ha (apytiksliai 2 nudžiuvę medžiai).

Negyvos medienos svarba miškams

Nudžiuvę medžiai, šakos, išvartos, kamienų nuolaužos yra svarbi bei neatsiejama miškų ekologijos dalis. Negyva mediena atlieka keturias svarbias funkcijas:

1. Palaiko miškų produktyvumą - praturtina dirvožemį maisto medžiagomis, sulaiko jame esančią drėgmę.

2. Įvairių miško organizmų maisto šaltinis, gyvenamoji vieta ar laikinas prieglobstis. Apie trečdalis miško rūšių yra susijusios su negyva mediena.

3. Saugo šlaitus ir dirvožemio paviršių nuo vandens erozijos.

4. Švelnina „šiltnamio efektą“, nes ilgam laikui „užrakina“ kamienuose sukauptą anglies dvideginį. Lietuvoje ir kituose vidutinio klimato juostos miškuose grybai, bakterijos ir kiti mikroorganizmai negyvą medieną skaido šiltuoju metu laiku, t.y. apie pusę metų. Dėl šios priežasties sengirėse kaupiasi įvairių įrimo stadijų negyva mediena. Storų pušies, ąžuolo kamienų ir jų nuolaužų visiškas suirimas, o tuo pačiu ir anglies dioksido atpalaidavimas tęsiasi dešimtmečius ar net šimtmečius.

Mitai apie negyvą medieną

- Miško savininko aplaidumo požymis. Medžių žuvimas yra įprastas reiškinys miškuose. Kasmet natūraliuose miškuose kiekviename medyne žūna vidutiniškai 1-3 % medžių. Jų vietoje pradeda augti nauja medžių karta.

- Miško ligotumo požymis. Lyginant su „išvalytais“ ūkiniais miškais, išlikusios sengirės yra žymiai įvairesnės, stabilesnės, sveikesnės ir atsparesnės ligų ir parazitiniams priskiriamų organizmų poveikiui.

- Negyva mediena kenkia miškui ir medienos ištekliams. Net ir dideli negyvos medienos kiekiai nekenkia nei miškui, nei medienos ištekliams. Parazitams priskiriami vabzdžiai, grybai pažeidžia ir pražudo nusilpusius, aplinkos sąlygų poveikiui neatsparius medžius.

Informacijos šaltinis: www.glis.lt/miskai