Lietuvos arboristikos centras

Font Size

A+ A A-
Straipsniai Populiarūs Požiūris Danas Augutis: Sengirės ir klimato kaita

Populiarūs

Danas Augutis: Sengirės ir klimato kaita

Lietuvos gamtos fondo miškų ekspertas Danas Augutis dėsto apie sengirių vaidmenį klimato kaitoje:

Dar mokykloje esame išmokę, kad miškai yra planetos plaučiai. Medžiai kaip ir kiti augalai naudoja anglies dioksidą, kaupia anglį ir išskiria deguonį. Jei prieš dvidešimt metų didžiausias miškų „nuopelnas“ buvo deguonies išskyrimas, tai šiandien, kartu su klimato kaitos mažinimo svarba auga ir miškų kaip anglį kaupiančios ekosistemos vaidmuo.

Bendraudamas su miškų ūkio sektoriaus specialistais dažnai išgirstu, kad geriausiai anglį kaupia jauni medynai, o seni brandą pasiekę medžiai mažai teprisideda prie klimato kaitos mažinimo. Keista, tačiau mano, kaip miškų ekologo dirbančio su senais medynais žinios yra kiek kitokios. Šiame straipsnyje pabandysiu apžvelgti pagrindinius tyrimus susijusius su sengirių dalyvavimu anglies cikle, jų vaidmeniu stabilizuojant klimatą.

Apibendrinant daugelį publikacijų galima teigti, kad sengirės yra gerokai svarbesnės anglies kaupėjos nei jauni miškai ar greitai augančių medžių plantacijos. Taip yra dėl keleto priežasčių. Pirma, priešingai nei manyta prieš 50 metų, medžiai anglį kaupia visą savo gyvavimo periodą, o ne tik tada kai jų augimas yra intensyviausias. Antra, anglis yra fiksuojama ne tik medžio kamienuose,  bet ir miško paklotėje. Trečia, iškirtus brandų medyną ir atsodinus jį jaunais medžiais atpalaiduojama daug daugiau anglies nei lieka užfiksuota statybinėje medienoje, balduose ar popieriuje. Bet apie viską iš pradžių.

Vienas įtakingiausių 20 a. ekologų E. P. Odumas 1969 m. pristatė ekosistemų vystymosi strategiją, pagal kurią kiekviena ekosistema juda link pusiausvyros ar balanso. Ji pereidama eilę tarpinių stadijų vystosi link galutinio tikslo – stabilios klimaksinės ekosistemos. Teorija tapo plačiai pripažinta, ypač dėl to, kad gebėjo paaiškinti natūralios gamtos pusiausvyrą, kuri nuo neatmenamų laikų buvo laikoma savaime suprantamu dalyku.

Pagal šią teoriją miškų ekosistemai pasiekus balansą ar klimaksą jos anglies dvideginio sunaudojimas ir išmetimas tampa artimas nuliui. Medžių ir kitų augalų augimui sunaudojamas anglies dvideginio kiekis tampa beveik toks pat kaip išsiskiriantis atgal į atmosferą iš yrančių nuokritų ar virtuolių. Pagal šią teoriją teiginiai, kad tik jauni ir pribręstantys miškai kaupia anglį yra teisingi. Tik tiek, kad pati teorija pasirodė neteisinga.

E.P. Odumo modelis buvo teorinis, o daugėjant stebėjimų darėsi aišku, kad, nors ekosistemos juda link pusiausvyros, jos pasiekti ilgam nepavyksta.  21 a. pradžioje jau yra sukaupta pakankamai duomenų, kurie rodo, kad įvairios pažaidos, katastrofiniai įvykiai neleidžia ekosistemoms pasiekti pusiausvyros. Kitaip tariant, jei nėra pusiausvyros,  ekosistema nuolatos vystosi, o vystymuisi reikalingi ištekliai, miškų atveju vienas jų – anglies dvideginis.

Taip dalyvauja. 20 a. vidurio tyrimai rodė jauni medžiai tai daro daug geriau, tačiau šiandien yra publikuota begalė mokslinių straipsnių įrodančių brandžių medžių svarbą kaupiant atmosferoje esantį anglies dvideginį. Ko gero svarbiausias, Stephenson’o ir kolegų prestižiniame mokslo žurnale Nature 2014 m. publikuotas straipsnis „Didėjant medžiui anglies kaupimosi tempas jame nuolat didėja“  (Rate of tree carbon accumulation increases continuously with tree size). Straipsnyje apžvelgiami iki tol vykdyti panašūs tyrimai ir pateikiami duomenys apie skirtingose klimatinėse juostose augančių daugiau nei  670 tūkst. medžių, kurie priklauso 403 rūšims, masės pokyčio stebėjimus.

Pagrindinė tyrėjų išvada – kuo  medis didesnis – tuo daugiau kilogramų anglies kasmet jis sukaupia. „Ir taip yra beveik visur Žemėje kur buvo daryti tyrimai“ – teigia publikacijos autorius. 97 proc. rūšių didžiausią masės prieaugį turėjo didžiausi tos rūšies medžiai. JAV Vakarinėje dalyje esančioje sengirėje didesnio nei 100 cm diametro medžiai sudarė 6 proc. nuo sklype augančių medžių skaičiaus, tačiau jų masės prieaugis buvo 33 proc.

Tai iš pricipo patvirtina ir kitų mokslininkų publikuotus tyrimus. Pavyzdžiui, Hamburgo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai Pietų Amerikos miškuose parodė, kad 70 proc. anglies esančios medžio kamiene yra sukaupiama antroje medžio gyvenimo pusėje. Mokslininkai tyrė 3 skirtingas medžių rūšis kurių amžius buvo nuo 84 iki 255 metų.

Tyrėjai patvirtino, kad senų medžių gyvybiniai procesai yra lėtesni, tačiau jie tai kompensuoja turėdami daug daugiau lapų nei jauni medžiai ir turėdami daug didesnį kamieno plotą kuriame gali auginti medieną.

Edinburgo Universiteto miškų ekologas M. Mencuccini teigia, kad Stephenson’o ir kolegų tyrimo rezultatai gali padėti išspręsti prieštaravimus dėl brandžių medynų svarbos klimatui: „Jauni medžiai auga santykinai greičiau, pavyzdžiui jiems reikia mažiau laiko tam, kad užaugti dvigubai didesniems, tačiau vertinant absoliutų prieaugį kilogramais, senieji medžiai jį turi daug didesnį.

Taigi, brandūs medžiai yra svarbūs ne tik miškų biologinės įvairovės apsaugai, jie vaidina ir svarbų vaidmenį kaupiant anglį.

Miškuose anglies dvideginis patenka į medžius, kitus augalus, kerpes. Tačiau jiems žūvant patenka į miško paklotę ir dirvožemį, kur gali būti ilgam užrakintas. Kiek anglies bus sukaupta paklotėje priklauso nuo geografinės platumos ir nuo augimvietės.

Miškai esantys ties pusiauju beveik nekaupia anglies paklotėje, nes viskas kas nukrenta greit perdirbama grybų ir kitų skaidytojų, tuo tarpu regionuose kur gruntas kurį laiką įšąla, dalis nuokritose esančios anglies yra ilgam pašalinama ir anglies ciklo. Miškuose augančiuose amžino įšalo zonose paklotėje gali būti sukaupta daugiau anglies nei pačiame medyne. Šylant klimatui anglis kartu su metanu gali atsipalaiduoti taip dar labiau prisidedant prie klimato kaitos.

Daugiausiai anglies sukaupiama pelkinėse miško augimvietėse, ypač ten kur vyksta aktyvūs pelkėdaros procesai. Tokiose vietose dėl vykstančių anaerobinių procesų anglis ilgam pašalinama iš anglis ciklo. Kodėl gi tai svarbu kalbant apie sengires?

Pasaulio gamtos fondo duomenimis miškų naikinimas lemia maždaug 20 proc. žmogaus sukeltų anglies dvideginio emisijų. Tuo pat metu mažėjantys miškų plotai lemia menkstantį miškų gebėjimą vykdyti fotosintezę ir kaupti anglį. Vienas sprendimo būdų – didinti miškų plotus ar sodinti greitai augančių medžių plantacijas. Vis dėl to, naujai įveisti miškai neprilygsta seniesiems sukiaupiamos anglies kiekiais.  Jei norime miškuose kauti daugiau anglies nepakanka vien tik didinti jų plotą. Ne mažiau svarbu ir medynų  amžiaus struktūra. Brandžius medžius iškirsti galima greitai, tačiau jiems atsirasti medyne reikia ilgo laiko tarpo.

Medienos industrijoje vis dar gajus mitas, kad iškirtus senus medžius, ir jų vietoje pasodinus jaunuolyną klimatui bus padarytas geras darbas. Jų teigimu medžiuose esanti anglis bus saugiai užrakinta įvairiuose medienos produktuose, o auganti nauja medžių karta toliau kaups atmosferos anglį. Tačiau, dideli medžiai kaupia daugiau anglies nei maži, o po kirtimų, dėl paklotės pažaidų ir pasikeitusių mikroklimatinių sąlygų, šiltnamio dujos atsipalaiduoja iš dirvos. Vienos seniausių Amerikos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų Sierros klubo (Sierra Club) duomenimis anglies praradimai dėl plyno kirtimo Kanados borealiniame regione naujos medžių kartos bus kompensuoti tik medžiams pasiekus 50-90 m. amžių. Kitaip tariant kirtimo žala klimatui bus daug didesnė nei nauda. Tos pačios organizacijos skaičiavimais Kanados miškų ūkis yra vienas didžiausių anglies dvideginio išmetėjų.

Dėl šios priežasties didžiausios aplinkosauginės organizacijos pasisako, kad įgyvendinant klimato kaitos mažinimo politiką svarbiau yra išsaugoti egzistuojančius senus miškus, ypač žmogaus nepaliestas sengires, tiek atogražų, tiek borealiniame regione, nei veisti naujus miškus ir plantacijas, kurios anglies absorbcijos požiūriu seniesiems miškams prilygs tik po pusės amžiaus. „Negalime pakeisti biosferoje senų medžių sodintais ir tikėtis tokių pat rezultatų kaip natūraliai išsivysčiusioje ekosistemoje“ daro išvadą Torah Kachur savo straipsnyje „Kai medžiai sensta jų nauda klimatui auga“ (As trees age, their climate benefit grows).

Informacijos šaltinis: www.pmsa.lt

 
Copyright © 2018 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.