Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Straipsniai Populiarūs Požiūris Ant rudenėlio svarstyklių

Populiarūs

Ant rudenėlio svarstyklių

vakareja

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuotraukos autorius Saulius Žiūra/BFL

 

Kas nuskina lapus

Iš rugsėjo spalis paveldi vis labiau margstančius miškus: geltona, ruda, raudona ir vis dar gaivi žalia spalvos sudaro nepakartojamą derinį. Net ir be šalnų šis rinkinys gali būti nepaprastas. Tačiau iki spalio be šalnų gyvenama labai retai, dažniausiai jos ne tik skubina lapuose esančių pigmentų kitimą, bet ir lapų kritimą. Taip jau gamtoje būna – labai dažnai didžioji lapų dalis nubyra ne lapkritį, o spalį.

Lapų kritimas – dėsningas medžių gyvenimo etapas. Per lapus, išsprogusius pavasarį, medžiai kvėpuoja, šalina įvairias medžiagas, garina vandenį. Visą vasarą ir dalį rudens „dirbę“ lapai atliko savo funkciją, tad dabar medžiai ruošiasi žiemai: lėtina medžiagų apytaką. Lapai jiems tampa nereikalingi.

Nukritę lapai tik iš pradžių atrodo gražūs. Mes manome, kad jie niekam nereikalingi, ypač jau prie žemės priplakti lietaus, pilki, vis labiau tęžtantys. Tačiau gamtoje nėra nieko nereikalingo – lapai pridengia medžių šaknis, apsaugo nukritusias sėklas ir vaisius. O dar labiau jie reikalingi sliekams, kurie lapus „gabena“ į požeminius savo urvelius ir juos suvirškinę praturtina dirvožemį. Žodžiu – laimima daug kas: visų pirma lapų nelieka, jie pamaitina sliekus, o šie tiems patiems medžiams palieka derlingo grunto.

Vieni – žiemoti, kiti – miegoti

Dauguma paukščių jau išskrido į žiemavietes, kiti – dar tik į jas keliauja. Anksčiausiai išskrenda žiemojantieji toli – Afrikoje. Vėlyvieji keliautojai skrenda arčiau, į Vakarų ar Pietų Europą. Spalį dar regime kikilius, vieversius, pempes, o laukuose – gervių pulkus. Gervės paprastai laikosi iki pirmosios stiprios šalnos, ji paukščiams yra lyg ženklas apsispręsti.

Liekantieji žiemoti mūsų krašte elgiasi įvairiai – ir paukščiai, ir žvėrys pakeičia savo apdarus, užsiaugina papildomą pūkų sluoksnį. Ne mažiau reikalingas ir riebalų sluoksnelis, kuris gina nuo šalčių ir suteikia energijos. Žinoma, ši energija kasdien bus papildoma ir taps lyg savotiška garantija norint išlikti. Taip gal pavyks išgyventi nelengvą žiemą. Tačiau kai kas jau spalio mėnesį atsisveikins ir nueis... miegoti.

Pirmos rudens šalnos tampa stip­riu varikliu varliagyviams: varlių, tritonų kelionės ir maisto ieškojimas baigiasi, visi jie nunirs į urvelius, palįs po kelmais. Giliai po kupstais ertmėse susirinks gyvatės marguolės, žalčiai, pradings driežai. Tačiau ropliai dar aktyvūs: nenustebkite saulėtą dieną paežerėje sutikę žaltį. Jis – prigludęs prie žolės ar kelmo šaknų, jo oranžinės dėmės galvos šonuose nematomos tarp nukritusių lapų. Žaltys tyko grobio ir gaudo saulutės šilumą. Be šilumos žaltys negalėtų medžioti, bet, svarbiausia, jis negalėtų suvirškinti maisto. Dar aktyvios angys – margos gyvatės šildosi atokaitoje. Senovėje, sako, kartais jų būdavo aptinkami dideli „kamuoliai“; dabar net sunku atspėti – ar taip iš tik­ro buvo, ar jų skaičių padidindavo pasakotojai.

Spalis ilgam žiemos įmygiui palydi ežius, šikšnosparnius – kai kada tokiu metu juos dar gali pamatyti, ypač atėjus šiltesniems, švelniems orams. Tačiau graužikės miegapelės, visos Lietuvoje gyvenančios jų rūšys, jau prisiaugino riebalų ir nuniro į gilius požemius. Stambiausia – didžioji miegapelė – neprabus iki gegužės pradžios, vadinasi – miegos visus 7 mėnesius. Beje, vokiškas jos vardas taip ir skamba – „septynmiegis“.

Vėliausiai – lapkričio mėnesį ar gruodį – guolin gulsis barsukas. Jam spalis – dar smagus laikas, kai galima maitintis, keliauti po vis ilgėjančios nakties miškus.

Brangus kiekvienas saulės spindulys

Galime drąsiai sakyti, kad ši vasara šilumos ir saulės atseikėjo už visus metus. Tačiau vasara nutolo, o mums visiems ir dabar reikia saulės šilumos ir šviesos.

Gamtoje savi dėsniai: dabar, kai galima sulaukti ir ganėtinai vėsių, apniukusių, taigi gyvenimo džiaugsmo neteikiančių orų, saulėta diena ar jos dalis yra labai laukiama. Tuo galima įsitikinti anksti rytą nuėjus į apšviestą girios aikštės pakraštį. Čia ant šakelių, ant lapų rasime daugybę vabzdžių. Ryto saulės šiluma iš po lapų išvilioja blakes, vorus, boružes, įvairias museles. Vis labiau šylant orui čia suplazda geltonas drugys citrinukas, sušmėžuoja energingasis drugys admirolas. Ant šakelės suvirpęs sparnais nusileidžia žirgelis ir laukia – gal praskris musė, uodas, kurį būtų galima nutverti.

Saulės šildomuose plotuose skruzdėlyno šonai beregint pradeda mirgėti nuo skruzdėlių – jos jau vargu ar keliaus toli nuo savo namų, tačiau kiekvienas išėjimas joms yra ne malonumas, o darbas: sušilusios skruzdėlės savo lizdo gilumon nuneša nors trupinį šilumos.

Prieš saulelę nurimsta driežai, žalčiai – jiems tokia šiluma suteikia jėgų. O štai lapė, tupinti ant pakilumėlės ir besimarkstanti nuo šviesos, tikrai jaučia malonumą, o, rodos, saulės jai visai nereikia, jos kailis šiltas. Kur ten – po nakties šalnos ir lapės, ir stirnos ieško saulės šviesos, o varnos nutupia ant šakų kaip tik saulės pusėje. Gal ji ne tik vabzdžiams, bet ir žvėrims, paukščiams, pagaliau – ir mums visiems yra šiek tiek daugiau už šilumą?

Iš spalio žiedyno

Spalis toks spalvotas, kad ne visada gali tarp margų lapų rasti augalų žiedų. O jų yra, ir ne taip mažai. Mėnesio pradžioje darželiuose dar svyra rudeniniai vėlyviai, žydi flioksai, chrizantemos, našlaitės. Kultūriniai augalai ne visada priklauso nuo metų ciklo – jie gali žydėti tada, kai sąlygos tinkamos.

Miškuose tokiu metu randamos vėlai žydinčios jonažolės, ant džiūvančių stiebų geltonuojantys pavieniai nakvišų žiedų piltuvėliai, vėjyje linguoja katilėliai. Šlaiteliuose žydi geltoni vanagių graiželiai, rudeninės snaudalės. Pakelėse tebežydi dagiai ir varnalėšos, erškėčių pavieniai žiedai, o mūsų kiemuose – žvaginės, kraujažolės, dobilai. Tokiu metu dirvone geltonuoja svėrės, metų laikus sumaišę rapsų žiedynai, mėlynuoja pentinių raguolių plotai. Tačiau labiausiai pastebimi dirviniai bobramuniai – nedideli balti, su geltonu viduriuku jų žiedeliai linguoja ant šakotų stiebų lyg debesėliai. Jei geri orai, bobramuniai žydi labai ilgai, net iki lapkričio vidurio.

Spalį kartais nutinka taip, kad sode ima ir pražysta obels, kriaušės ar vyšnios šakelė. Toks antrinis žydėjimas neturi nieko bendro su derliumi – tiesiog augalai sukaupė daug energijos, orai neverčia ilsėtis, todėl jie pražydo. Tai – nei retas, nei unikalus įvykis. Jis nekenksmingas augalams, jie kitą pavasarį tikrai žydės ir užmegs vaisius.

Bebrai ruošiasi žiemai

Mūsų gamtoje bebrai, ko gero, yra patys sumaniausi statytojai. Ši jų veikla ypač ženkli dabar, kai beb­rai suskato ruoštis žiemai. Šis pasiruošimas – maisto atsargų kaupimas ilgiems mėnesiams, vandens lygio pakėlimas, užtvankų ir trobelių, urvų atnaujinimas ir tvirtinimas. Svarbiausia bebrų statybinė medžiaga – mediena, kurią darbštūs žvėreliai puikiai derina su dumblu, žolėmis ir akmenimis. Jų statinių neįveikia srovė, juos nelengva išardyti ir žmogui.

Visą vasarą maitinęsi žole ir tik retkarčiais nukirsdavę karkliukus ar berželius, dabar bebrai aktyviai graužia net storus medžius, kurie gali teikti ir maistą, ir statybines medžiagas.

Įvairiai vertiname tokią bebrų veiklą. Dažniausiai – neigiamai, nes jie sugeba taip pakelti griovyje esančio vandens lygį, kad apsemia mūsų pasėlius ar pievas, užtvindo mišką. Vargu ar tuo turėtume stebėtis: taip bebrai elgėsi visada, upelius ar griovius jie tvenkia norėdami apsaugoti savo namus. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 tūkstančių bebraviečių, kurių kiekvienoje yra bent po 2–4 žvėrelius. Kiekvienos bebravietės gyventojai rudenį ima intensyviai kirsti medelius, šakas, plukdo juos ir tvirtina įsmeigdami į dugną. Ilgainiui susidaro didelis atsargų sandėlis, turėsiantis bebrus aprūpinti maistu visą žiemą. Kai vandens telkinius padengs ledas, jie nuplauks prie sandėlio, išraus šakeles ir jas nusineš į trobelę ar urvą, kur ramiai tupės ir grauš žievę.

Savo darbus bebrai pradeda vakare, kai kada dar darbuojasi dienai prašvitus. Ką darysi – žiema ne už kalnų, reikia skubėti.

Selemonas Paltanavičius

 

Informacijos šaltinis: www.bernardinai.lt

Copyright © 2024 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.