Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Straipsniai Populiarūs Požiūris Biologinės įvairovės metai Lietuvoje: be strategijos ir be aiškių prioritetų

Populiarūs

Biologinės įvairovės metai Lietuvoje: be strategijos ir be aiškių prioritetų

Atviras laiškas Aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui

Europos Sąjunga (ES) dar 2001 metais pradėjo kelti ambicingą tikslą – iki 2010 metų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Prie jos atsakingai prisijungė daugelis pasaulio šalių ir, nors įdėta nemažai pastangų bei lėšų, pasiekti šio tikslo nepavyko. Atvirai pripažindama tai Bendrija parodė savo brandą. Siekdamos atkreipti dėmesį į šią problemą ir paskatinti pasaulio bendruomenę imtis veiksmų, Jungtinės Tautos 2010-uosius paskelbė Tarptautiniais biologinės įvairovės metais. Todėl praėjusiais metais Europa ypatingą dėmesį skyrė biologinės įvairovės politikai: jos derinimui su ekonominiais interesais, praktinių gamtos apsaugos iniciatyvų skatinimui ir kartu šiuolaikiškais būdais informuodama visuomenę. Lietuva taip pat minėjo Biologinės įvairovės metus, kuriems pasibaigus tikslinga atsigręžti ir įvertinti, kas praktiškai nuveikta Lietuvos biologinės įvairovės srityje.

Kaip ir dera, Bioįvairovės metais viešojoje erdvėje netrūko reklaminių skydelių ir pranešimų spaudai atkreipiančių dėmesį į gamtinės įvairovės nykimą bei informuojančių apie tarptautinių institucijų pastangas ją išsaugoti. Tačiau gilesnio, sistemingo visuomenės informavimo pasigedome. Turint omenyje tai, jog privalančių ir galinčių tai daryti regioninių institucijų mūsų šalyje tikrai pakanka, vis vien stokojama politinės valios skatinti jas veikti šiuolaikiškomis ir betarpiškomis priemonėmis. Aplinkos ministerijos suplanuotos visuomenės informavimo priemonės parodė, kad švietimas orientuojamas į išsklaidytą, bendro pobūdžio aplinkosauginės informacijos sklaidą kuo mažesnėmis sąnaudomis, kur informacijos kokybei ir pateikimo formos paieškoms lieka vis mažiau vietos. Dėl to dažnam piliečiui pagrįstai galintys kilti klausimai – kodėl yra svarbu saugoti biologinę įvairovę, kas nutiks, jei išnyks kelios gyvūnų ar augalų rūšys – taip ir lieka neatsakyti.

Šiais metais valdymo reformos palietė ir biologinės įvairovės sritį – Aplinkos ministerijoje įsteigtas naujas Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas, išsiplėtė Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniai parkai, prie jų prijungiant greta esančius Labanoro regioninį parką ir Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą. Tačiau kyla daugybė klausimų: kaip ši reforma prisidėjo prie gyvosios gamtos išsaugojimo bei kitų saugomų teritorijų tikslų įgyvendinimo, kaip pasikeitė darbo efektyvumas bei ryšys su vietos bendruomenėmis ir atstovavimas jų interesams? Nepaisant to, naujojo departamento rengiama saugomų teritorijų valdymo programa teikia vilčių, kad Aplinkos ministerija imsis aktyvios iniciatyvos derinti visuomenės, vietos gyventojų, gamtos ir kultūros paveldo interesus remdamasi darnaus vystymosi principu. Tikimės, kad programa netrukus bus pristatyta socialiniams partneriams, o atsižvelgiant į problemų aktualumą bus sudarytos tinkamos sąlygos bendrų sprendimų paieškai.

Verta pastebėti ir tai, kad diskutuojant saugomų teritorijų politikos ir valdymo klausimais pasigesta aktyvaus ir principingo atstovavimo gamtos apsaugos interesams valstybės lygmeniu. Norisi tikėtis, kad Aplinkos ministras išsakys savo poziciją šiuo klausimu bei imsis lyderio vaidmens tinkamai atstovauti aplinkos apsaugos interesams.

Šiais metais pradėti vykdyti keli biologinei įvairovei svarbūs projektai:  rengiami ypač saugomų rūšių apsaugos planai, vykdomi parengiamieji darbai kartografuojant saugomas buveines. Šiuos darbus atliekanti akademinė bendruomenė deda svarų mokslinį pagrindą praktinei gyvosios gamtos apsaugai. Tuo galima džiaugtis, tačiau ir čia kyla klausimų: ar šie darbai suderinti su bendrąja mūsų šalies biologinės įvairovės politika, kaip bus užtikrinamas jų tęstinumas, kaip rezultatai bus panaudoti planuojant ūkinę veiklą ar įgyvendinant agrarinės aplinkosaugos priemones.

Greta tam tikrų pasiekimų, negalima nepastebėti politinės valios ir strateginio požiūrio stokos. Nekyla klausimas, ar savo ir savo vaikų labui biologinės įvairovės nykimą būtina stabdyti. Lietuva yra viena iš 188 pasaulio šalių, pasirašiusių tarptautinę Biologinės įvairovės konvenciją. Geresnė biologinės įvairovės apsauga buvo įvardyta ir kaip viena strateginių Lietuvos penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos krypčių. Pradėdama veiklą 2008-aisiais metais Vyriausybė suformulavo tikslus ir pažadėjo iki 2010-ųjų pabaigos įgyvendinti aštuonias priemones, kurių sąrašo viršuje – biologinės įvairovės išsaugojimo strategijos parengimas ir integravimas į atskirus ūkio šakų sektorius. Deja, Vyriausybės žadėtos strategijos vis dar neturime, o tam įsteigta speciali darbo grupė per šiuos – Biologinės įvairovės – metus nesusirinko nė į vieną susitikimą.

Šiemet Seime teikti Miškų įstatymo pakeitimų siūlymai leisti statybas miškuose ir numatyti pinigines kompensacijas už pakeistą žemės paskirtį byloja apie vis dar vyraujantį požiūrį į mišką ne kaip į ekosistemą, o kaip į medienos fabriką. Inicijuotas supaprastintos miškų kirtimo tvarkos patvirtinimas šalinant audros padalinius buvo dar vienas tokį požiūrį iliustruojantis pavyzdys.

Bene daugiausia diskusijų šiemet sukėlė padidintas vilkų sumedžiojimo limitas. Nevyriausybinės organizacijos atkreipia dėmesį, jog nuo tada, kai Lietuva stojimo į ES sutartyje išsiderėjo išimtį netaikyti šiai rūšiai griežtos apsaugos t.y. draudimui medžioti, Lietuva taip pat įsipareigojo nebloginti šios rūšies gyvavimo būklės. Tačiau Aplinkos ministerijos duomenimis per tą laiką vilkų šalyje sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 550 iki 250. Ministerijos pareigūnai nepaaiškina visuomenei, kodėl vilkų medžioklė yra veiksmingiausia jų populiacijos reguliavimo priemonė. Vengiama diskutuoti apie alternatyvas ir pateikti lyginamuosius jų daromos žalos mastų vertinimus šalies lygmeniu. Tačiau bene labiausiai stebina tai, kad bioįvairovės apsauga rūpintis įpareigotos valstybės institucijos, užuot švietusios visuomenę apie nykstančių rūšių išsaugojimo svarbą ekosistemoms ir gyvenimo kokybei, vienpusiškai formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į vilkus.

Įvertinus esamą padėtį šalies gamtos apsaugos politikoje tenka dar kartą konstatuoti, jog Lietuvoje akivaizdžiai trūksta aiškios politinės lyderystės su visa su tuo susijusia atsakomybe. Biologinės įvairovės strategijos nebuvimas yra tik vienas iš pavyzdžių. Todėl Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija kviečia už aplinkos valdymą ir apsaugą atsakingas valstybės institucijas ateinančiais metais veikti aktyviau, ir, kaip ir iki šiol, siūlo savo patirtį ir žinias dirbant kartu bei siekiant bendrų tikslų.

Daugiau informacijos:
Kęstutis Navickas
Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos pirmininkas
Tel. 8 689 71355
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
www.aplinkosauga.lt

 

Informacijos šaltinis: www.aplinkosauga.lt

Copyright © 2024 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.