Populiarūs

Kauno m. savivaldybė: Santakos parke esančių medžių kirsti neketinama

2011 m. sausio 24 d. dienraščio „Kauno diena” interneto portale publikuotas Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos nario Aleksandro Kerpausko rašinys „160 medžių Kauno Santakos parke - malkoms?”, kuriame pateikiama neteisinga informacija ir tendencingai iškraipyti faktai.

Projektu „Kauno pilies atkūrimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams 2-asis etapas”, bendrai finansuojamu Kauno miesto savivaldybės bei Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, numatomi darbai tik Kauno pilies teritorijoje, kuri nepatenka į Santakos parką.

Šiuo projektu bus įgyvendinami Kauno piliavietės sutvarkymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams darbai. Svarbiausias uždavinys - iš dalies atkurti buvusį piliavietės pavidalą, paryškinant jos reljefą ir suformuojant šlaitus vakarinėje bei šiaurinėje dalyje. Planuojama, kad pėsčiųjų takas, vedantis link Santakos, eis tarp Neries ir naujai suformuoto piliavietės šiaurinio šlaito. Į piliavietę bus patenkama per fosą (gynybinį griovį) įrengtu mediniu tiltu. Pavasarinio polaidžio metu pėsčiųjų takas kai kuriais metais galimai bus keletui dienų apsemiamas. Tačiau žmonėms tai neturėtų sukelti nepatogumų, nes tuo metu į Santakos parką bus galima patekti taku, vedančiu pro Šv. Jurgio bažnyčią.

2010 metais KTU architektūros ir kraštotvarkos katedros kraštotvarkos centro mokslininkai, vadovaujami prof. habil. dr. Jurgio Bučo, atliko išsamią Kauno piliavietės vizualinio eksponavimo analizę. Mokslininkai konstatavo, jog sovietmečiu pasodinti ir savaime užaugę sumedėję želdiniai Neries upės šlaite, piliavietės teritorijoje ir jos gretimybėje trukdo Kauno pilies apžvelgimui, nustelbia ir menkina vieną svarbiausiųjų mūsų miesto ir šalies kultūros paminklų. Be to, paaiškėjo, kad didelė dalis čia esančių želdynų yra pasenę, menkaverčiai ir blogos būklės. Todėl ekspertai rekomendavo juos pašalinti.

Želdynų pašalinimui iš Kauno pilies teritorijos atkuriant istorinį piliavietės pavidalą ne kartą pritarimą yra išreiškę kultūros paveldo specialistai, istorikai, archeologai, motyvuodami tuo, jog Kauno pilis - gynybinis objektas, kuriam būtinas geras apžvelgimas, todėl praeityje jo teritorijoje jokie medžiai ar krūmai neaugo.

Tačiau įvertinus tai, jog medžių kirtimas mieste yra jautrus klausimas, bendru paveldosaugininkų, aplinkos apsaugos specialistų bei visuomeninių organizacijų sutarimu buvo nutarta pirmuoju etapu iš piliavietės teritorijos pašalinti tik tuos želdinius, kurie trukdo archeologiniams tyrimams, būtiniems siekiant rasti buvusios priešpilio sienos likučius ir nustatyti tikslią šiaurinę piliavietės ribą.

Tad šiuo metu piliavietėje planuojama iškirsti apie 20 menkaverčių želdinių (uosialapių klevų), o dėl tolimesnių želdinių tvarkybos darbų bus sprendžiama ateityje, atsižvelgus į specialistų ir visuomenės nuomonę.

Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas leido pradėti vykdyti archeologinius tyrimus, kurie yra būtini siekiant rasti buvusios priešpilio sienos likučius ir nustatyti tikslią šiaurinę piliavietės ribą. Neprieštaraujama dalies uosialapių klevų šalinimui, kurie patenka į tyrimų teritoriją.

Be to, kaip pažymi Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, turės būti sprendžiamas klausimas dėl vertės atlyginimo už planuojamus kirsti medžius.

Išsamiau susipažinti su projektu „Kauno pilies atkūrimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams 2-asis etapas” galima paspaudus šią nuorodą: http://www.kaunas.lt/index.php?2538617588.

Informacijos šaltinis: www.ekonaujienos.lt