Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Straipsniai Populiarūs Požiūris Medis, kurį reikia pilnai reabilituoti

Populiarūs

Medis, kurį reikia pilnai reabilituoti

Visuose miškininkystės vadovėliuose ir teisiniuose dokumentuose dar visai neseniai apie vieną iš labiausiai paplitusių derlingose augavietėse medžių rūšį – karpotąjį beržą – buvo kalbama kaip apie nepageidaujamą. Beržas buvo gujamas iš miško. Tas beržiukas, kuris pakėlęs „galvą“ stiebdavosi į saulę, pirmiausia buvo kertamas. Kertamas ir dar šiandien, nes savo sparčiu jaunystės augimu jis pralenkia derlingose augavietėse pasodintas eglutes. Tad kyla klausimas, kurį dar praėjusio amžiaus viduryje vienoje iš šiaurinės Lietuvos miškų urėdijų jaunam girininkui uždavė gyvenimo patirtį turintis eigulys: „Ar dar ilgai versite mane kovoti su gamta?“ Tą inertišką praeities kovą šiek tiek galima suprasti, tačiau šiandien, kada beržo mediena turi paklausą, tą kirtimą, vargu, ar galima pateisinti. Šiandien beržo mediena plačiai naudojama baldų, popieriaus pramonėje. Specifinė panaudojimo sritis – tik iš beržo medienos faneros daromi suskystintų dujų pervežimui naudojamų tanklaivių triumų izoliaciniai sluoksniai.

 

Suformuotas beržynas

Tačiau pažiūrėkime plačiau. Pirmiausia įvertinkime beržynų atsikūrimo ir eglynų atkūrimo kaštus. Eglės 1 ha įveisimo kaštai yra tokie: sodmenys – 2225 Lt, dirvos paruošimas – 640 Lt, sodinimas – 825 Lt, auklėjimas (mažiausiai 3 kartus) – 720 Lt, jaunuolynų ugdymas mažiausiai du kartus – 886 Lt,  apsauga nuo kanopinių žvėrių pažeidimų (mažiausiai 5 kartus) – 625 Lt (panaudoti  Kėdainių miškų urėdijos 2008-2010 m. duomenų vidurkiai). Taigi 1 ha išlaidos – 5921 Lt. Beržyno iki 20 m. 1 ha išlaidos: auklėjimas (1 kartą) šalinant drebulės ir trako krūmų atžalas –  240 Lt, jaunuolynų ugdymas (1 kartą) – 443 Lt, iš viso 1 ha – 683 Lt. Beržo atsikūrimas yra daugiau kaip 8 kartus pigesnis negu eglės atkūrimas. Neužmirškime ir kirtimo apyvartos; beržo 10 metų trumpesnė negu eglės.

Keletą žodžių apie beržo ir eglės medienos sortimentinę struktūrą.

Kėdainių miškų urėdijoje nuo 2002 m. turime kiekvienos medžių rūšies pilną visų sortimentų apskaitą bei kiekvieno medienos sortimento pardavimo kainas, ir tai leidžia nesunkiai paskaičiuoti vienos ar kitos  medžių rūšies visos medienos pardavimo kainas ar kainų nukrypimus nuo beržo kainos (žr. grafikus).

1 grafikas


2 grafikas

Kaip matome iš grafikų, minėtu laikotarpiu beržo mediena buvo brangesnė už eglės 9,61  proc., nes parduota daugiau vertingesnių sortimentų.

Visos beržo medienos aukštesnė kaina, tikėtina, jog išsilaikys ir ateityje, beržo padarinės medienos poreikis medienos perdirbimo pramonėje tik auga, o beržinės malkos, būdamos I kaitrumo grupės, visais laikais buvo vienos brangiausių.

Visos medienos vidutinės kainos leidžia palyginti iš dabartinių iškertamų medynų gaunamas pajamas. Jeigu eglynai ir beržynai yra gryni, nesunku pagal vidutinius 1 ha  brandžių medynų tūrius ir vidutines minėto laikotarpio beržo ir eglės 1 m3 kainas surasti gaunamas pajamas. Jos būtų: beržynuose – 28405,92 Lt/ha (248 m3 x 114,54 Lt/m3), eglynuose – 26710,74 Lt/ha (258m3 x 103,53 Lt/m3), t. y. iš  1 ha beržyno gaunamos pajamos yra  1695,18 Lt (6,3 proc.) didesnės.

Norėdami paskaičiuoti beržynų ir eglynų grynąją esamą vertę (GEV), kitaip sakant vertę, kai naujai auginami medynai bus kertami brandžiame amžiuje, o medienos kainos sąlyginai bus šiandieninio lygio, pasinaudokime formule grynajai esamai medyno vertei  paskaičiuoti (Ekonominiai metodai miškų ūkyje, S. Mizaras, 1999):

Beržyno 1 ha grynoji esama vertė prie 5 proc. diskontavimo normos – 1413,48 Lt, eglyno – 650,73 Lt. Kaip matome, prie 5 proc. diskontavimo normos derlingose    augavietėse 1 ha beržyno grynoji esama vertė daugiau kaip 2 kartus didesnė negu eglyno. Kai diskontavimo normą sumažiname iki 3 proc., skirtumas tarp beržyno ir eglyno grynosios esamos vertės sumažėja tik iki 1,8 karto. Netgi prie 1 proc. diskontavimo normos beržyno grynoji esama vertė išlieka 1,5 karto didesnė už eglyno.

Jeigu beržo atkūrimui naudotume selekcionuotą sodinamąją medžiagą, tai papildomas sodinamosios medžiagos ir sodinimo išlaidas pilnai padengtų pagerėjusi medienos   sortimentinė struktūra bei papildomas tūrio prieaugis.

Dar apie eglynų auginimo riziką.

Kaip rodo miškotvarkos medžiaga, nors eglė miškų urėdijoje buvo sodinama visą pokarinį laikotarpį, didėjant amžiui eglynų procentas amžiaus klasėse mažėja, beržo atvirkščiai – didėja (žr. grafiką).

Vadinasi, eglė dėl lėtesnio augimo jauname amžiuje, pavėlavus su ugdomaisiais kirtimais arba negalint  atlikti intensyvių ugdomųjų kirtimų, vėlesniame amžiuje dėl sniegolaužų ir vėjavartų pavojaus, atsiduria kitų medžių palajyje ir jos tūrio dalis medyne mažėja. Neužmirškime, kad eglei tam tikrais periodais didelę žalą padaro liemenų kenkėjai, gamtos stichijos (uraganai ir sausros). Beržas minėtose augavietėse mažiau kenčia nuo šių negandų.

Pabrėžiu, kad straipsnyje pateiktos mintys apie beržo pranašumą derlingose ir laikinai perteklingo drėkinimo augavietėse, o ne apie bendrą beržo, kaip medžių rūšies, pranašumą, lyginant su egle visose augavietėse.

Juozas Girinas

Kėdainių miškų urėdijos miškų urėdas

 

Informacijos šaltinis: www.miskobirza.lt

Copyright © 2024 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.