Populiarūs

Dažnas, radęs gyvūno jauniklį, mano, kad jis yra našlaitis, kuris netyčia iškrito iš lizdo ar pasimetė nuo tėvų ir jiems reikia globos.

Dabar gamtoje toks metas, kai jau baigėsi pavasaris ir spėriai įsibėgėja vasara, o gyvūnų pasaulyje lizduose cypsintys pūkų kamuolėliai tampa jaunaisiais skraiduoliais, o olose urzgiantys smalsučiai lenda apsidairyti, kas plačiame gamtos pasaulyje įdomesnio nutiko.

Daugelio Lietuvoje perinčių paukščių pirmosios vados jau yra seniai išsiritusios ir paaugusios, kai kurie jaunikliai (didžiųjų ančių, pilkųjų žąsų, juodųjų strazdų, varnėnų, kuosų, žvirblių, kikilių, raudonuodegių, margasparnių musinukių, baltųjų kielių, didžiųjų bei mėlynųjų zylių) jau palieka lizdus. Dauguma paukščių jauniklių iš lizdų iškeliauja dar nemokėdami skraidyti. Tai natūralus elgesys, nes greitai ūgtelėję paukščių jaunikliai, bekonkuruodami savo lizduose, inkiluose ar uoksuose kelia daug triukšmo ir visi iš karto gali tapti plėšrūnų aukomis. Palikę lizdą jie tyliai laukia su maistu atskrendančių tėvų ir dauguma iš jų išvengia pavojų.

Panašūs procesai vyksta ir laukinių žvėrelių pasaulyje. Briedžiukai jau yra 2–3 savaičių, pasaulį išvydo jau antroji šiais metais kiškių vada, voveriukai jau taip pat savarankiškesni. Barsukai vėlyvais birželio vakarais iš urvų jau išveda pasivaikščioti savo jaunuosius smalsuolius, o stirnos jau atsivedė jauniklius, vilkai ir lapės jau pradėjo savo jauniklius mokinti medžioklės meno.

Radę paukščio ar kokio kito gyvūno jauniklį neskubėkite jį imti į rankas. Neretai mažylių tėvai yra netoliese ir tik pabūgę žmonių bei norėdami neišduoti, kur yra palikuoniai, pasitraukia tolyn. Todėl neimkite tuoj pat bejėgių mažylių ir nepadarykite milžiniškos klaidos, nes parsinešę namo ir pašėrę netinkamu pašaru, tik pakenksite laukinei gamtai, o jei ir išauginsite, nelaisvėje užaugusiems mažyliams nebebus įmanoma sugrįžti į gamtą. O už tai, kad tik dėl noro pasidžiaugti jaunikliais pasiėmėte juos į namus, galite būti nubausti administracine bauda, kadangi kištis į laukinę gamtą yra griežtai draudžiama, o Lietuvos teisės aktai bei Europos Sąjungos direktyvos numato baudžiamąją atsakomybę už teisės aktų, susijusių su laukinės gamtos apsauga, pažeidimus. Gamta protingesnė ir prisitaikiusi per daugelį tūkstantmečių, todėl nedarykite klaidingų išvadų. Neretai paukščiai ir žvėrys palieka nesveikus jauniklius, o tų nesveikųjų reikia ir plėšriesiems žvėrims, ir jų jaunikliams maistui.

Laukiniam gyvūnui – geriausia laukinėje aplinkoje. Tačiau, jeigu netyčia gamtoje aptikote paukščių ar žvėrių jauniklį, visų pirma neimkite jo į rankas. Bus naudingiau, jei būdami nuošaliau apie 10–15 minučių stebėsite, ar jie yra sveiki, ar nesužaloti ir, ar geba judėti. Jokiu būdu jų neimkite į rankas ir nelieskite, juo labiau niekur neneškite ir nemaitinkite, nes jauniklių tėvai vėliau sugrįžę ir užuodę žmogaus kvapą, dažniausiai palieka tokius jauniklius likimo valiai ir taip pasmerkia juos žūčiai. Jauniklius palikite toje pačioje vietoje ir pasišalinkite. Žmonės labai dažnai iš nežinojimo ima jauniklį į rankas ir nešasi arba vežasi namo. Tačiau būtų kur kas racionaliau, jeigu jūs prie rastų mažylių sugrįžtumėte po kokių 2 valandų. Jeigu jie yra tikrai palikti likimo valiai ar jų tėvai žuvę, tai jūs tikrai rasite toje pačioje vietoje ar visai šalia, už kelių metrų išgirsite cypsintį išbadėjusį paukščiuką ar pamatysite nusilpusį, vis kažko lūkuriuojantį žvėrelį.

Žmogaus pagalba gyvūnui yra būtina tik tuomet, jei paukštis yra sužeistas arba jauniklio nebegali prižiūrėti tėvai ir jam gresia tiesioginis pavojus iš šalia gyvenančių plėšrūnų.

Kaip elgtis radus paukščio jauniklį?

Jei paukščiukas yra sužeistas, ligotas, virsta ant šono, negali plasnoti, kraujuoja, nukarę, matosi išsukti sparneliai, atrodo leisgyvis, nedelsdami kreipkitės į artimiausią veterinarijos gydyklą, gamtosaugininkus ar Gyvūnų globėjų asociaciją.

Jeigu jauniklis plikas, bejėgis, jei iškritęs iš lizdo, jam taip pat reikia pagalbos. Kol ieškosite, iš kurio lizdo šis paukštukas iškritęs, laikykite jį šiltai. Jei radote lizdą, įkelkite mažylį atgal. Iš tolo stebėkite, ar atskrenda į lizdą tėvai.  Jei tėvai pasirodė, jauniklis saugus.

Stebėti į medį įkeltą paukščiuką reikėtų bent 10–15 metrų atstumu pasislėpus po medžiais ar krūmais, nes jauniklio tėvai matydami jus šalia gali jūsų bijoti ir nepriskristi. Paukštelio tėvų nesulaukę kelias valandas, kreipkitės į gamtininkus ar į Gyvūnų globėjų asociaciją.

Jeigu jauniklis apsiplunksnavęs ir, nors atrodo, kad negali paskristi, bet guviai šokinėja ant žemės, palikite jį ramybėje. Tai reiškia, kad su juo viskas gerai, nes daugelio paukščių jaunikliai lizdus palieka dar nemokėdami skraidyti ir slapstosi aukštoje vasarinėje žolėje arba krūmų sąžalynuose, o tėvai kokias 1–2 savaites juos globoja vis atskrisdami ir pamaitindami.