Poveikis žmogui
Želdiniai ir jų įtaka aplinkai
Natūralioje gamtoje ilsėtis mėgstama tiek trumpalaikės, tiek ir ilgalaikės rekreacijos metu, tačiau nemažiau svarbu žmogui yra komfortinė aplinka ir kasdienybėje. Visais laikais žmogus stengėsi susikurti sau kuo palankesnę aplinką ir dažniausiai tai darė pritaikydamas gamtą.
Nuo seno lietuvių sodybvietės apželdinamos įvairiais augalais. Želdynai kartu su statiniais formuoja erdvės struktūrą, praturtina pastatų ir kompleksų architektūrinę kompoziciją, kuria žaliąsias erdves, formuoja sodybos įvaizdį ir jos estetiką, užtikrina joje ekologinį stabilumą ir sudaro gyventojams geras sąlygas gyventi, dirbti, ir ilsėtis. Mokslo tyrimų rezultatai byloja, kad želdynai ne tik formuoja estetišką aplinką, bet ir gerina oro sudėtį, teigiamai veikia mikroklimatą, mažina oro užterštumą, slopina triukšmą, apsaugo teritorijas nuo erozijos. Jais taip pat galima turimą sklypą ir optiškai padidinti. Įrengus keliolika nedidelių augmenijos plotelių sodyba bus padalinta į atskiras funkcines zonas, o svečius priimantys sodybų šeimininkai ir jų svečiai turės ir praktinės naudos. Teisingai naudojant šias želdynų savybes ir galimybes, galima suformuoti tikslingą, funkcionalią, ekonomišką, ekologiškai patikimą ir estetišką aplinką, sveiką ir patogią žmogaus kasdienei ir rekreacinei veiklai.
Įrodyta, kad augalų skleidžiami kvapai reguliuoja mikroflorą ir veikia imuninę sistemą. Pats paprasčiausias būdas tuo pasinaudoti – išnaudoti gamtos suteiktas galimybes ir pasivaikščioti miške ar parke. Medžių ir krūmų želdiniai būdingi mūsų miškingos šalies kraštovaizdžiui. Ištisais medynais, didesnėmis ar mažesnėmis grupėmis susitelkę ąžuolai, uosiai, liepos, klevai, pušys ir kiti medžiai nuo seno puošia mūsų miestus, kaimo gyvenvietes ir pavienes sodybas. Senų želdinių apsupti pastatai ir statiniai atrodo lyg natūraliai įaugę į kraštovaizdį, lietuviški vienkiemiai nuo seno būdavo apsodinami įvairiausiais medžiais, kurie atlikdavo apsaugines funkcijas - užtvara nuo gamtos stichijų, triukšmo ir erozijos. Vėlesni moksliniai tyrimai papildė želdinių teikiamos naudos sąrašą.
Ir dabar steigiantieji naujas sodybas ir atkuriantieji kaimus gali išnaudoti šią galimybę, jei tik įsigyti žemės plotai tai leidžia. Galima aplink namus susodinti ir parką, kuriame turėtų būti skirtingų medžių alėjos, nes medžiai, kaip ir kiti augalai, pasižymi skirtingais poveikiais žmogui. Gražinant aplinką medžiai ir krūmai nepakeičiami. Jie ne tik papuošia sodybą, bet ir jos aplinką valo nuo taršos – sugeria kenksmingas medžiagas ir į aplinką išskiria nukenksmintą orą, jų išskiriamos lakiosios medžiagos susijungia su teršalų molekulėmis ir pasišalina iš aplinkos. Nustatyta, kad 1 m2medžio lapijos per vegetacijos laikotarpį (180 dienų) išskiria į atmosferą apie 2,6 kg deguonies. Žmogui, kurio svoris apie 60 kg, per metus reikia 182 kg deguonies. Tiek deguonies gali duoti fotosintezės procesas, vykstantis 10 m2medžio lapijos paviršiaus. Įvairių rūšių augalų fotosintezė nevienodai intensyvi. Kaip nurodo mokslininkai, eglių fotosintezės intensyvumą prilyginus 1, maumedžių šis rodiklis bus 2,1, ąžuolų - 2,9, beržų - 4,5. Kai kurių medžių ir krūmų rūšys vegetacijos laikotarpiu išskiria lakius eterinius aliejus - fitoncidus, t.y. medžiagas, kurios naikina mikrobus. Šios savybės ypač būdingos pušims, eglėms, kėniams, maumedžiams, tisams, kadagiams, tujoms, ievoms, balzaminėms tuopoms, beržams, šermukšniams, obelims, ąžuolams, klevams, liepoms, raugerškiams, jazminams, putinams ir kt. Per vegetacijos laikotarpį 1 ha lapuočių miško iš medžių, turinčių bakterijas užmušančių savybių, išskiria apie 2 kg lakios substancijos fitoncidų, 1 ha spygliuočių - 5 kg, o 1 ha kadagių - net 30 kg. Fitoncidų įtaka yra labai veiksminga. Pavyzdžiui, pušies fitoncidai užmuša mikroorganizmus per 10 min., o kadagio - per 5 min. (Kavon, Žmuda, 1977). Be to, fitoncidai turi ir gydomųjų savybių. Todėl želdiniams parinkti augalus, išskiriančius fitoncidus, yra vienas iš natūralių metodų saugoti ir kurti sveiką žmogui aplinką.
Medžių dėka mes aprūpinami ne tik švariu, bet ir jonizuotu oru. Įrodyta, kad virš miško ore yra maždaug 2000 lengvųjų neigiamų jonų, o ten, kur medžių nėra – perpus mažiau. Jonų kiekis didesnis virš spygliuočių ir mišriųjų miškų. Smulkiausios atmosferos materialios dalelės su elektros įkrova vadinamos jonais. Jonai susidaro veikiant nuolatiniams atmosferos jonizatoriams - saulės radioaktyviam spinduliavimui. Jonai būna lengvieji ir sunkieji. Lengvieji jonai gali turėti neigiamą ar teigiamą įkrovą, sunkieji - tik teigiamą. Įvairi jonų koncentracija turi įtakos biologiniams procesams, taip pat žmogaus organizmui. Teigiamai žmogų veikia lengvieji neigiami jonai, jie gerina kvėpavimo ir širdies sistemų veiklą; sunkieji teigiami jonai žmogaus organizmą veikia blogai. Mokslininkų įrodyta, kad kuo daugiau ore yra lengvųjų neigiamų jonų, tuo oras švaresnis ir geresnis. Sunkieji jonai yra oro užterštumo požymis. Mokslininkai įrodė, kad želdiniai gerina oro jonų sudėtį. Želdiniuose paprastai dominuoja neigiami lengvieji jonai, ir jie plinta į aplinką. Ypač geras sąlygas lengviesiems jonams kauptis aplinkoje sudaro paprastosios pušys, sibiriniai maumedžiai, paprastosios eglės, paprastieji ir raudonieji ąžuolai, mažalapės liepos, paprastieji skroblai, baltieji ir svyruokliniai gluosniai, sidabriniai klevai, paprastieji šermukšniai, alyvos, juodosios tuopos, vakarinės tujos ir kt. Geriausiai orą jonizuoja mišrūs spygliuočių ir lapuočių želdiniai. Želdiniuose būna 2 - 3 kartus daugiau lengvųjų jonų ir 3 - 7 kartus mažiau sunkiųjų jonų, negu užstatytoje teritorijoje (Šaniavska,1978). Tačiau yra medžių, kurie jonų sudėtį blogina: iš tokių minėtini paprastieji klevai, paprastieji kaštonai ir pilkieji riešutmedžiai.
Medžiai gyvenamojoje aplinkoje reikalingi dar ir tam, kad gerokai sumažina Saulės radiacijos poveikį, jo intensyvumas tarp želdinių būna gerokai mažesnis negu atviroje vietovėje. Pagal E. Lachno duomenis, per tankią, be properšų medžių lapiją prasiskverbia tik apie 10 proc. saulės radiacijos, palyginti su atvira vietove. Padarius medžių lapijos stoge 10 proc. properšų, saulės radiacija padidėja 6 - 10 proc. Saulės spindulių prasiskverbimas priklauso nuo to kaip išsidėstę želdiniai, nuo medžių rūšies ir tankumo, saulės aukščio viršum horizonto.
Įrodyta, kad svarbus veiksnys, turintis įtakos žmogaus darbo, gyvenimo ir poilsio zonų komfortui yra oro drėgmė. Komfortinė aplinka yra tada, kai santykinė oro drėgmė - nuo 30 iki 70 proc. Santykinė oro drėgmė - tai procentais išreikštas santykis tarp ore esančio vandens garų kiekio ir garų, kurie galėtų tilpti tame pačiame oro tūryje, esant tokiai pat temperatūrai, ir kai oras prisotintas vandens garų. Santykinė drėgmė įvairiuose kraštuose būna skirtinga. Pavyzdžiui, liepos mėnesį Lietuvoje - 77 - 81 proc. Oro drėgnumui didelę įtaką turi medžiai ir krūmai su gausia lapija. Vegetacijos metu lapai ir šakelės išgarina didelį kiekį drėgmės. Yra žinoma, kad per metus 1 ha miško išgarina į atmosferą 1 - 3,5 milijono kg drėgmės. Kuo oras sausesnis, tuo daugiau drėgmės išgarina medžių lapai; drėgname ore vandens garai kondensuojasi ant lapų. Taip augalai reguliuoja oro drėgmę. V. Bodrovas nustatė, kad 10,5 m pločio ir 15 - 17 m aukščio želdinių juosta padidina santykinę oro drėgmę, palyginti su atvira vietove, po 10 metų - 12,8 proc., po 50 m. -13,7 proc., po 100 m. - 11 proc., po 200 m. - 7,5 procentų .
Medžiai gerai saugo sodybą nuo vėjų, kurie Lietuvoje vyrauja pietų ir vakarų krypčių. Įvairių želdinių efektyvumas priklauso nuo medžių bei krūmų rūšies ir metų laiko. Juo tankesnis medis arba krūmas, tuo daugiau jis pasipriešina vėjo jėgai. Šiuo požiūriu efektingi paprastieji skroblai, paprastieji klevai ir kai kurie kiti medžiai, taip pat vienapiestės gudobelės, skėstašakės slyvos, paprastieji lazdynai ir kiti aukšti, tankūs krūmai. Nukritus lapams, lapuočių medžių ir krūmų lajos išretėja, jų pasipriešinimas vėjui sumažėja per pusę. Žiemą iš kitų lapuočių medžių mūsų šalyje išsiskiria paprastieji skroblai ir ąžuolai, nes išsilaikę ant šakų sudžiūvę lapai sutankina jų lajas. Visada žaliuojančių spygliuočių lajos vienodai tankios visą laiką.Medžiai ir krūmai, be jau anksčiau minėtų savybių, atlieka filtrų vaidmenį - sulaiko ore esančias dujas, aerozolius ir dulkes. Labai didelė problema – automobilių išmetamos dujos, o vietų, kur nebūtų galima jais pravažiuoti, praktiškai nebėra. Šie teršalai sudaro daugiau nei 80 proc. visų į orą patenkančių kenksmingų medžiagų. Vidaus degimo varikliai išskiria anglies, azoto, sieros ir švino junginius, angliavandenilius. Ypač žalingi žmonių sveikatai švino junginiai. Nustatyta, kad vidutinio dydžio medis per vieną vegetacijos laikotarpį absorbuoja kenksmingų medžiagų kiekį, kuris gaunamas deginant 130 l benzino. Labai patartina prie miestų, miestelių ir gyvenviečių gatvių ir statinių pasodinti bent vienos eilės medžių juostas. Želdiniai geba dalį kenksmingų dujų absorbuoti, o dalį sulaikyti ar nusėsdinti ant žemės. Medžiai ir krūmai gerai sulaiko dulkes. Nustatyta, kad želdiniai sulaiko iki 80 proc. ore esančių dulkių; net žiemos metu po medžių lajomis oro dulkėtumas sumažėja iki 40 proc. (Severin, 1975). Medžiai ir krūmai dulkes sulaiko nevienodai. Šiurkštūs arba plaukuoti lapai geriau pritraukia dulkes, negu lygūs ir pliki. Pavyzdžiui, tyrimais nustatyta, kad Krokuvoje per vegetacijos laikotarpį ant 1m2tuopos lapų nusėdo 0,75 g, kaštono - 6,11 g, liepos - 8,62 g, kalninės guobos - 10,16 g dulkių (Červienec, 1985). Apsaugai nuo dulkių labai tinka spygliuočiai, pavyzdžiui, baltosios eglės ar juodosios pušys. Jos nusėsdina 1,5 karto daugiau dulkių nei lapuočiai. Be to, spygliuočiai šias funkcijas gerai atlieka ištisus metus.
Augant miestams, vystantis pramonei, gausėjant transporto vis labiau plečiasi ir akustinio diskomforto zonos. Triukšmas blogai veikia visą žmogaus organizmą, bet labiausiai - klausos analizatorių, centrinę nervų bei širdies kraujagyslių sistemas (Baltrėnas, 1981). Akustinis triukšmas - tai įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, galinti sukelti sveikatai nepalankius ir kenksmingus padarinius. Triukšmo matavimo vienetas yra decibelas, dBA. Triukšmo poveikis priklauso nuo garso stiprumo (dB), dažnio (Hz) ir veikimo trukmės. Leidžiamo triukšmo lygis, kuris trumpą ar ilgą laiką veikdamas negali sukelti ligų ar sveikatos sutrikimų, reglamentuojamas Lietuvos higienos norma HN33-1993. Triukšmo lygis gyvenamoje teritorijoje dieną turėtų būti ne didesnis kaip 70 dBA, poilsio teritorijose - 60 dBA, pramonės teritorijoje - 80 dBA. Želdiniai sulaiko ir sugeria triukšmą tarsi filtras. Pavyzdžiui, 500 Hz dažnio garso bangos, patekusios į medžių arba krūmų lajas, susiduria su akustine kliūtimi, nuo kurios atsimuša apie 32 proc. garso energijos, o kita dalis - 68 proc. - susigeria, nes įvairiomis kryptimis orientuoti lapai išsklaido garso bangas, o elastingi lapkočiai silpnina garso bangų energiją (Červienec, Levinska, 1996). Želdiniai geriausiai slopina aukšto dažnio garsus. Varšuvos želdiniuose atlikti tyrimai rodo, kad kiekvienas želdynų kompozicinis elementas slopinant triukšmą atlieka didesnį ar mažesnį vaidmenį. Pavyzdžiui, 6 m, 10 m ir 15 m pločio liepos laja atitinkamai sumažina triukšmo lygį 3,4 ir apie 5 dB. Tuo pat metu 160 cm aukščio ir 100 cm pločio skroblų gyvatvorė, esanti 13 m atstumu nuo garso šaltinio, mažina triukšmą apie 6 - 7 dB (Čarnecki, Stavinska, 1984). 7 - 8 m pločio tankios medžių ir krūmų juostos mažina triukšmą 10 - 13 dB, o tanki 40 m pločio juosta - net 17 - 23 dB. Tuo tarpu reta 30 m pločio medžių ir krūmų juosta mažina triukšmą tik 8 - 11 dB (Kavon, Žmuda, 1984). Lietuvoje atliktais tyrimais įrodyta , kad želdinių efektyvumas slopinti triukšmą numetus lapus, priklausomai nuo medžių rūšies, sumažėja maždaug 50 - 80 proc.
Medžiai ir krūmai apsaugo sodybą ir nuo dirvos erozijos, kuri prasideda, kai dirva netenka augalinės dangos. Plynus, be augalijos žemės plotusveikia vėjas, vanduo, temperatūra, turi reikšmės neteisingas eksploatavimas ir priežiūra. Vandens erozija vyksta, kai suardomas viršutinis natūralus augalinės dangos sluoksnis. Per stiprias liūtis koncentruotos vandens srovės nuplauna palaidą dirvožemį ir nuneša jį šlaitu žemyn, susidaro gilios griovos, jos po kiekvienos liūties didėja. Šitokia erozija dažna stačiuose šlaituose, blogai sutvarkytose pakelėse. Erozijos sumažinimui daromos terasos arba šlaitai apželdinami pievine veja ir medžiais bei krūmais, turinčiais stiprią giluminę šaknų sistemą ir atspariais vėjovartai. Rekomenduojama sodinti paprastąjį buką, kalninę guobą, paprastąjį ar raudonąjį ąžuolą, juodalksnį, juodąją ar kalninę pušį, vienapiestę gudobelę, ginalinį klevą, totorinį sausmedį, kalninį serbentą, dygliuotąjį ežerškį, paprastąjįraugerškį ir kt. Eroduotose teritorijose pasodinti želdiniai turi būti laisvai, tapybiškai išdėstyti ir priminti natūralius gojelius ar medžių grupes.
Nuo senų laikų medžiai padeda žmonėms apsisaugoti ir nuo ugnies. Priešgaisrinę funkciją atlieka tik lapuočiai medžiai su tankiomis lajomis. Spygliuočiai netinka, nes jie patys greitai užsidega. Priešgaisrinėms užtvaroms tinka kanadinės, juodosios ir baltosios tuopos, juodalksniai, paprastosios liepos, klevai, alyvos ir kitų rūšių medžiai ir krūmai. Juostomis ar ištęstomis grupėmis želdiniai sodinami po 2 - 3 medžių ir 1 - 2 krūmų eiles. Priešgaisriniai želdiniai atlieka ir kitas funkcijas, ypač mažina vėjo greitį.
Naujai apsodinant rekreacijai skirtas sodybas, reikia derinti medžius prie pastatų architektūros. Pavyzdžiui, prie ilgų neaukštų pastatų su ilgomis langų juostomis gerai komponuosis kūginės ar glaustalajės formos medžiai: dygioji eglė, pilkasis kėnis, glaustalajis skroblas, glaustalapis ąžuolas ir kt. Prie aukštų pastatų tiks skėstašakiai ar rutuliniai medžiai: sidabrinis klevas, baltažiedis vikmedis ir kiti.Be architektūrinių, medžiai ir krūmai turi ir dekoratyvinių savybių. Tai žiedų spalva , žydėjimo laikas ir trukmė, vaisių išraiškingumas ir spalva. Subrendusių augalų architektūrinės savybės yra gana pastovios, o dekoratyvinės nuolatos keičiasi įvairiais metų laikais, net ir per dieną, priklausomai nuo oro ir apšvietimo. Dekoratyvinės savybės ypač būdingos krūmų kompozicijoms. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kokiai sodybos zonai atskirti ar ją paryškinti skirti augalai.
Informacijos šaltinis: www.asu.lt
