Lietuvos arboristikos centras

Font Size

A+ A A-
Naujienos ir informacija Kreipimasis dėl neūkinės paskirties sumedėjusių augalų gerovės užtikrinimo ir priežiūros

Naujienos ir informacija

Kreipimasis dėl neūkinės paskirties sumedėjusių augalų gerovės užtikrinimo ir priežiūros

Gedimino pr. Greenspire. 2017-06-07 700

 

Lietuvos arboristikos centras kartu su kitomis visuomeninėmis pilietinėmis organizacijomis 2017-06-01 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, prašydamas užtikrinti želdynuose esančių neūkinės paskirties sumedėjusių augalų gerovę,  ragindamas imtis konkrečių veiksmų medžių ir krūmų priežiūrai gerinti. Siūloma organizuojant tokių medžių priežiūrą taikyti gerąją arboristikos praktiką.

Kviečiame susipažinti su atviro kreipimosi turiniu:

Mes, atstovaujantys Lietuvos visuomenines pilietines organizacijas, esame susirūpinę žmogaus gyvenamojoje, kultūringai kuriamoje ar kitaip veikiamoje aplinkoje ne miško žemėje esančių medžių išlikimu ir raginame imtis konkrečių veiksmų jų gerovei užtikrinti.

80 procentų Europos gyventojų gyvena urbanizuotose vietovėse. Todėl svarbus yra žaliųjų erdvių pritaikymas. Žaliojoje aplinkoje reikšmingiausi yra sumedėję augalai. Medžiai - tai fizinė, ekologinė, estetinė, dvasinė, rekreacinė ir kultūros vertybė, žmogaus gyvenimo kokybės ir saugumo garantas. Jie daro ženklų teigiamą poveikį žmogaus pasaulėjautai, fizinei ir psichinei sveikatai. Medžiai yra prieglobstis augalams, gyvūnams ir žmonėms, reguliuoja oro kokybę, klimatą ir anglies apykaitą, saugo dirvos ir vandens švarą, biologinę įvairovę ir t.t.

Intensyvėjant urbanizacijai, aplinkos taršos mastams, keičiantis klimatui, urbanizuotoje aplinkoje katastrofiškai mažėjant natūralių gyvybinių erdvių, didesnioji dalis medžių auga ypatingo streso sąlygomis, mažėja jų gyvybingumas ir fizinis atsparumas. Neatsakinga ir nekvalifikuota tvarkyba, permanentinė nepriežiūra spartina augalų degradaciją, artina jų žūtį. Sužaloti ir mirštantys augalai neteikia jokio estetinio ir emocinio pasigėrėjimo, o netolimoje ateityje tampa pavojingais žmogaus aplinkai. Natūraliai iki 200 metų galintis gyventi medis tokioje aplinkoje anksčiau laiko susensta ir teišgyvena 40-60 metų.

Jau suprasta, kad būtina rūpintis žmogaus ir gyvūnų gerove. Tačiau etiška visuomenė turėtų diskutuoti ir priimti sprendimus, užtikrinančius ir medžio gerovę, nes nuo to priklauso teikiama augalo nauda. Medžio gerovė – optimalus sumedėjusio želdinio fiziologinių ir ekologinių poreikių, gyvybinės erdvės tenkinimas, užtikrinant jo sveikumą, gyvybingumą, ilgaamžiškumą bei fizinį stabilumą.

Kiekvienas medis kaip gyvas individas yra unikalus. Mes esame atsakingi, kad saugotinų ir saugomų medžių vystymosi poreikiai būtų patenkinti, o būtis būtų palengvinta.

Netinkamai prižiūrimi medžiai tampa pavojingais žmonėms, todėl tvarkant teritorijas tokie augalai yra šalinami ir atsodinami naujais, kurie dėl permanentinės nepriežiūros vėl keičiami naujais ir naujais. Esame įsitikinę, kad tokie žaliųjų erdvių tvarkymo žingsniai nurodo apie neracionalų lėšų panaudojimą. Racionalus aplinkos planavimas, kūrimas ir tolimesnė tvarkyba pareikalaus iš valstybės gerokai mažesnių investicijų. Arboristikos priemonės yra ne išlaidos, o geresnės žmogaus gyvenimo kokybės garantas.

1. Dėl neūkinės paskirties medžių kaip „žaliosios“ vertybės ir duotybės, gamtos ir kultūros paveldo

Kuriant sveikos, švarios ir darnios Lietuvos viziją, aktuali yra žaliojo miesto koncepcija, kurioje , urbanizacijos augimas turi vykti darnoje su aplinkos kokybe ir žmonių gerove. Tvaraus miesto vystymas neatsiejamas nuo darnaus žaliųjų zonų mieste vystymo.

Sveiki medžiai – sveikas miestas – sveika gyventojų aplinka ir ateitis.

Siūlome:

  • neūkinės paskirties medžius traktuoti kaip „žaliąją“ vertybę, gamtos ir kultūros paveldą, rūpestis kuriuo turi tapti vienu iš valstybės politiką lemiančiu gyvenimo kokybės standartų rodikliu;
  • užtikrinti medžių gyvybingumą, kaip efektyviausią medžių sukeliamų grėsmių prevencijos priemonę, kas leistų sutaupyti daug finansinių pajėgumų, dabar išleidžiamų padariniams šalinti ar medžiams atsodinti.

2. Dėl žaliųjų erdvių kūrimo, medžių veisimo, tvarkybos ir apsaugos pertvarkos

Mūsų atsakomybė turi atsispindėti strateginiuose dokumentuose ir teisės aktuose. Netinkama medžių tvarkyba ir vadyba užprogramuoja grėsmes ateityje. Todėl prioritetas turi būti augimo sąlygų sudarymui bei kompleksinei ir prevencinei medžių priežiūrai (arboristikai) ir apsaugai, kuri užtikrintų gerą medžio būklę ir leistų išvengti problemų ateityje.

Siūlome:

  • kodifikuoti Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius aplinkos apsaugą, želdynų tvarkybą, dirvožemio apsaugą, saugomų teritorijų priežiūrą bei kitas, su aplinka susijusias sritis, apjungiant juos į vieningą Aplinkos kodeksą;
  • tame tarpe papildyti Želdynų įstatymą, teisės aktus, reglamentuojančius želdynų ir želdinių inventorizavimą, apsaugą, tvarkymą ir kūrimą savininkams ir valdytojams, nuostatomis, pritaikant Europos Sąjungos valstybėse,  tarptautinėje praktikoje priimtus želdynų ir želdinių planavimo, kūrimo, inventorizavimo, sodinimo ir ilgalaikės bei nuolatinės priežiūros, globos, sveikatinimo, apsaugos, šalinimo bei viešinimo standartus, taisykles, normas, kad būtų užtikrinta medžių gerovė ir sveikumas;
  • kuriant, projektuojant ir prižiūrint žaliąsias erdves, medį traktuoti kaip „žaliąjį“ statinį, antropogenizuotos aplinkos žaliosios infrastruktūros dalį, užtikrinant jo gyvybinių poreikių tenkinimą;
  • tame tarpe peržiūrėti, papildyti ir pakeisti kai kurių Statybos techninių reglamentų nuostatas, pvz., Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ gatvės želdiniams (XVI skyriuje STR 2 06 04 AR 2016-12-02), bei įteisinti tokių augalų tolimesnę priežiūros (genėjimo, augimo sąlygų gerinimo (revitalizavimas ir pan.) sąlygas ir tvarką;
  • pildyti ir pakeisti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles, Sodmenų kokybės reikalavimus, Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisykles, Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles, Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, Magistralinio dujotiekio įrengimo taisykles, Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijas ir t.t.;
  • naudoti techninės natrio arba kalio chlorido druskos pakaitalus ledui bei sniegui tirpinti, kai druskų naudojimas kelia grėsmę medžių gerovei.

3. Dėl kai kurių šiuolaikinių biologinės įvairovės apsaugos nuostatų integravimo į žaliųjų erdvių kūrimo, tvarkymo ir apsaugos veiklą

Brandus žmogus tausoja aplinką ir ją puoselėja, ne eikvoja vien kaip išteklių. Medžio naudojimas turi būti orientuotas į rekreacinių, ekologinių funkcijų užtikrinimą ir biologinės įvairovės apsaugą. Medžių gerovės užtikrinimas yra neatsiejamas nuo biologinės įvairovės apsaugos. Medžiuose saugumą ir ramybę turi rasti visi organizmai.

Siūlome:

  • saugoti ir puoselėti medžio gyvybinę erdvę, susijusias augalų, grybų, vabzdžių, paukščių, žinduolių rūšis, jų buveines,
  • didinti urbanizuotų teritorijų gamtinio karkaso potencialą;
  • atskirai reglamentuoti medžio augimo aplinkos priežiūrą, teikti prioritetą medžio gerovės apsaugai;
  • sukurti, papildyti ir įgyvendinti tvarką, užtikrinančią medžių įvairovę bei brandžių ir senolių (rekreacinės, kultūrinės bei istorinės paskirties želdynuose) medžių išsaugojimo sistemą.

4. Dėl sumedėjusių augalų želdinimo ir natūralaus žėlimo principų

Šiuo metu taikomas urbanizuotų teritorijų žaliųjų erdvių tvarkymas neatitinka šiuolaikinių biologinės įvairovės palaikymo nuostatų.

Siūlome:

  • skatinti auginti vietines medžių rūšis, svarbias Lietuvos biologinei įvairovei, ir sodinti augalus, atsižvelgiant į vietos klimatinės ir ekologines augimo sąlygas;
  • urbanizuotas vietoves želdinti rūšiniais medžiais ir/ar jų veislėmis, pakankamai atspariais šalčiui, klimato pokyčiams, ligoms ir kenkėjams, oro ir dirvožemio taršai, tame tarpe ir druskoms (druskų aerozoliui), šaknų uždengimui kieta ir puskiete danga, taip pat nereikliais dirvos kokybei ir pakančiais genėjimui;
  • skatinti vietinių medelynų, tenkinančių urbanizuotų teritorijų želdinimo poreikius, steigimą ir vystymą subsidijuojant šią veiklą.

5. Dėl žaliųjų erdvių kūrimą, sumedėjusių augalų želdinimą ir priežiūrą užtikrinančių specialistų kvalifikacijos

Siūlome:

  • sumedėjusių augalų želdinimo, sveikatinimo, priežiūros, vadybos ir pan. paslaugas vykdyti arboristikos specialisto (arboristo) profesinę kvalifikaciją (tinkamą profesinį ir (arba) aukštąjį išsilavinimą) turintiems darbuotojams bei atestuotiems pagal Europos arboristikos tarybos patvirtintą tvarką;
  • Aplinkos bei Švietimo ir mokslo ministerijoms parengti arboristikos specialistų profesinio rengimo ir aukštojo mokslo studijų programas;
  • integruoti arboristikos srities žinias ir įgūdžius į kraštovaizdžio architektūros ir tvarkybos, urbanistikos studijų programas;
  • organizuoti medžių tvarkybos planavimo ir vadybos specialistų bei darbuotojų, vykdančių viešuosius pirkimus, atitinkamą atestavimo sistemą;
  • organizuoti kraštovaizdžio architektūros ir tvarkybos, urbanistikos darbuotojų atitinkamą atestavimo sistemą.

6. Dėl medžių gerovės užtikrinimo paslaugų viešųjų pirkimų

Siūlome:

  • keisti arboristikos paslaugų viešųjų pirkimų tvarką, kad pirkimo prioritetu taptų ne kaina ar ekonominė nauda (kaip svarbiausi atrankos kriterijai), o medžių gerovės užtikrinimas;

7. Dėl sumedėjusios augalijos gerovės užtikrinimo kontrolės ir asmeninės atsakomybės

Medžių kirtimo ir genėjimo darbai atliekami nepaisant augalų gyvybinių, gyventojų poreikių, paukščių perėjimo, žinduolių veisimosi laikotarpio, kraštovaizdžio estetikos ir higienos normų. Brandūs ir senoliai medžiai neglobojami, daugelis jų sunaikinti per pastarųjų metų kirtimo vajų. Tokio tvarkymo išdavoje nukenčia miesto istorinis ir kultūrinis kraštovaizdis, o jo gamtos ir kultūros vertybėms (seniesiems parkams, kapinėms, skverams) padaroma didelė, kartais nepataisoma žala.

Siūlome:  

  • sukurti žalos medžio gerovei skaičiavimo ir atlyginimo sistemą kaip žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (D1-269) dalį;
  • sustiprinti sumedėjusios augalijos gerovės užtikrinimo kontrolę teikiant didesnius įgaliojimus aplinkos apsaugos tarnyboms;
  • aiškiau apibrėžti ir sugriežtinti pareigūnų (tarnautojų) asmeninę atsakomybę už neteisėtus veiksmus, lemiančius želdinių sunaikinimą ar sužalojimą, prilyginant ją kitų fizinių bei juridinių asmenų atsakomybei;

Mes nuoširdžiai tikime, kad mūsų medžių priežiūra bei globa atspindės kylantį visuomenės gamtosauginį sąmoningumą.

Sveikoje ir saugioje aplinkoje - sveikas ir saugus žmogus.

Visuomeninių pilietinių organizacijų atstovai:
VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ vadovas Sigitas Algis Davenis
Asociacijos "Klaipėdos žalieji" pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė
Labdaros ir paramos fondo „Lietuvos gamtos fondas“ vadovas Edmundas Greimas
Lietuvos entomologų draugijos prezidentas Andrius Petrašiūnas                   
Lietuvos gamtos draugijos prezidentas dr. Ričardas Skorupskas                            
Lietuvos geografų draugijos prezidentė Genovaitė Kynė   
Lietuvos herpetologų draugijos pirmininkė Dalia Bastytė                              
Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Tomas Bakučionis
Susivienijimo „Žali.lt“ vadovas Linas Kranauskas
Visuomeninės Vilniaus miesto želdynų planavimo komisijos pirmininkė Janina Gadliauskienė
VšĮ "Darnaus vystymosi centras" vadovas Liutauras Stoškus

Kreipimosi koordinatorius:
Sigitas Algis Davenis, tel. +370 699 88304, el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
P.Vileišio g. 27-38, LT-10205 Vilnius

Konsultantai:
Doc.dr. Ričardas Skorupskas
Dr. Giedrė Godienė
Dr. Jekaterina Lavrinec
Teisininkas Tomas Bakučionis

 

Kreipimasis dėl medžių gerovės užtikrinimo. LR Seimui ir Vyriausybei. 2017-06-01.pdf

 

Copyright © 2017 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.