Lietuvos arboristikos centras

Font Size

A+ A A-
Žiniasklaida apie mus Grynas.lt - Kodėl Lietuvos miestuose žaliuoja tik medžiai iš užsienio?

Žiniasklaida apie mus

Grynas.lt - Kodėl Lietuvos miestuose žaliuoja tik medžiai iš užsienio?

kastonai palangoje

Liepos ir klevai – populiariausi medžiai miestų centruose ir parkuose. Tačiau absoliuti jų dauguma į Lietuvą atkeliauja iš užsienio – dažniausiai Olandijos ir Vokietijos. Ir nors atvežtiniai medžiai kur kas brangesni už išaugintus mūsų šalyje, arboristai teigia, kad lietuviški medžiai nėra kokybiški – kreivi ir nevienodo šakotumo. 

Renkasi pigesnę produkciją

„Lietuviai dažniausiai perka pigesnę, antrarūšę – brokuotą – produkciją. Siekiant sumažinti atvežimo sąnaudas vilkikas būna visiškai prigrūstas augalais ir taip transportuojama. Augalai laužomi, žalojama žievė ir pan.“ – grynas.lt teigė Lietuvos arboristikos centro direktorius Algis Davenis.

Viskas esą dėl kainos – pasak pašnekovo, paprastasis glaustašakės formos ąžuolas 350-400 cm aukščio kainuoja apie 2000 Lt, tačiau prie šios sumos dar reikėtų pridėti PVM ir atvežimo kaštus. Kainos priklauso nuo augalo rūšies, veislės, kokybės, aukščio, šaknų sistemos ir kitų aspektų.

„Bendradarbiaujame su pagrindiniais Europos medelynais. Kamieno apimtis yra pagrindinis kainą lemiantis veiksnys. Mūsų liepos didmeninė kaina yra nuo 400-500 Lt, o patys stambiausi medžiai siekia 1100 Lt su PVM“, – kainas vardijo „Lauko gėlininkystės bandymų stoties“ direktorė Inga Smirnovienė.

Pasak A. Davenio, sunku įvardyti, kurie medžiai patys brangiausi. Europoje yra ir tokių, kurių kainos siekia dešimtūkstantines sumas eurais. „Vien paruošimas, atvežimas, kranų kainos mums atrodo astronomiškos“, – konstatavo arboristas

Lietuvoje neišaugina reikiamos kokybės

Pasak A. Davenio, Lietuvoje kol kas neauginamos tokios medžių veislės, kurios tiktų augti specialiai urbanizuotoje teritorijoje, tai – dažniausiai gatvių želdiniai. „Lietuvoje medelynai gyvuoja tik 10-20 metų, o užsienyje medelynai kartais skaičiuoja ir visą šimtmetį ar daugiau“, – paaiškino arboristas.

I. Smirnovienė pateikė pavyzdį, kai šiemet jų įmonė apželdino Klaipėdos areną šešių metų aukščio klevais, kurie taip pat nebuvo auginti Lietuvos medelynuose, o importuoti iš užsienio. Mat Lietuvoje urėdijos, girininkijos taip pat neaugina tokio aukščio tinkamų medžių.

„Žinoma, pas mus auginamos įvairios augalų rūšys, tačiau užsienyje išvedamos veislės, kurios pritaikytos būtent miestams. Užauginti, t.y. specialiai paruošti transportavimui, tokį medį prireikia 10-15 metų, o kai kada ir dar daugiau. Atvežtinių veislių medžiai išauga neaukšti, neplačios lapijos, neužstoja langų ar pastatų, jie neleidžia atžalų ir neardo asfalto ar šaligatvio“, – su grynas.lt kalbėjo A. Davenis.

Tačiau pridūrė, kad lazda turi du galus – įvežtiniai augalai gali sunkiau adaptuotis prie lietuviško klimato, mikroskopinės, mikologinės, entomologinės ir panašios apsupties. Todėl esą labai kenčia nuo mūsų žiemų, įšalo. Šiltesniuose kraštuose auginti medžiai pas mus ne visi išgyvena. „Įsivaizduokite, kad jus užpuola nepažįstami grybai, kerpės, vabalai ir pan.“ – kalbėjo A. Davenis.

Populiariausios – liepos

Miesto apželdinimams yra aiškiai numatyta, kokios rūšies ir veislės medis turėtų būti. Lietuvoje tai išdėstyta Sodmenų kokybės reikalavimuose. Pasak I. Smirnovienės, su rūšimi ir veisle projekte numatytas augalas, kuris turi tam tikrus požymius, pavyzdžiui, kad kamieno apimtis 1 metro aukščio medžio būtų ne mažesnė nei 20 cm.

„Tai reiškia, kad tokių medžių Lietuvos rinkoje nėra, išskyrus pavienius atvejus, jeigu reikia kelių vienetų“, – išskyrė pašnekovė. Paprastai projektuose numatyti mūsų klimatinei zonai tinkantys medžiai. I. Smirnovienė pridūrė, kad svarbu, jog medžiai pas mus patektų, kai yra pasibaigusi vegetacija – ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį. Medžiai paprastai medelynuose ruošiami auginimo metu urbanizuotam apželdinimui.

„Klevai, liepos, ąžuolai – tipinis mūsų klimato zonos medelis ir jie labai sėkmingai prigija su sąlyga, kad jis buvo teisingai transportuotas, teisingai iškrautas ir pasodintas, nes labai dažnai, deja, rūpinimasis medžiu pasibaigia ties jo pasodinimu į gruntą. O jį reikia ir tręšti, ir paformuoti šakų vainiką, kad reprezentatyviai atrodytų ir puoštų aplinką“, – sakė I. Smirnovienė.

A. Davenis klevų sodinti nesiūlantis, mat, pasiekę bradą, jie reikalauja arboristinės priežiūros, o kaštonai paskutiniuoju metu nerekomenduojami sodinti dėl jautrumo kaštoninei keršąjai kandelei.

 

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt

 

Copyright © 2018 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.