2010-uosius metus Lietuvos ornitologų draugija skelbia baltojo gandro (Ciconia ciconia L.) metais.
Kiekvienais metais Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) skelbiamos Metų paukščio akcijos pagrindinis tikslas – atkreipti specialistų ir visuomenės dėmesį į tas paukščių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas išskirtinis žmonių dėmesys bei rūpestis. Dažniausiai metų paukščiu parenkama reta, mažai ištirta ar sparčiai nykstanti sparnuočių rūšis (pvz., juodasis gandras metų paukščiu buvo paskeltas 2002 ir 2009 m., griežlė – 2006 m.) ir akcijos metu visuomenė supažindinama su šios rūšies paukščių biologija ir ekologijos ypatumais, apsaugos problemomis ir, kartu su specialistais, kviečiama padėti įvertinti dabartinę populiacijų būklę Lietuvoje, populiacijos stabilumui iškilusias grėsmes bei visuomeniškai kontroliuoti teisinės aktais numatytos apsaugos vykdymą. Metų paukščiu gali būti paskelbta ir gana dažnai sutinkama paukščių rūšis (pvz. naminis žvirblis – 2000 m.) ar net grupė paukščių (2005 m. – geniai).
Iš tiesų baltųjų gandrų situacija nėra tokia bloga, kaip ankstesniais metais Metų paukščiu skelbtų paukščių rūšių (pvz., juodojo gandro). Mūsų šalyje peri mažiausiai 12500–13000 baltųjų gandrų porų. Ankstesniais metais buvo fiksuojami perinčios populiacijos gausos svyravimai: nuo 1974 iki 1984 m. bendras gandrų skaičius Lietuvoje buvo sumažėjęs 10 000 paukščių ir 1984 m. Lietuvoje galėjo perėti nuo 4126 porų iki 10180 porų. Nors šie gandrai Lietuvoje visą laiką buvo gausūs, pastaraisiais dešimtmečiais jų dar padaugėjo, nes kolūkinės žemės ūkio sistemos sunykimas, daugelyje vietų numelioruotų plotų užmirkimas sukūrė palankias sąlygas šiems paukščiams. Tačiau pastaraisiais metais vis labiau intensyvėjantis žemės ūkis ir greitas ekonominis augimas gali nulemti atgalinį procesą. Mes jau turime pamokas, kaip neįvertinus realios grėsmės šie paukščiai beveik išnyko kai kuriose Europos šalyse – dėl sparčių aplinkos pokyčių ir metų metus gyvavusių buveinių sunykimo ar sunaikinimo dėl intensyvėjančio žemės ūkio baltieji gandrai beveik išnyko Danijoje, kur 1998–2001 m. buvo aptinkamos tik 1–3 poros, Švedijoje - 3 poros, Belgijoje - 45–46 poros. Siekiant išsaugoti ir pagausinti išlikusius paukščius, šiose šalyse buvo pradėtos brangiai kainavusios populiacijų atstatymų programos, kurios esmės jos buvo gana sėkmingos, tačiau iškilo kitos problemos (pvz., susilpnėjo gandrų instinktas migruoti). Todėl nors vis dar gana dažnai Lietuvoje sutinkamiems baltiesiems gandrams ypatingas dėmesys ir apsauga reikalinga jau dabar.
2010 metus skelbdama baltojo gandro metais Lietuvos ornitologų draugija turi kelis tikslus. Visų pirma, bus parengta ir publikuojama eilė straipsnių, kuriais visuomenė bus supažindinama su šių paukščių biologija ir ekologijos ypatumais, nagrinėjamos dažniausiai pasitaikančios baltųjų gandrų ir jų lizdaviečių apsaugos problemos, supažindinama su šių paukščių biotechninėmis apsaugos priemonėmis, ir pateikiama su šiuo paukščiu susijusi tautosaka. Taip pat planuojama imtis ir praktinių darbų. Gandrai nuo seno peri ant pastatų ir pastatų savininkai tuo paprastai džiaugiasi. Tačiau ant pastatų stogų sukrauti gandralizdžiai dažnai tampa stogo dangos ir stogo konstrukcijos pažeidimų priežastimi. Ant stogų perintys paukščiai gali suardyti čerpes ar kitą stogo dangą, užkimšti lietaus nuvedimo latakus ir vamzdžius, bei kitaip pažeisti stogus. Po lizdu besikaupianti drėgmė gali paspartinti medinių stogo konstrukcijų irimą. Tokius lizdus pastatų savininkai yra linkę nuo stogo pašalinti. Kad tam užbėgti už akių, ant pastato kraigo sukrautus Lietuvos ornitologų draugija, bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis ir įmonėmis, planuoja lizdus pakelti virš stogo ant specialios platformos.
Tautosakos rinkimas organizuojamas įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkos finansinės priemonės LIFE+ projektą "Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia L) apsauga Lietuvoje" Projekto NR. LIFE07 NAT/LT/000531
Projektą finansuoja:
Europos Sąjungos LIFE+ programa
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos ornitologų draugija
Vilniaus universiteto Ekologijos institutas
AB "Rytu skirstomieji tinklai"
AB "VST"
Informacijos šaltinis: www.birdlife.lt