Šereiklaukio dvaro liepa 2018

Medžio pavadinimas: Šereiklaukio dvaro liepa

Rūšis: mažalapė liepa Tilia cordata Mill.

Augimo vieta: Šereiklaukio dvarvietė, Šereiklaukio kaimas, Pagėgių savivaldybė. Maps.lt žemėlapis

Koordinatės: 55.054243, 22.120218 (WGS)

Amžius: nežinomas, spėjama kad liepai gali būti apie 200 metų;

Fiziniai parametrai:
kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 547 cm
aukštis - apie 15 m

Auga pačiame centre Šereiklaukio dvarvietės, kuri yra vienas iš Šereiklaukio  architektūrinio draustinio ir Šereiklaukio archeologinio komplekso elementų. Šereiklaukio dvaras 2010 metais paskelbtas kultūros  paminklu. Dvare 1773 m.  gimė Heinrichas Teodoras fon Šionas - XIX a. pirmosios pusės Vakarų ir Rytų Prūsijos vyriausybės prezidentas.  Iki antrojo pasaulinio karo tai buvo vienas ekonomiškai stipriausių  ir pažangiausių dabartinėje Vakarų Lietuvoje buvusių dvarų, kuriame veikė spirito varykla, buvo veisiami arabų veislės žirgai, plėtojama avininkystė, diegtos pažangiausios mokslo ir technikos naujovės.  Dvaras buvo puikiai  suplanuotas, jame gausiu gėlių, želdinių,  erdvus dvaro parkas su tarpusavyje susisiekiančių tvenkinių sistema, alėjų sistema parke ir prie svarbiausių kelių, vedusių į Ragainę, Tauragę ir Koplyčkalnį- dvarininkų koplyčios ir kapinių vietą.  Dvaro rūmai buvo sugriauti per pirmąjį pasaulinį karą. Priešais dvaro rūmus buvo vienas iš tvenkinių, o už jo  parkas su takų sistema ir gausybe  parkams būdingų vietinių ir svetimžemių augalų rūšių . Tiesiai už tvenkinio prie tako link  dvaro parko buvo pasodinta liepa. Tiek dvaro pastatai, tiek parkas labai sunyko po antrojo pasaulinio karo. Dvarininkai buvo privesti palikti savo namus. Dvaro pastatuose po karo buvo apgyvendintos šeimos (dvaro aplinkoje jų gyveno apie 60), o ūkinėjė zonoje pastatytas didžiulis kiaulių kompleksas, netoliese žolės miltų agregatas, kur žmonės dirbo. Dalis pastatų  buvo naudojama pagal paskirtį. Iki 1955 metų dar veikė spirito varykla. Parkas buvo dalinai prižiūrimas, šienaujama žolė, ten įveistas bitynas, vykdavo kaimo žmonių susibūrimai, šventės. Su laiku parkas vis labiau nyko, skurdo, dalis medžių išvirto, gražesni, egzotiški augalai buvo iškasti ir išvežti, tvenkiniai apaugo žole. Po nepriklausomybės atkūrimo didžioji dalis pastatų buvo privatizuota, o parkas dar labiau sunyko.  Įkūrus Pagėgių savivaldybę ir Rambyno regioninio parko direkciją dvaro aplinka imta kiek labiau rūpintis. Sunaikinti apgriuvusio kiaulių komplekso likučiai, vykdyti parko priežiūros  ir tvenkinių  sistemos atkūrimo darbai.

Nebėra rūmų, griūva kiti senieji dvaro pastatai, nyksta parkas. Dabartinė kaimo bendruomenė neturi galimybių išsaugoti dvaro didybės, bet stengiasi  bent pagerbti šią praeitį. Vyksta  dabartinių ir buvusių pokarinių  kaimo gyventojų sueigos, leidžiamos knygos apie kaimą ir dvarą bei žymias  asmenybes, palaikomi ryšiai su dvarininkų palikuonimis.  Šereiklaukiškiai  pagal galimybę stengiasi tvarkytis aplink praeities didybę menanačius savo namus dvarvietėje, mielai visus priima bendruomenės įsteigtame muziejėlyje, įkurtame spirito varyklos pastate.  Dvaro parką ir aplinkines teritorijas minimaliai prižiūri (šienauja žolę) Rambyno RPD ir Pagėgių savivaldybės administracija. 2016 metais H. T. fon Šiono  palikuonys dvaro centre  pastatė nedidelį simbolinį akmeninį paminklėlį su užrašu „Čia buvo  Prūsijos prezidento gimtieji namai“.

Pačiame dvaro centre iki šiol tebeauganti  liepa  yra tarsi didingo ir kartu labai tragiško dvaro  bei  jį kūrusių žmonių likimo liudininkė, tarsi ryšys tarp didingos  praeities  ir negailestingos dabarties.  Prie jos glaudėsi  ir krykštavo dvarininkų vaikai, prie jos prisiglaudžia, ją apsikabina atvykę tėvų ir senelių žemės aplankyti dvarininkų palikuonys. Prie jos parimsta,   priglunda ir dabartiniai gyventojai, prie jos renkasi sueigų metu.  Ji kaip motina senolė glaudžia ir priima visus savo vaikus.

Teikėjas: Rambyno regioninio parko direkcija