Stelmužės ąžuolas
- Informacija
- Paskelbta: 2023 rugsėjo 19
- Peržiūros: 23591
Stelmužės ąžuolas
Senasis Stelmužės ąžuolas – Zarasų krašto pasididžiavimas. Čia pagoniška ugnis ruseno, baltų gentis – sėliai gyveno, kalavijuočių ir Livonijos ordinų riteriai gyveno, švedų ir Napoleono kariaunos pražygiavo. Stelmužės ąžuolui teko kaizerio bei Hitlerio kariuomenes regėti ir Stelmužės dvaro išparceliavimą išgyventi.
Šiandieną prie senojo ąžuolo traukia gausūs vietinių ir užsienio turistų būriai, vyksta įvairūs, jau tradicija tapę Zarasų kraštą populiarinantys renginiai: Zalvynė, Žolynai.
Stelmužės ąžuolas – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje. Galiūnas auga senajame Stelmužės dvaro parke ir yra neatsiejama jo dalis. Lietuvos metų medžio konkursui siūlomas Stelmužės ąžuolas – tai unikalus, Zarasų kraštą, o kartu ir visą Lietuvą garsinantis išskirtinis gamtos paveldo paminklas, vertas būti Lietuvos metų medžiu.
Apie ąžuolą sklando legendos ir pasakojimai. Buvo manoma, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis.
Padavimas byloja, jog kažkoks milžinas nutarė ant pravažiuojančio caro karietos nuversti ąžuolą, tačiau vienas stelmužiškis stipruolis, atrėmęs tą ąžuolą, išgelbėjo carą. Arogantiškas imperatorius šiam žmogui už išgelbėjimą ne tik pinigų nepasiūlė, bet netgi padėkoti nesiteikė. Ėmė ir nurūko savo šešiakinke. Stipruolis iš apmaudo karietą pasivijo, griebė už rato ir pusė ratlankio liko jo saujoje.
Rašytojas Juozas Baltušis knygoje „Kas dainon nesudėta“ taip rašo apie ąžuolą: ,,Visas Zarasų kraštas gražus. Pamatei sykį gyvenime, ir jau nebepamirši, kokias žemės planetos grožybes bepamatytum. O užvis labiau traukia kiekvieno širdį garsiuoju milžinu, žilagalviu Stelmužės Ąžuolu, seniai pragyvenusiu vienmečius visoje Europoje, peržengusiu antrąjį tūkstantį metų. Ateini prie jo tartum į didžią šventovę, tylią ir iškilmingą, kur kiekvienas ištartas žodis atrodo tikra šventvagystė, o kasdieniška pilka mintis – žmogaus menkybės paliudijimas. Susikaupę, susimąstę žmonės žvelgia į jį. Nors metai slegia, senatvė žemyn lenkia, bet negalvoja apie mirtį mūsų girių protėvis“.
Pagal istorinę rašytinę informaciją knygoje „Pranešimai iš Livonijos istorijos“ aprašomos senosios kulto vietos Kuršo teritorijoje. Šioje knygoje minima, kad Alūkstos apylinkėje, Stelmužėje, šalia Berkenų bažnyčios, pačiame bažnyčios kieme, auga šventas ąžuolas. Kad, pasak legendos, Stelmužės ąžuolas išlikęs iš pagonių laikų, minima ir 1914 m. kalendoriuje. Senasis ąžuolas kadaise buvo pamaldų vieta, kurioje pagonys atlikdavo aukojimo ritualus.
Stelmužės dvaro savininkams Folkerzamams šis medis buvo irgi ypatingas. Jie panaudojo jį savo ekslibrisuose su reikšme: Folkerzamų giminės medis yra ilgametis, plačiašakis ir tvirtas lyg Stelmužės ąžuolas, o įrašas Steinensee (Stelmužės) nusako Stelmužę kaip šeimos lizdo vietą.
Kviečiame pasigrožėti ąžuolu ir sužinoti apie jį daugiau:
Medžio pavadinimas: Stelmužės ąžuolas
Rūšis: Paprastasis ąžuolas Quercus robur L.
Augimo vieta: Ąžuolo g. 14, Stelmužės kaimas, Imbrado seniūnija, Zarasų rajono savivaldybė. Maps.lt žemėlapis
Koordinatės: 55.829632, 26.217699 (WGS)
Amžius: Nežinomas; spėjamas apie 1500 metų
Fiziniai parametrai:
kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - apie 958 cm (kitais skaičiavimais apie 970 cm),
aukštis - apie 19 m, suformuotas lateralinių (kamieninių) šakų (tikrasis aukštis nežinomas; tolimoje praeityje prarastas su vedančiojo kamieno su viršūnę praradimu)
aukštis - apie 19 m, suformuotas lateralinių (kamieninių) šakų (tikrasis aukštis nežinomas; tolimoje praeityje prarastas su vedančiojo kamieno su viršūnę praradimu)
kiti fiziniai parametrai: lajos skersmuo – 20 m; lajos aukštis – 17 m
Teikėjas: Zarasų rajono savivaldybė
