Glifosatas yra pasaulyje geriausiai parduodama piktžolių naikinimo priemonė ir vienas iš plačiausiai naudojamų herbicidų Europoje. Jis yra plačiai naudojamas žemės ūkyje, parkuose ir viešosiose erdvėse, geležinkelio linijose ir soduose. Jis taip pat yra labai svarbus auginant genetiškai modifikuotus (GM) augalus, iš kurių daugelis yra modifikuojami, kad atlaikytų purškimą glifosatu.
Naujausi tyrimai sukėlė susirūpinimą dėl glifosato saugumo, ypač dėl jo poveikio žmonių sveikatai, labiausiai hormonų sistemai, ir jo poveikio visai aplinkai. Glifosato saugumas Europos Sąjungoje turėjo būti iš naujo įvertintas 2012 m., tačiau ES atidėjo peržiūrą iki 2015 m.
Dabar tyrimas parodė, kad glifosato yra žmonių organizmuose. Friends of the Earth Europe užsakė nepriklausomą laboratoriją Vokietijoje ištirti žmonių iš 18 Europos šalių šlapimo mėginius dėl glifosato. Rezultatai parodė, kad cheminės medžiagos pėdsakų rasta mėginiuose iš visų šalių, vidutiniškai 44 proc. mėginių nustatyta glifosato.
Kas yra glifosatas?
Glifosatas (N-(fosfonometil) glicinas) yra sisteminis, plataus veikimo spektro herbicidas, kuris blokuoja fermentą, gaminantį baltymus augaluose. Tai reiškia, kad jis yra toksiškas bet kokiems augalams, kurie nebuvo genetiškai modifikuoti būti jam atspariais. Glifosato piktžolių naikinimo savybės buvo užpatentuotos „Monsanto“ 8-ajame dešimtmetyje ir bendrovės Roundup® ženklas tapo geriausiai parduodamu. Glifosatiniai herbicidai taip pat turi kitų sudedamųjų dalių, įskaitant surfaktantų, kurie skirti pagerinti įsisavinimą.
„Monsanto“ priklauso maždaug pusė visų pasaulyje parduodamų glifosatinių herbicidų, o kitos bendrovės, įskaitant Syngenta, BASF, Bayer ir Dow, prekiauja savo glifosatiniais produktais. Didelė dalis „Monsanto“ pardavimų ateina iš ūkininkų, kurie yra įpareigoti naudoti Roundup Ready herbicidą Roundup Ready genetiškai modifikuotiems pasėliams.
Kur jis naudojamas?
Glifosatą plačiai naudoja ūkininkai išnaikinti piktžoles iš laukų prieš sėją arba prieš sudygstant sėkloms. Taip pat jis kartais purškiamas ant grūdinių kultūrų, rapsų, kukurūzų ir saulėgrąžų prieš nuimant derlių siekiant išdžiovinti augalus. Glifosatas yra dažniausiai naudojamas herbicidas Didžiosios Britanijos žemdirbystės ūkiuose ir yra naudojamas 39 % žemės ūkio paskirties žemės Vokietijoje.
Nuotr.: courtesy of andypowe11 via flickr
Už Europos ribų glifosatas taip pat naudojamas auginant genetiškai modifikuotus augalus, apie 85 % visų GM augalų yra modifikuoti, kad būtų atsparūs šiam herbicidui. Jungtinėse Amerikos Valstijose beveik pusė visos dirbamos žemės 2012 m. buvo apsėta „Monsanto“ Roundup Ready pasėliais ir didžioji dalis iš Lotynų Amerikos į Europą importuojamos sojos gyvūnų pašarams yra atspari raundapui. Šiuo metu Europoje laukia patvirtinimo 14 paraiškų auginti genetiškai modifikuotus glifosatui atsparius augalus. Esama įrodymų, kad glifosato naudojimas, taip pat ir kitų herbicidų, žymiai padidėja, jei auginami raundupui atsparūs GM augalai.
Glifosatas taip pat naudojamas naikinti piktžolėms vynuogynuose, alyvmedžių giraitėse bei vaisių soduose ir dažniausiai naudojamas soduose, parkuose, viešosiose erdvėse ir geležinkelio linijose. Visame pasaulyje 2011 m. buvo sunaudota 650 000 tonų glifosato produktų – ir prognozuojama, kad naudojimas padvigubės iki 2017 m. Jei Europos Sąjungoje bus įteisinta daugiau GM pasėlių, naudojimas gali padidėti net iki 800 %1.
Testavimas nustatinėjant glifosatą
Šiuo metu valdžios institucijos atlieka labai mažai tyrimų dėl glifosato, nepaisant to, kad jis plačiai naudojamas. Valdžios institucijos Europoje netiria, ar žmonių organizmuose nėra glifosato, o maisto tyrimai atliekami retai.
Dėl šios viešųjų duomenų stokos, Friends of the Earth Europe užsakė atlikti savanorių iš 18 Europos šalių šlapimo mėginių tyrimą. Tyrimo rezultatai parodė glifosato pėdsakus mėginiuose iš visų šalių. Glifosato buvimas žmonių organizmuose kelia rimtą susirūpinimą, taip pat klausimus apie kitų cheminių medžiagų, naudojamų su glifosatu, poveikį.
Friends of the Earth nori žinoti, iš kur šis glifosatas atsirado ir kaip jis veikia mūsų kūnus bei visą aplinką. Taip pat kodėl šalių vyriausybės neatlieka glifosato stebėsenos. Kodėl mūsų maistas nėra reguliariai tikrinamas siekiant užtikrinti, kad jame nebūtų glifosato? Kokių priemonių, jei bus, bus imamąsi siekiant sumažinti poveikį mums?
Poveikis sveikatai
Duomenys iš eksperimentų su gyvūnais rodo, kad kai vartojamas glifosatas, 15-30 % jo yra absorbuojama į kūną2. Glifosato galima rasti kraujyje ir kūno audiniuose3, ir buvo įrodyta, kad jis gali prasiskverbti per placentą nėštumo metu4. Nedidelė dalis gali suskilti į aminometifosfoninę rūgštį (AMPA). Yra įrodymų, kad vienas procentas glifosato po kontakto lieka organizme savaitę5. Kadangi glifosatas taip plačiai naudojamas, dauguma žmonių yra jo veikiami reguliariai.
Herbicidai glifosato pagrindu yra įvairaus toksiškumo, tačiau gali būti mirtini žmogui6. Buvo įrodyta, kad mažesnėmis dozėmis jie yra toksiški žmogaus ląstelių kultūroms, įskaitant embrionines ir placentos ląsteles7. Buvo nustatyta, kad AMPA toksiškesnė žmonėms nei glifosatas8.
Taip pat yra įrodymų, kad glifosatas gali sutrikdyti žmogaus endokrininę sistemą, kas gali sukelti negrįžtamų padarinių tam tikrais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, nėštumo metu. Tyrimai su žiurkėmis parodė žalingą poveikį testosterono lygiui vyriškos lyties palikuonyse9, o ląstelių kultūrų tyrimais nustatyta, kad glifosatas blokuoja vyriškų lytinių hormonų receptorius10, ir kad jis slopina estrogenų gamybą11. Jei glifosatas turi įtakos žmogaus hormonų sistemai, bet kokio lygmens poveikis gali kelti grėsmę sveikatai.
Pietų Amerikos sojos auginimo srityse buvo pranešta apie apsigimimų padaugėjimą. Vienas tyrimas Paragvajuje nustatė, kad moterų, gyvenančių vieno kilometro atstumu nuo laukų, purškiamų glifosatu, kūdikiams buvo daugiau nei du kartus didesnė apsigimimų tikimybė12. Laboratoriniais tyrimais paremti moksliniai darbai parodė varlių ir vištų embrionų, veikiamų herbicidais glifosato pagrindu, apsigimimus13.
Buvo įrodyta, kad tiek glifosatas, tiek AMPA yra „genotoksiški“ – tai yra, jie trukdo ląstelėms tiksliai nukopijuoti DNR ir atkurti, todėl galimos genetinės mutacijos ir padidėja rizika susirgti vėžiu14. Ekvadore ir Kolumbijoje, kur glifosatiniai herbicidai buvo naudojami siekiant kontroliuoti kokaino gamybą, tyrimais nustatyta genetiniai pakenkimai ir padidėjęs persileidimų dažnis purškimo laikotarpiu15 16. Argentinoje, sojos auginimo vietovėje Čako provincijoje vėžio dažnis per praėjusį dešimtmetį padidėjo keturis kartus17.
Poveikis aplinkai
Kadangi glifosatas yra skirtas sunaikinti augalus, jis gali turėti žalingą poveikį laukiniams augalams, sumažinti žemės ūkio naudmenų biologinę įvairovę ir sunaikinti maisto atsargas paukščiams bei vabzdžiams. Bandymuose Didžiojoje Britanijoje, kuriuose nagrinėtas genetiškai modifikuotų herbicidams atsparių augalų poveikis biologinei įvairovei, nustatyta, kad glifosatiniais herbicidais apdoroti augalai galėjo turėti neigiamą poveikį paukščiams18.
Be to, kad tiesiogiai veikia augalus, buvo nustatyta, jog glifosatas išsiplauna iš dirvožemio į upių, upelių ir požeminius vandenis19. Vandens tarša kelia grėsmę vandens gyvūnijai ir yra įrodymų iš tyrimų Šiaurės Amerikoje, kad herbicidai, kurių sudėtyje yra glifosato, gali būti toksiški varlėms ir rupūžėms20. Tai kelia ypač didelį susirūpinimą, nes vienai iš trijų varliagyvių rūšių gresia išnykimas. Buvo nustatyta, kad karpių kepenų ląstelės buvo pažeistos paveikus glifosatiniais herbicidais21.
Glifosatas taip pat paveikia dirvožemio chemines savybes. Nors kai kuriose dirvose glifosatas jungiasi prie dirvožemio dalelių, tapdamas inertišku, kai kuriuose dirvožemio tipuose jis išlieka aktyvus ir yra suskaidomas dirvožemio mikrobų, paveikdamas biologinius ir cheminius procesus aplink augalų šaknis, įskaitant augalų gebėjimą fiksuoti azotą22, dėl to padidėja azotinių trąšų poreikis.
Susirūpinimas dėl patvirtinimo proceso
Glifosatas buvo patvirtintas naudoti ES mastu 2002 m., tačiau Europos reguliavimo institucijos neatliko savo saugos bandymų, vietoje to rėmėsi tik gamintojų pateiktais duomenimis. Dauguma šių duomenų yra iš pramonės tyrimų, ne iš recenzuojamo (angl. peer-reviewed) mokslo, ir pradiniai duomenys nėra prieinami nepriklausomam tikrinimui.
Patvirtinimo procesui vadovavo Vokietijos institucijos ir Vokietijos Federalinė vartotojų apsaugos ir maisto saugos tarnyba (BVL) yra atsakinga už pakartotinį patvirtinimą. Kai „Monsanto“ pateikė paraišką atnaujinti patvirtinimą 2010 m., Europos Komisija sutiko pratęsti esamą patvirtinimą trejiems metams iki 2015 m., kad skirtų bendrovei daugiau laiko paruošti paraiškai.
Procesas nustato „leistinos paros normos“ (angl. “acceptable daily intake”, ADI) lygį, kuris glifosatui šiuo metu yra 0,3 mg vienam kilogramui kūno svorio. Jis yra aukštesnis nei kai kurių gamintojų rekomenduojamas lygis – tarp 0,05 mg/kg iki 0,15 mg/kg. Atlikus nepriklausomą mokslinę apžvalgą 2012 m. pasiūlytas 0,025mg/kg lygis23.
ES patvirtinimo procese kreipiamas dėmesys tik į glifosato tyrimus, o ne realios herbicido formuluotės, t. y. to, ką naudoja ūkininkai ir sodininkai. Kai kurie tyrimai parodė, kad kitos sudedamosios dalys, veikdamos su glifosatu, gali padidinti jo toksiškumą24. Mokslininkai įspėjo, kad sutelkiant dėmesį tik į glifosatą nepakankamai įvertinami galimi pavojai25.
2002 m. glifosato patvirtinimo procese nenagrinėta, ar jis gali sutrikdyti žmonių hormoninę ir reprodukcinę sistemas. Pagal naujas taisykles tai turi būti apsvarstyta. Endokrininės sistemos ekspertai teigė, kad reikia labiau laikytis atsargumo principo.
Friends of the Earth Europe reikalavimai
Friends of the Earth mano, kad yra pakankamai glifosato poveikio aplinkai ir sveikatai įrodymų, pateisinančių susirūpinimą. Atsižvelgiant į jų užsakymu atlikto tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad glifosato yra žmonių organizmuose, Friends of the Earth nori žinoti, kaip glifosatas, randamas žmonių šlapimo mėginiuose, pateko į organizmą ir koks gali būti nuolatinių žemo lygmens glifosato ekspozicijų poveikis. Kas atsitinka glifosatui, kuris lieka organizme?
Friends of the Earth reikalauja, kad:
• ES ir nacionalinės vyriausybės pradėtų glifosato stebėsenos programą maisto produktuose ir pašaruose, įskaitant importuojamus augalus gyvūnų pašarams, pvz., GM soją. Glifosato (ir jo skilimo produkto AMPA) lygis aplinkoje taip pat turėtų būti stebimas, apimant vandens sistemas ir dirvožemį. Šios stebėsenos programos turėtų būti išsamios ir rezultatai turėtų nedelsiant tapti prieinami visuomenei.
• Nacionalinės vyriausybės turi įvesti glifosato mažinimo programas ir džiovinimas naudojant glifosatą (pasėlių purškimas juo prieš pat nuimant derlių) turėtų būti nedelsiant uždraustas. Visi kiti glifosato naudojimo būdai turėtų būti įvertinti iki 2015 m., galiojanti didžiausia likučių koncentracija (angl. existing maximum residue limits, MRLs) turėtų būti iš naujo įvertinta ir neturi būti toliau didinama.
• Jokie glifosatui atsparūs genetiškai modifikuoti augalai neturi būti įteisinti ES.
• Visi maisto perdirbėjai ir mažmenininkai turėtų sumažinti savo klientams glifosato likučių poveikį nurodydami glifosato neturinčius produktus iš savo tiekėjų. Jie turėtų išplėsti savo vidines pesticidų stebėsenos programas ir į periodinius patikrinimus įtraukti glifosatą.
Dvylika dalykų, kuriuos turėtumėte žinoti apie glifosatą:
1. Tai geriausiai parduodamas herbicidas pasaulyje ir plačiausiai naudojamas Europoje. 2011 m. visame pasaulyje buvo sunaudota 650 000 tonų glifosato produktų.
2. Pasaulinė glifosato rinka 2008 m. buvo verta 6,5 mlrd. dol.
3. Glifosatas yra toksiškas visiems augalams – išskyrus jei jie genetiškai modifikuoti, kad būtų jam atsparūs.
4. Nepriklausomi glifosato tyrimai parodė, kad leistina paros norma turėtų būti 12 kartų mažesnė nei dabar galiojanti ES.
5. Tyrimai parodė, kad glifosatas gali būti susijęs su žmonių hormoninės sistemos pokyčiais, apsigimimais ir vėžiu.
6. Piktžolių naikinimo priemonėje glifosatas yra sujungtas su kitomis cheminėmis medžiagomis – ir tai pakeičia galutinio produkto toksiškumą, padarydamos jį iki 150 kartų toksiškesnį.
7. Glifosato patvirtinimo procese 2002 m. visiškai pasikliauta tyrimais, už kuriuos mokėjo pesticidų pramonė, iš kurių daugelis nebuvo paskelbti. Iš tiesų pramonė paprašė, kad 130 tyrimų būtų laikomi paslaptyje.
8. Kai kuriose Europos dalyse (pvz., Didžiojoje Britanijoje) glifosatas yra purškiamas ant augalų prieš juos nuimant – siekiant išdžiovinti derlių ir kad būtų lengviau nuimti.
9. Šiuo metu Europos Sąjungoje laukia patvirtinimo 14 paraiškų genetiškai modifikuotiems glifosatui atspariems augalams. Prognozuojama, kad glifosato naudojimas padidėtų net 800 % iki 2025 m., jei genetiškai modifikuoti glifosatui atsparūs cukriniai runkeliai, kukurūzai ir soja būtų auginami ES.
10. Pramonės tyrimai beveik išimtinai sutelkia dėmesį į trumpalaikius bandymus su gyvūnais, naudojant dideles dozes – bet realiame gyvenime poveikis pasireiškia per ilgą laiką, mažomis arba svyruojančiomis dozėmis.
11. „Monsanto“ 2012 m. pagamino daugiau nei pusę pasaulio glifosato.
12. Didžiausias pesticidų likučių lygis maiste ir pašaruose buvo nuolat didinamas – ne dėl mokslinių įrodymų, bet dėl augančio glifosato naudojimo žemės ūkyje.
—–
1 Benbrook CM (2012) Glyphosate tolerant crops in the EU: a forecast of impacts on herbicide use. Greenpeace International
2 Williams GM, Kroes R & Munro IC (2000) Safety Evaluation and Risk Assessment of the Herbicide Roundup and Its Active Ingredient, Glyphosate, for Humans Regulatory Toxicology and Pharmacology Vol 31 pp 117–165
3 Anadon A et al. (2009) Toxicokinetics of glyphosate and its metabolite aminomethyl phosphonic acid in rats. Toxicology Letters Vol.190 pp 91–95.
4 Poulsen MS, Rytting E, Mose T, Knudsen LE (2009) Modeling placental transport: correlation of in vitro BeWo cell permeability and ex vivo human placental perfusion Toxicology In Vitro 23:1380–1386.
5 Brewster DW, Warren J & Hopkins WE (1991) Metabolism of glyphosate in Sprague–Dawley rats: tissue distribution, identification, and quantitation of glyphosate-derived materials following a single oral dose. Fundamental & Applied Toxicology. Vol 17 pp43–51.
6 Lee H-L and Guo H-R (2011) op cit 4
7 Benachour N & GE Seralini (2009) Glyphosate Formulations Induce Apoptosis and Necrosis in Human Umbilical, Embryonic, and Placental Cells Chemical Research in Toxicology Vol 22 pp 97–105
8 Benachour N & GE Seralini (2009) ibid
9 Dallegrave E et al (2007) Pre- and postnatal toxicity of the commercial glyphosate formulation in Wistar rats Archives of Toxicology Vol 81 pp 665–673
10 Gasnier C et al (2009) Glyphosate-based herbicides are toxic and endocrine disruptors in human
cell lines Toxicology Vol 262 pp 184-191
11 Richard S et al (2005) Differential effects of glyphosate and Roundup on human placental cells and aromatase. Environmental Health Perspectives Vol 113 pp716–720
12 Benítez-Leite S, Macchi ML & Acosta M (2009) Malformaciones congénitas asociadas a agrotóxicos [Congenital malformations associated with toxic agricultural chemicals]. Archivos de Pediatría del Uruguay Vol 80 pp237-247.
13Paganelli A et al (2010) Glyphosate-Based Herbicides Produce Teratogenic Effects on Vertebrates by Impairing Retinoic Acid Signaling Chemical Research in Toxicology Vol 23 pp 1586-1595
14 Hoeijmakers JHJ (2001) Genome maintenance mechanisms for preventing cancer Nature Vol 411 pp 366-374
15 Paz-y-Mino C et al (2007) Evaluation of DNA damage in an Ecuadorian population exposed to glyphosate Genetics and Molecular Biology Vol 30 pp 456-460
16 Bolognesi C et al (2009) Biomonitoring of Genotoxic Risk in Agricultural Workers from Five Colombian Regions: Association to Occupational Exposure to Glyphosate Journal of Toxicology and Environmental Health, Part A Vol 72 pp 986-997
17 López SL et al (2012) Pesticides Used in South American GMO-Based Agriculture: A Review of Their Effects on Humans and Animal Models. Advances in Molecular Toxicology Vol. 6 pp. 41-75
18 Heard MS, Hawes C, Champion GT, Clark SJ, Firbank LG, Haughton AJ, Parish AM, Perry JN, Rothery P, Scott RJ, Skellern MP, Squire GR & Hill MO. 2003a. Weeds in fields with contrasting conventional and genetically modifies herbicide-tolerant crop – I. Effects on abundance and diversity. Philosophical Transactions of The Royal Society London B 358: 1819-1832.
19 Vereecken, H. (2005) Mobility and leaching of the glyphosate: a review. Pesticide Management Science Vol. 61 pp 1139-1151.
20 Relyea RA. 2005. The impact of insecticides and herbicides on the biodiversity and productivity of aquatic communities. Ecological Applications, 15: 618–627, and Relyea RA. 2005. The lethal impact of roundup on aquatic and terrestrial amphibians, Ecological Applications 15: 1118–1124.
21 Szarek J, Siwicki A, Andrzejewska A, Terech-Majewska E & Banaszkiewicz T. 2000. Effects of the herbicide Roundup on the ultrastructural pattern of hepatocytes in carp (Cyprinus carpio), Marine Environmental Research 50: 263-266.
22 Kremer RJ & Means NE. 2009. Glyphosate and glyphosate-resistant crop interactions with rhizosphere microorganisms. European Journal of Agronomy 31: 153-161.
23 Antoniou M et al. (2012) Teratogenic Effects of Glyphosate-Based Herbicides: Divergence of Regulatory Decisions from Scientific Evidence. Journal of Environmental and Analytical Toxicology S4:006. doi:10.4172/2161-0525.S4-006
24 For example: Song H-Y et al (2012) In Vitro Cytotoxic Effect of Glyphosate Mixture Containing Surfactants Journal of Korean Medical Science Vol 27 pp 711-715
25 Benachour N et al (2007) Time- and Dose-Dependent Effects of Roundup on Human Embryonic and Placental Cells Archives of Environmental Contamination and Toxicology 10.1007/s00244-006-0154-8
Parengta pagal Friends of the Earth Europe informaciją
Informacijos šaltinis: www.gmo.lt
