Populiarūs

Paslaptingas šikšnosparnių gyvenimas

Kas tie keisti, į nieką nepanašūs ir todėl baimę keliantys gyvūnai: skraidančios pelės, neįprasti paukščiai, o gal vampyrai, kaip apie juos kartais kalbama? Kodėl šie keistuoliai pasirodo dažniausiai naktį? Kuo minta? Ar tiesa, kad įsivelia į plaukus, lenda į kūdikių vežimėlius? Kur skambinti, kai toks vaiduoklis įsmunka į kambarį ir pakimba palubėje ant užuolaidos? Į šiuos ir daug kitų klausimų apie vienus įdomiausių Lietuvoje gyvūnų - šikšnosparnius Verkių regioniniame parke surengtame šikšnosparnių vakare atsakinėjo Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška.

Kas tie keisti, į nieką nepanašūs ir todėl baimę keliantys gyvūnai: skraidančios pelės, neįprasti paukščiai, o gal vampyrai, kaip apie juos kartais kalbama?

Kodėl šie keistuoliai pasirodo dažniausiai naktį? Kuo minta? Ar tiesa, kad įsivelia į plaukus, lenda į kūdikių vežimėlius? Kur skambinti, kai toks vaiduoklis įsmunka į kambarį ir pakimba palubėje ant užuolaidos?

Į šiuos ir daug kitų klausimų apie vienus įdomiausių Lietuvoje gyvūnų - šikšnosparnius Verkių regioniniame parke surengtame šikšnosparnių vakare atsakinėjo Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška.

„Baimė ir mitai apie šikšnosparnius atsirado iš nežinojimo. Dėl paslaptingo jų gyvenimo būdo, sudėtingų tyrimo metodų ilgą laiką apie šiuos naktinius padarėlius net biologai galėjo mažai ką pasakyti. Šiandien jau galime praskleisti šikšnosparnius gaubiantį paslapties šydą ir išsklaidyti mitus", - aiškino R.Karpuška.

Lietuvoje dažnas baiminasi šikšnosparnių, o Kinijoje ir Škotijoje jie garbinami. Feliksas Žemulis / „Lietuvos žinios“

Tačiau daug kas apie šiuos neįprastus gyvūnus gali likti nežinoma visiems laikams, mat Europoje, kaip ir Lietuvoje, šikšnosparniai nyksta: nebeliko keliolikos rūšių, kurios prieš keletą dešimtmečių buvo gausiai išplitusios Europoje.

Mūsų krašte geriausios vietos šikšnosparniams - seni parkai, tokie kaip Verkių dvaro, taip pat bažnyčios, namų palėpės. Tačiau bažnyčias restauruoja, parkus atnaujina ir šikšnosparniams tenka trauktis. Neberanda šie žvėreliai ramybės net ten, kur saugūs jautėsi dešimtmečius - požemiuose, nes vienus privatizuoja, o į kitus pažiūrėti šių keistų žvėrelių plūsta smalsuoliai.

Kanda, nes dūsta

Gajūs prietarai, neva šikšnosparniai yra labai nešvarūs, veliasi žmonėms į plaukus. Senovėje manyta, jog šikšnosparniai yra pikti, todėl šiuos padarėlius siejo su juodąja magija, burtininkavimu.

Iš kur toks požiūris, teiravausi dar vieno šių gyvūnų tyrinėtojo - kauniečio teriologo Dainiaus Paužos. „Laikant šikšnosparnį ant delno, jam pritrūksta deguonies, ir žvėriukas ima blaškytis, kandžiotis. Jis prisitaikęs arba skraidyti, arba kyboti žemyn galva", - aiškino mokslininkas.

Taigi ne piktumas kaltas, o žvėrelio anatominė sandara. Horizontalioje padėtyje šis gyvūnas ima dusti, vertikalioje - jis gana mielas, galima net prisijaukinti. Tiesa, auginti šikšnosparnius būtų sunku, nes jiems reikia gyvų vabzdžių, sunkiai išmoksta imti maistą iš šėryklėlės.

D.Pauža paneigė, jog šikšnosparniai gali įsivelti į plaukus. „Mano žmona ne kartą buvo įsikišusi šikšnosparnį į savo plaukus, ir jis neskubėdamas išlįsdavo", - sakė mokslininkas.

Mitas ir tai, jog šikšnosparniai kėsinasi paragauti mūsų kraujo. Iš maždaug tūkstančio visame pasaulyje gyvenančių šikšnosparnių rūšių tik trijų atstovai minta gyvūnų - bet ne žmonių - krauju. Lietuvoje tie šikšnosparniai vampyrai negyvena.

Apie 70 proc. šikšnosparnių rūšių minta vabzdžiais. Lietuvos šikšnosparniai visi tokie. O likusieji 30 proc. maitinasi vaisiais, nektaru.

Šikšnosparniai - nakties gyvūnai, nors kartais pasiseka pamatyti juos ir dieną. Lietuvoje ligi šiol aptikta 15 rūšių šikšnosparnių.

Siaubo filmai meluoja

Pasitaiko, jog kuris nors šikšnosparnis, medžiodamas uodą ar kitą vabzdį, vakare ar naktį įskrieja į kambarį. Mokslininkai pataria tokį svečią be panikos išleisti. Jei neišskrenda pats, reikia sugauti ir išnešti. Gaudyti patariama ne plikomis rankomis, nes jo dantukai aštrūs. Piršto nenukąs, tačiau krimstelėti gali skaudžiai.

Prieš keletą metų laikraščiuose sumirgėjo antraštės „Šikšnosparnis užpuolė vaiką", „Alkani šikšnosparniai taikosi į kūdikius". Mat Vilniuje senelė pavakariais prie Neries vežėsi anūkėlę ir ūmai į vežimėlį įlėkė šikšnosparnis. Sutrikusiai moteriai padėti puolė praeivė. Kol ji ištraukė šikšnosparnį, šis apkandžiojo rankas.

Gelbėtojai buvo suleista vakcinos nuo pasiutligės. Kūdikiui šikšnosparnis neįkando, tačiau medikai siūlė skiepyti ir jį. Skausminga vakcina buvo leidžiama šešis kartus.

„Isterija be pagrindo. Matyt, žmonės prisižiūrėjo melagingų filmų, kuriuose vaizduojama, kaip šikšnosparniai ar paukščiai puola žmones. Šikšnosparnis į vaiko vežimėlį įskrido atsitiktinai - medžiodamas vabalą, greičiausiai ūsuotį", - taip tuomet įvykį komentavo D.Pauža.

„Tačiau juk teigiama, jog šikšnosparnis skrisdamas orientuojasi pagal ultragarsą, tad kaip jis galėjo apsirikti?" - klausiau mokslininko. „Šį „aparatą" gyvūnas įsijungia ne visuomet. Paprastai vadovaujasi regėjimu, atmintimi, todėl kartais atsitrenkia į kliūtis", - teigė D.Pauža.

Retina uodų armijas

Pasitaiko, jog patikusią vietą šikšnosparniai gulte apgula. Zoologas Kazimieras Baranauskas, taip pat tyrinėjantis šiuos gyvūnus, pasakojo, kaip jam paskambino namo Grigiškėse šeimininkas. Žmogus susijaudinęs prašė: „Gelbėkite, namą apniko kažkokie keisti padarai!"

K.Baranauskas iškart suprato, kad žmogaus minimi gyviai - šikšnosparniai. Nuvykęs į vietą, mokslininkas per pusvalandį suskaičiavo iš namo išskrendant 350 šikšnosparnių. Sutemoms tirštėjant jie kaip bičių spiečius lėkė vienas po kito iš namo pastogės.

Šikšnosparniai ten įsikūrė neatsitiktinai - užuovėja, saulės gerai šildomas stogas dengtas šiferio lakštais, po kuriais gausybė plyšių. Tad prašančiajam pagalbos šeimininkui K.Baranauskas tegalėjo patarti pakeisti namo stogą.

Kinijoje ir Škotijoje šikšnosparniai laikomi sėkmės simboliu, jų kaimynystė laukiama net labiau, negu mes garbiname gandrus. Škotijoje namo, kuriame gyvena šikšnosparniai, kaina gerokai didesnė negu pastato be šių įnamių.

Kol pas mus tokios meilės šiems žinduoliams nėra, galėtume apie jų naudą spręsti bent iš šių skaičių: vienas šikšnosparnis, sveriantis apie 10 gramų, per naktį sumedžioja apie 4 gramus naktinių vabzdžių - kenkėjų, kurių daugelis paukščių nelesa, nes tuo paros metu ilsisi.

R.Karpuška pateikia ir dar tikslesnį skaičių: vienas mažiausių Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių - šikšniukas nykštukas per naktį sudoroja apie 3-5 tūkst. uodų ir kitų smulkių vabzdžių. O juk uodus nelabai mėgstame, tiesa?

Feliksas Žemulis / „Lietuvos žinios“

Informacijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt