Populiarūs

Lietuvoje atrasti labai daug bėdų pridarantys grybai

Lietuvos mokslininkai atrado mūsų šalyje augančių grybų rūšį, naikinančią pasenusius geležinkelių medinius pabėgius, kurių sudėtyje yra vėžį sukeliančių medžiagų.

„Yra grybų, kurie maitinasi mediena. Medieną sudaro dvi pagrindinės dalys: celiuliozė ir ligninas. Lignino struktūra yra labai panaši į [...] kenksmingų, vėžį sukeliančių junginių, kuriais impregnuojami pabėgiai. Grybai nėra tokie išrankūs, jie skaido ne tik pačią medieną, bet ir šiuos teršalus“, – LRT Radijui sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Biochemijos katedros profesorius Audrius Maruška.

Jis yra vienas iš VDU ir Kauno technologijos universitetų (KTU) mokslininkų, atlikusių biologinio nukenksminimo tyrimus, bendradarbiaujant su kolegomis iš Italijos.

Šis tyrimas ir kiti mokslo darbai pristatyti penktadienį Kaune vykstančioje konferencijoje.

– Pradėkime nuo pačios problemos – senų ir įvairiose medžiagose įmirkytų medinių pabėgių naikinimo. Ar ji labai aktuali Lietuvoje?

– Na, [ji aktuali] ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, ir Amerikoje, ir kituose žemynuose, ypač – Australijoje. Problema sukelta senųjų technologijų. Dabar šie pabėgiai nebenaudojami, tačiau dar 15 metų bus naudojami tokie keliai, geležinkeliai, ir juos periodiškai reikės taisyti, ištraukiant suirusius pabėgius ir keičiant naujais mediniais. Problema egzistuos ilgai.

– Kokiomis medžiagomis mediniai pabėgiai buvo apdoroti? Esame girdėję, kad kai kurie tuos pabėgius degina kaip malkas, kai kas net naudoja statyboms. Ar tokie būdai kenkia sveikatai?

– Taip, kenkia. Kadangi anksčiau naudoti mediniai pabėgiai būdavo impregnuojami, įmirkomi kreozotu arba skalūnų alyva, o didžiąją jų dalį sudaro [...] kancerogeninės medžiagos, tos, kurios sukelia vėžį.

– Profesoriau, kaip Jums ir kolegoms kilo idėja, kad seną medieną galėtų naikinti grybai? Ir kaip šių grybų, apie kuriuos kalbame, aptikote Lietuvoje?

– Istorija įdomi. Kadangi man teko stažuotis Italijoje, Romos cheminės metodologijos institute, kolegos, šiame institute vizituojant vėliau, man perdavė „Lietuvos geležinkelių“ laišką su šia problematika.

„Lietuvos geležinkeliai“ turi aplinkos tyrimų skyrių, ir jų žmonės buvo susidomėję, kas pasaulyje apskritai užsiima šia problema. Jie kreipėsi į mūsų kolegas Romoje, italų mokslininkus. Taip ši problema atkeliavo atgal į Lietuvą. Šiuo metu projektas, remiant Socialiniam Europos fondui, yra vykdomas ir baigiamas.

– Bet ar tų grybų visada buvo Lietuvoje? Kaip jie atrodo?

– Taip. Lietuva – grybų šalis. [...] Mes turime labai tinkamas klimatines sąlygas grybams. Jų dažnai nepastebime, nes, kai lietuvis išsiruošia rudenį rinkti grybų, renka tik vaisiakūnius, tačiau grybai turi grybieną, kuri galbūt nėra matoma, tačiau ir pavasarį, ir vasarą ji vystosi.

Seniau, sovietmečiu, jei kas prisimena, nebuvo leidžiama net namų statyti ar perstatyti. Žmonės gaudavo pažymas, kad namą suvalgė grybas. Tada pastatydavo naują namą. Taigi šie grybai buvo visur ir visada.

Jei mes galvojame, kad gyvename tik Lietuvos Respublikoje, tikrai klystame. Kiekvienas biologas pasakys, kad mes turime augalų karaliją, mes turime grybų karaliją, čia ir gyvename.

– O kaip atrodo pats procesas? Yra medinis pabėgis, jis įmirkytas, jį reikia kažkaip sunaikinti. Reikia kažkaip paskleisti sporas, tada jie turi sudygti. Tai užtrunka.

– Taip. Grybai galbūt yra lėtesni nei bakterijos, tačiau jie turi misti, turėti tam tikrą mitybinę terpę. Yra grybų, kurie maitinasi mediena. Medieną sudaro dvi pagrindinės dalys: celiuliozė ir ligninas. Lignino struktūra yra labai panaši į [...] kenksmingų, vėžį sukeliančių junginių, kuriais impregnuojami pabėgiai.

Grybai nėra tokie išrankūs, jie skaido ne tik pačią medieną, bet ir šiuos teršalus. Jie tiesiog išleidžia išorinius fermentus, kurie tai atlieka.

– O ar tas medienos grybas turi pavadinimą?

– Yra daug grybų. Lietuva labai turtinga grybų. Mes išskyrėme 36 grybus, juos identifikavome genetiškai ir dabar naudojame ne tik pačius grybus, bet ir jų derinius, taip pat grybų derinius su augalais, tiriame pačius augalus, nes augalai irgi išskiria tam tikrus fermentus, patys dalyvauja skaidant tokius teršalus, o kartu ir bakterijos, kurios gyvena augalų šaknų zonoje.

– To grybo turbūt nė nepamatysi. Jis turbūt savotiškai panašus į pelėsį?

– Taip, tai yra pelėsiniai grybai. Dažniausiai – balto pelėsio grybai. Kadangi yra ir kitokių, jie gali būti ir agresyvūs, tiesiog patys išskirti toksinus, tačiau baltojo pelėsio grybai, pavyzdžiui, gluosninė kreivabudė, kuri taip pat skaido šiuos pabėgių teršalus, yra valgoma.

– Per kiek laiko tokie grybai galėtų sunaikinti kubinį metrą medienos?

– Moksliniais tyrimais įrodyta, kad apie 70 proc. teršalų gali būti sunaikinta per mėnesį ar pusantro. Grybai yra lėtesni negu bakterijos, tačiau kadangi tai – energetinių sąnaudų nereikalaujantis procesas, laikas nėra kritinis dalykas.

– O ar finansiškai žvelgiant, tai yra brangi procedūra?

– Manau, kad ji yra daug pigesnė [nei alternatyvi procedūra]. Europos direktyvos neleidžia tokių pabėgių naudoti neapdorojus, netgi deginti. Deginti juos galima tik kaip kenksmingas atliekas [...], aukštos temperatūros krosnyse, o šis procesas labai brangus – toną sudeginti kainuoja iki kelių šimtų eurų. Be to, vėliau pelenai turi būti tinkamai saugojami, t. y. laidojami. Aš žinau, kad iš Švedijos tokius priima Norvegija.

Norvegija ne iš tų neturtingų šalių, taigi to saugojimo kaina yra labai didelė. Jie turi granitinį gruntą, jie gali kapsuliuoti betoninėse talpyklose, taip laikyti, žinoma, už pinigus.

– Minėjote, kad „Lietuvos geležinkeliai“ domėjosi technologija, per užsienį rado Lietuvos mokslininkus. Taigi ar šis metodas jau kažkiek taikomas, ar gali būti plačiai taikomas Lietuvoje?

– Dabartiniai mūsų tyrimai sudaro galimybę toliau išvystyti šį technologijos prototipą iki technologijos, be abejo, kooperuojantis su ūkio subjektais, t. y. su „Lietuvos geležinkeliais“, uždarąja akcine bendrove „Biocentras“ ir kitais užsienio partneriais, nes tai yra pasaulinė problema.

– Ar žmonės, gyvenantys mediniuose namuose netoli senų medinių pabėgių, gali būti tikri, kad jų namas „neužsikrės“ šiuo grybu?

- Šis grybas nėra agresyvus, plintantis, jeigu nesudaryta tam tikra pelkė, aplinka, drėgmė. Jūs gerai žinote, kad, jei yra sausos patalpos, grybas niekada neatsiranda. Žodžiu, tokio pavojaus nėra.

Bet, žinoma, jei žmonės savo sodo namelyje ar pirtelėje šiuos pabėgius naudojo kaip konstrukcinę medžiagą, jie sudaro sąlygas atsirasti rizikos veiksniui, kuris sukelia vėžį. Tarp šitų medžiagų yra benzo(a)pirenas, kuris yra bene stipriausias vėžį sukeliantis junginys.

Artūras Matusas, Giedrė Čiužaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, www.lrt.lt

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt