Populiarūs

Aptikta reta vabalų rūšis

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija informavo, kad Europos mastu saugomoje teritorijoje, kuriai suteiktas Natura 2000 statusas – Karšuvos girioje buvo surastas vienas rečiausių saugomų Lietuvos vabalų - didysis sprakšis (Stenagostus rufus De Geer).

VSTT nuotr. / Didysis sprakšis

Didysis sprakšis – stambiausias savo šeimos atstovas. Kūno ilgis siekia 20-28 mm. Lervos 5 metus vystosi negyvoje stambių pušų, rečiau eglių, medienoje. Literatūroje nurodoma, jog dažniausiai laikosi kelmuose ir stuobriuose žemiau žemės paviršiaus. Lervos medžioja medieną graužiančias kitų vabalų, dažniausiai ūsuočių, lervas. Tinkamos buveinės yra reti šviesūs, saulės įšildomi pušynai. Tai gali turėti įtakos vabalo retumui, nes dabartiniai pušynai dėl ūkinio intereso yra gana tankūs, o juos nukirtus kirtavietės greitai apželdinamos. Kai pušų kelmai pradeda irti, jie jau atsiduria pavėsyje ir šilumamėgėms vabzdžių rūšims tampa nebetinkami. Daug sprakšių, tarp jų ir retų, žūva kinivarpoms skirtose feromoninėse gaudyklėse, kurios iškabinamos šviežiose kirtavietėse. Kad būtų mažesnė žala gamtai, reikalinga dažniau tikrinti gaudykles ir nekenksmingus vabzdžius paleisti.

Lietuvoje iki šiol užregistruotos 76 sprakšių (Elateridae) šeimos vabalų rūšys. Sprakšių lervos nesunkiai atskiriamos pagal savo kietoką geltonos ar rusvos spalvos kirmėlišką kūną. Lervos gali maitintis yrančia medienos ar miško paklotės organika, grybiena, žolinių augalų šaknimis. Nemažai rūšių yra žinomos kaip kultūrinių augalų kenkėjai. Tačiau yra ir grobuoniškų rūšių, kurių lervos minta kitais dirvoje ar negyvoje medienoje gyvenančiais bestuburiais. Tokios rūšys atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose, tačiau daugelis jų yra gana retos ar net saugotinos.

Karšuvos girioje vyrauja pušynai, todėl buvo galima tikėtis čia aptikti šią rūšį. Netikėta buvo tai, kad rūšis rasta ne Viešvilės rezervato teritorijoje, kur yra palankesnės sąlygos, o ūkiniame Kalvelių girininkijos miške. Tačiau Karšuvos giria irgi turi apsaugos statusą, nes yra Natura 2000 teritorija, skirta lūšių ir kito su negyvomis pušimis susijusio vabalo – šneiderio kirmvabalio – išsaugojimui.

Atsakingas miškų naudojimas, kai biologinei įvairovei paliekama dalis medžių natūraliai mirčiai ir suirimui veiksmingai prisideda prie nykstančių rūšių išsaugojimo.

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt