Populiarūs

Vilkų genetiniai tyrimai nenustebino. Nustebino tik Aplinkos ministerijos požiūris į juos

Šiandien "Lietuvos žiniose" paskelbtas vilkų baubo įvaizdžio kūrėjos žurnalistės Daivos Baronienės straipsnis "Ekspertų išvada: vilkai išsigimę". Jame rašoma, kad iš 20 praėjusiais metais nušautų vilkų buvo paimti mėginiai ir Lietuvoje bei Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad tai vilkšuniai (šuns ir vilko mišrūnai), tik nežinia ar visi, ar tik dalis jų. Šiaip jau vilkų ir šunų kryžminimasis su išsigimimu nieko bendro neturi, bet žiniasklaidai visada norisi gąsdinti žmones. Vilkas ir šuo yra ta pati rūšis, tik laukinė ir naminė jos formos, todėl gali laisvai kryžmintis ir atsivesti vislius palikuonis. Suprantama, patiems vilkams tai ne į naudą, nes nukenčia jų genofondas.

Tuo tarpu straipsnyje cituojamas Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius kalba apie tai, kad tokių hibridų nesaugo įstatymai ir tai reiškia, kad gali tekti reguliuoti jų populiaciją. Kalbama apie dar didesnį numatomą vilkų sumedžiojimą.

Tačiau niekas nekalba apie priežastis, kaip tie mišrūnai atsirado. Vilkai ne patys "išsigimė", jų genofondas buvo sugadintas neatsakingo medžioklės organizavimo. Tik patys medžiotojai, ypač sėdintys valdžioje ir priimantys sprendimus, kalti dėl tokios situacijos. O dabar tiems patiems medžiotojams pavesta "įvedinėti tvarką"!

Rūšis gali išsigryninti tik natūralios atrankos būdu. Medžiotojai tokios atlikti negali, nes išoriškai mišrūnai nuo grynakraujų vilkų gali visai nesiskirti. Atvirkščiai, vilkų medžioklė griauna nusistovėjusią vilkų socialinę struktūrą ir natūralius barjerus kryžmintis su šunimis.

Į klausimą, ką daryti, Gamtos apsaugos asociacija "Baltijos vilkas" kol kas turi tik vieną, ne itin malonų kompromisinį pasiūlymą: leisti vilkus medžioti prie ganyklų nuo liepos 1 d. iki ganiavos laiko pabaigos, t.y. suteikti galimybę ūkininkams ginti savo turtą. Nes jeigu vilkas nesugeba susimedžioti laukinio grobio ir lankosi gyvenvietėje, tai galima įtarti, kad kaip individas jis nėra itin vertingas gamtai, nėra tikras vilkas. Aišku, mainais į tai žiemos metu vilkų medžioklė neturi vykti.

Naminių gyvulių apsaugos priemones ūkininkai taiko kol kas labai vangiai. Šiais metais "Baltijos vilkas" 4 ekologiniams ūkiams atvežė Podhalės aviganių jauniklių. Šie šunys laikomi vieni patikimiausių naminių gyvulių sargų. Minėti ūkiai praėjusiais metais buvo nukentėję nuo vilkų.

Kaip teigia Lenkijos vilkų tyrėjas W. Smietana, efektyviausia naminių gyvulių apsauga (nuo visų plėšrūnų) yra specialus elektrinis piemuo ir šie aviganiai šunys. Minėtas elektrinis piemuo yra daug platesnis, nei Lietuvoje naudojamas. Tai balta, iki 4 cm pločio juostelė, kuria ne tik eina atgrasantys elektros impulsai (juos dažnai gamina saulės baterijos), bet ji naktį yra gerai matoma, yra judinama vėjo, todėl tampa ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu barjeru. Karpatų regione yra apskaičiuota, kad taikant tik šį elektrinį piemenį, tikimybė, kad naminius gyvulius užpuls plėšrūnai lygi 6 proc. Jei naudojami tik Podhalės aviganiai - tikimybė 3 proc. O jei šie du metodai kartu - 0,05 proc. Iš 40 užpuolimo atvejų, kai vilkai puolė Podhalės aviganių saugomas avis, tik vienas šuo žuvo ir tik dėl to, kad šuo paliko savo bandą ir nubėgo paskui vilkus į mišką.

Kiek atliktų genetinių tyrimų išvados yra grėsmingos, dar nežinia, nes imtis yra visai nedidelė - tik 20 individų (ne visi medžiotojai pristatė savo nušautų vilkų mėginius). "Baltijos vilkas" jau pristatė Lenkijos mokslininkams tirti per 250 genetinių pavyzdžių iš vilkų ekskrementų, kurie tiksliau parodys laukinių vilkšunių paplitimą mūsų šalyje.  Viena aišku, kad jeigu Aplinkos ministerijos politika vilkų atžvilgiu nepasikeis ir ji toliau šią problemą spręs medžioklinio šautuvo pagalba, tai ūkininkai nuo to tik dar labiau nukentės.

Informacijos šaltinis: www.vilkai.lt