Populiarūs

Pelkinis skiautalūpis Epipactis palustris Crantz

 

Vasarai persiritus į antrą pusę, miškai laukai, pievos nusidažo rusva spalva. Daugeliui augalų jau baigiasi žydėjimo metas - laikas brandinti sėklas. Lietuvoje vėliausiai iš visų gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalų sužydi skiautalūpiai (Epipactis), sidabriukės (Goodyera), plikaplaiskės (Neottianthe), todėl jie dar žydi ir nelaukia artėjančio rudens.

Dubysos regioniniame parke Žvėrupio upelio šlaitas kaip tik pasipuošęs pelkinio skiautalūpio (Epipactis palustris Crantz) žiedais. Augalas įsikūręs netipiškoje gana sausoje, bet karbonatingoje buveinėje. Skiautalūpis paprastai auga pelkėtose pievose, krūmuose ir miškuose. Augalas paplitęs visoje respublikoje, tačiau apyretis.

Pelkinio skiautalūpio žiedynas primena purią, pasvirusią kekę. Žiedai gana dideli, nusvirę, su neilgomis, plačiai lancetiškomis pažiedėmis. Kaip ir visi skiautalūpiai, turi įdomią savybę - augalo viršūnė iki žydėjimo būna nusvirusi. Tik žydėdamas augalas pilnai išsitiesia.

Informacijos šaltinis: www.dubysa.info