Populiarūs

J. Motiejūnaitė: kerpės – aplinkos pokyčiams jautrūs organizmai

Jurga Motiejūnaitė - žymi botanikė, biomedicinos mokslų daktarė, Gamtos tyrimų centro, Botanikos instituto mikologijos laboratorijos vadovė. Ilgametę patirtį turinti lichenologė 2002 m. išleistoje pažintinės serijos knygoje „Kerpės” pastarąsias įvardija kaip vienus iš nepaprasčiausių gamtos kūrinių. Dauguma žmonių kerpes mažai pažįsta ir painioja jas su samanomis ar kempininiais grybais. Taip pat šios srities specialistė patikina, jog kerpės niekaip neveikia medžių ir nėra jiems kenksmingos.

Kas Jus paskatino pasirinkti būtent šią biologijos mokslo sritį?

Proziška priežastis - būdama studente pradėjau dirbti Botanikos institute, o ten reikėjo lichenologo.

Minėjote, jog dalyvavote tarptautinėje konferencijoje. Gal galėtumėte papasakoti šiek tiek plačiau apie ją?

Tai XVIII Baltijos mikologų ir lichenologų simpoziumas. Jis vyksta kas trejus metus paeiliui Estijoje, Lietuvoje ar Latvijoje nuo 1959 m. Šiuose simpoziumuose susitinka Baltijos šalių ir kaimyninių kraštų grybų ir kerpių specialistai.

Kaip trumpai apibūdintumėte kerpes?

Galima taip: kerpė - tai mikroekosistema paprasčiausiu atveju sudaryta iš vienos grybo ir vienos dumblio rūšies. O visai paprastai galima pasakyti, kad kerpė yra grybo mitybos būdas.

Ar pastarosios yra svarbus organizmas ekosistemai? Kodėl?

Bet koks organizmas yra svarbus ekosistemai. Nesvarbių nėra. O kerpės dalyvauja mitybinių medžiagų apykaitoje, jas naudoja įvairūs gyvūnai maistui, prieglobsčiui.

Kokios rūšies kerpės labiausiai paplitusios Lietuvoje?

Yra nemažai labai dažnų, beveik visur mūsų šalyje aptinkamų kerpių: pvz., sieninė geltonkerpė, putlusis plynkežis, vagotasis kežas.

Kerpės jautriai reaguoja į oro pakitimus, todėl jas galima pavadinti švaraus oro indikatoriais. Ar tai yra tiesa? Ar pagal augančią tam tikroje vietoje kerpių rūšį galima nustatyti tos vietovės oro užterštumą?

Kerpės jautriai reaguoja ne tik į oro kokybės pakitimus, bet ir į pakitusią buveinės kokybę (pvz., senų miškų naikinimą). Skirtingos rūšys gali rodyti skirtingus aplinkos pokyčius. Netgi oro tarša gali būti skirtingo tipo ir atskiros kerpių rūšys ar grupės gali reaguoti labai skirtingai į įvairias taršas, todėl pagal vieną kerpių rūšį apie oro kokybę spręsti negalima.

Dauguma žmonių, gerai nepažįstančių šių organizmų, mano, kad kerpės, įsikūrusios soduose ant medžių kamienų ar krūmų šakų, daro neigiamą poveikį ir esti kenksmingos. Jie imasi priemonių padėsiančių kerpes išnaikinti. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?

Kerpės neturi jokios įtakos medžiams, tiesiog padidėjęs kerpių kiekis rodo sulėtėjusį tos medžio dalies augimą (ant pirmamečių šakelių kerpių paprastai nebūna, o ant negyvų šakų ar senesnių kamienų jų būna gana daug).

Ar yra galimybė kaip nors kerpes panaudoti buityje?

Jos ir naudojamos. Islandinės kerpenos ekstraktai naudojami gerklės ir kvėpavimo takų susirgimams gydyti (pvz., Isla-mos pastilės), o taip pat jos naudojamos kai kuriose kosmetikos priemonėse. Kai kurios šiurės (krūmiškosios kerpės - red. past.) naudojamos dekoracijoms. Kai parfumerijoje dar buvo naudojama daugiau natūralių medžiagų, būdavo sunaudojama daug sodinės briedragės, ypač gaminant vyriškus kvepalus ir muilus. Kai kurios kerpės gali būti naudojamos audinių dažymui. Sunkmečiu tą pačią islandinę kerpeną naudojo maistui, o rytų Azijoje kerpės valgomos ir dabar.

Nemaža dalis kerpių atstovų įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą. Pavyzdžiui, alksninė hipotrachina, blyškioji lekanora, plonašakė ramalina ir kitos svarbios rūšys. Kokių priemonių turi būti imtasi, norint apsaugoti kerpių populiacijas?

Yra tik vienintelė tikrai veiksminga priemonė - saugoti kerpių augimvietes ir užtikrinti, kad jų būtų pakankamai daug ir jos nebūtų pernelyg mažos.

Su dr. Jurga Motiejūnaite
kalbėjosi Donata STANCELYTĖ

Informacijos šaltinis: www.zaliojilietuva.eu, 2011, Nr. 8 (344), 10 psl.