Populiarūs
Kovų baidymo akcija Panevėžio mieste parodė naujas kovų kolonijų valdymo galimybes
- Informacija
- Parašyta 2012 birželio 04
- Paskelbta: 2012 birželio 04
2012 m. vasario 21 d. pasirašytoje paslaugų suteikimo sutartyje tarp Lietuvos ornitologų draugijos ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos dėl „Varninių šeimos paukščių populiacijos gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimo“ numatyta:
1. Išsklaidyti varninių šeimos paukščių (kovų) kolonijas esančias Kultūros ir poilsio parke, Senosiose miesto kapinės ir Ramygalos g. kapinėse
2. Sumažinti varninių šeimos paukščių (kovų) populiaciją mieste (Panevėžio miesto Kultūros ir poilsio parke, Senosiose miesto kapinėse, Ramygalos g. kapinėse)
Kovai turėjo būti baidomi kovo – balandžio mėn. ne mažiau nei trylika dienų, siekiant, kad jie persikeltų perėti į kitas vietas. Tuo pačiu buvo manoma, kad dalis kovų dėl trikdymo nebeperės, todėl sumažės jų gausa.
Remiantis ilgamete didžiojo kormorano (Phalacrocorax carbo L.) baidymo patirtimi (pastaruosius darbus vykdo Biologinės įvairovės išsaugojimo asociacija „Gamtos namai“), kovų baidymui buvo naudotos „Artillery shell“ tipo petardos. Tačiau, vietoje sutartyje numatytų 13 baidymų (baidymo dienų), Lietuvos ornitologų draugijos darbuotojai kovus minėtose trijose Panevėžio miesto vietose baidė 30 pilnų dienų kovo 11 d. – balandžio 18 d. laikotarpiu. Dar 4 dienas kovai baidyti tik dalį dienos (arba iki pietų arba nuo pietų), ir tik 5 dienas paukščiai visai nebuvo baidomi.
Atlikus perinčių kovų apskaitas minėtose trijose rūšies veisimosi vietose (penkiose kolonijose, nes miesto centriniame Kultūros ir poilsio parke susijormavo trys atskiros kolonijos), nustatyta, kad perinčių kovų gausa sumažėjo nuo maždaug tūkstančio porų 2011 metais iki maždaug 500 porų 2012 metais. Tai labai geras rodiklis, įvertinant tai, jog kovų kolonijose nebuvo iš medžių išimti seni (pernykščiai) lizdai ir prasidėjus kiaušinių dėjimo laikotarpiui, paukščiai nebereaguodami į baidytojus, kiaušinius dėjo į senuosius lizdus. Sumažėjimas siejamas su naujų kolonijų įsikūrimu Panevėčio mieste ir rajone. Akivaizdu, jog intensyviai baidant kovus senose veisimosi vietose, jie persikelia į kitas perėjimo vietose. Organizuojant baidymus, paukščiai nėra stipriai stresuojami, nes dar nėra prisirišę prie perėjimo vietų ir tiesiog išskrenda kitur. Tačiau svarbu, jog baidoma būtų visą, dieną, t.y. iš naujo būtų pabaidomi sugrįžę paukščiai. Norint iškelti visus kovus iš probleminių vietų (poilsio parkų, kapinių), reikia rudenį iš medžių išimti visus senus lizdus. Tuomet baidomi paukščiai nebesugebės susisukti naujų lizdų ir pasitrauks į ramias vietas.
Be kovų baidymo darbų, Lietuvos ornitologų draugija pateikė parengtas rekomendacijas, susijusias su kovų perimviečių valdymu ateinančiais metais, kurios pateiktos pridedame dokumente. Jose yra aprašomi svarbiausi kovų biologijos ir elgsenos bruožai, susiję su perimviečių Lietuvoje valdymu, kovų veisimosi buveinės ypatumai, rūšies gausą ir paplitimą Lietuvoje limituojantys faktoriai, kovų teisinis statusas, paplitimo, gausos pasiskirstymo ir perimvierčių pasirinkimo valdymo galimybės, aptariamos želdinių, kuriuose peri kovai, tinkamos priežiūros ir formavimo galimybės ir kovų kolonijų reguliavimo galimybės.
Taigi, Panevėžio mieste vykdyti kovų baidymo darbai parodė, jog kolonijų vietas ir perinčių porų skaičių jose galima reguliuoti ir netaikant drąstiškų priemonių: lizdų naikinimo veisimosi metu ar net paukščių šaudymo. Nors tokie veiksmai prieštarauja ES teisės aktams, deja, net ir šiais metais kovų lizdai su jau padėtais kiaušiniais buvo ardomi Vilniaus mieste, gauta pranešimų ir iš kitų Lietuvos vietų. Šie neteisėti veiksmai buvo grindžiami teiginiais, jog kitais būdais neįmanoma „išvaryti“ kovų iš nepageidaujamų vietų. Tačiau 2012 metais LOD vykdyta kovų baidymo akcija Panevėžio mieste parodė galimus teisėtus ir gamtosauginei etikai neprieštaraujančius rūšies perinčios populiacijos valdymo būdus.
Informacijos šaltinis: www.birdlife.lt
