Populiarūs
Aptiktos dar dvi retų samanų rūšys
- Informacija
- Parašyta 2012 lapkričio 28
- Paskelbta: 2012 lapkričio 28
Ilgas ruduo, besniegė žiema ir ankstyvas pavasaris - palankus metas samanų tyrinėjimams. Šiuo laikotarpiu samanų nedengia žolinė augalija ir jos labiau krinta į akį. Ypač didelė samanų įvairovė yra senuose drėgnuose ūksminguose spygliuočių miškuose. Tokiomis buveinėmis Viešvilės rezervatas tikrai turtingas, o metams bėgant ir medynams senstant, jų vis daugėja. Iš 93 samanų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rezervate iki šiol buvo aptiktos 26.
Tai keliomis rūšimis daugiau nei žiedinių augalų, kurių Raudonojoje knygoje yra virš dviejų šimtų.
Šiemet rezervato saugomų samanų sąrašas pasipildė dar dviem itin retai aptinkamomis rūšimis. Ankstyvą pavasarį vaikštant dar ledo sukaustytais raistais, kuriuos vasarą sunku praeiti, ant senų juodalksnių kamienų aptikta žalioji dvyndantė (Dicranum viride). Tai europinės svarbos rūšis, saugoma pagal Buveinių direktyvą. Iki šiol Lietuvoje buvo žinoma tik iš Drausgirio rezervato Vištyčio regioniniame parke. Senais duomenimis (1938 m.) buvo rasta ir Vilniaus apylinkėse.
Žalioji dvyndantė auga drėgnuose lapuočių miškuose, dažniausiai ant medžių kamienų apatinės dalies. Ji labai jautri mikroklimato pokyčiams, todėl gali augti tik sengirėse. Be to plitimą riboja tai, kad dauginasi dažniausiai tik vegetatyviškai - nutrupėjusiomis lapelių viršūnėlėmis, kurios pasklinda ne taip plačiai kaip sporos.
Kita retenybė - netikroji gaurenė (Rhizomnium pseudopunctatum) - rasta pelkėtuose eglių-pušų-juodalksnių medynuose. Tai irgi labai reikli buveinei rūšis, nes aptinkama sausinimo nepažeistuose ir senuose miškuose. Šimte kvadratinių metrų tokio miško galima rasti net iki 40 samanų rūšių. Netikroji gaurenė auga miško paklotės įdubimuose, kurie pastoviai mirksta vandenyje. Kartu su ja galima aptikti ir daugiau saugomų augalų - širdinę dviguonę, raistinę viksvą, aukštąją gegūnę.
Iki šiol Lietuvoje buvo žinoma tik viena netikrosios gaurenės radimvietė iš Varėnos rajono (I. Jukonienė, 1985m.). Išoriškai ji labai panaši į dažnai aptinkamą taškuotąją gaurenę (Rhizomnium punctatum) ir atskirti šias rūšis galima tik su mikroskopu. Galbūt dėl to ji taip retai aptinkama, nes ir specialistai retai paima patikrinimui iš pažiūros įprastas rūšis. Atidžiau patyrinėjus Viešvilės rezervato ir aplinkinius miškus, netikrųjų gaurenių šiemet rasta keliose vietose - be rezervato dar gretimuose Eičių ir Mantvilių girininkijų miškuose.
Informacijos šaltinis: www.viesvile.lt