Populiarūs

Lietuvos bioįvairovė. Kolorado vabalas

Wikimedia Commons nuotr. / Kolorado vabalas

Kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata Say) – vienas žinomiausių bulvių, baklažanų, tabako ir kitų bulvinių augalų kenkėjų. Priklauso lapgraužių šeimai. Tiek suaugėliai vabalai, tiek jų lervos graužia lapus, palikdami vien gyslas ir taip sunaikindami derlių.

Kolorado vabalai būna 6-16 mm ilgio, kūnas ovalus, geltonai rusvas. Ant antsparnių yra 10 išilginių juodų juostelių, o galva ir kūno apačia su juodomis dėmėmis. Kiaušinėlius deda kitoje lapų pusėje, jie būna ovalūs, šviesiai oranžinės spalvos.

Kolorado vabalo lervos išauga iki 15 mm ilgio, rusvos, kūno šonuose turi po 2 eiles juodų dėmių. Lervos pradžioje būna rusvos, o vėliau pasidaro ryškiai rausvos ar ryškiai geltonos. Lervos nusidažo karotinoidais, kuriuos kaupia iš ėdamų bulvių lapų.

Per metus išsivysto 1-2 vabalų kartos (Lietuvoje paprastai 1). Kolorado vabalai žiemoja dirvožemyje, o į paviršių išlenda ir ima skraidyti gegužės-birželio mėn. Priliestas kolorado vabalas sulenkia kojas, nukrenta ant dirvos ir apsimeta negyvas, o paimtas išskiria dvokiančias geltonas sultis, kurios, taip manoma, kenksmingos paukščiams ir kitiems vabzdžiais mintantiems gyvūnams.

Kolorado vabalus ėda tik rupūžės ir paukščiai fazanai. Meksikos valstietės kolorado vabalus bei jų lervas traiško, sutrina ir gautą košelę tepa ant odos kaip gydomąją kosmetinę kaukę. 

Kolorado vabalo lerva, © S.Paltanavičiaus nuotr.

Istorija

Kolorado vabalai kilo ne iš Kolorado valstijos JAV, kaip gali atrodyti iš pavadinimo, bet iš centrinės Meksikos. Netrukus vabalai paplito po Šiaurės Amerikos didžiąsias lygumas, apsigyveno rytinėje Uolinių kalnų dalyje. Pirmą kartą kolorado vabalas aprašytas 1824 m. Tai padarė amerikietis gamtininkas Thomas Say, suradęs kolorado vabalus Misūrio upės slėnyje ant laukinių žolių – kiauliauogių lapų.

Kolorado vabalų ryšiai su bulviniais augalais nebuvo žinomi iki 1859 m. Visuotinės gyventojų migracijos metu (Jutos valstija 1847 m., Kalifornija 1849 m.) atsikėlę gyventojai apsodino didelius žemės plotus bulvėmis. 1855 metais bulvininkystė pasiekė vakarus – kolorado vabalų namus ir vabalai ėmė sparčiai plisti gyventojų daržais į Rytus. 1859 m. jie pasiekė Nebraską, 1864 m. – Ilinojų, 1869 m. – Ohają ir 1874 m. – Atlanto vandenyno krantą. 

Kenkėjai greitai adaptavosi prie naujo maisto ir bulvės tapo pagrindiniu jų maistu.

1863–1867 m. vabalai buvo vadinami „dešimtdryžiais ietininkais“, „dešimtjuosčiais bulvių vabalais“, „bulvių vabalais“ ir „naujaisiais bulvių vabalais“. Žodžio „koloradas“ šio vabalo pavadinime nebuvo iki 1865 m. Tačiau šis pavadinimas prilipo, kai buvo pasklidę gandai, kad Kolorado valstijoje bulvių vabalų prisiveisę neregėta gausybė.

Žmonės dėl to buvo įsitikinę, kad vabalų gimtinė yra Kolorado valstija. Entomologas C. V. Riley (1867) pirmasis panaudojo žodžių kombinaciją „Kolorado vabalas“ savo knygoje „Kolorado vabalai ir kiti bulvių kenkėjai Šiaurės Amerikoje“.

Kolorado vabalų plitimas sukėlė didelę baimę užjūrio valstybėse ir beveik visos valstybės uždraudė importines amerikietiškas bulves.

Europos bulvienojai nekentėjo nuo Kolorado vabalų iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Tačiau jie pasirodė netoli Bordo (Bordeaux) 1922 m., Prancūzijoje, kur buvo susitelkę Amerikos karinės pajėgos su savo ginklais ir maisto atsargomis. Iš čia Kolorado vabalai pasklido po visą Europą.

Lietuvoje pirmą kartą aptiktas 1956 m. Kolorado vabalai vis sparčiau plinta Kinijoje, Irane ir kitose Azijos valstybėse.

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt