Populiarūs

Lietuvos bioįvairovė. Didysis asiūklis

G.Kmitienės nuotr. / doc. G.Kmitienė ir didysis asiūklis

Didysis asiūklis (Equisetum telmateia Ehrh.) – asiūklinių (Equisetaceae) šeimos asiūklių (Equisetum) genties augalų rūšis.

Įrašyta į raudonąją knygą.

Labai reta rūšis Lietuvoje

Auga šlapiose, ypač šaltiniuotose vietose, miškų pelkėse.

Sporifikuoja balandžio – gegužės mėn.

Sporifikuojantis stiebas iki 25 (retai 50) cm iki 13 mm skersmens rusvai baltas ar žalsvas. Vegetatyvinis stiebas 120 (retai 200) cm aukščio ir iki 10 (15) mm skersmens, baltas su neaiškiomis 20 – 40 briaunelių, apačioje nešakotas. Šakotis pradeda 4 – 6 bamblyje.

Šakos žalios, retkarčiais negausiai išsišakojusios, keturbriaunės ar penkiabriaunės, tačiau turėdamos išilginę gilią vagelę sudaro dvigubo šakelių skaičiaus vaizdą. Bamblyje yra vidutiniškai 22 šakos, kartais jų būna iki 35.

Auga šlapiose ypač šaltiniuotose vietose, kartais iki 20 cm gylio vandenyje. Sporifikuoja balandį – gegužę. Kai kurie mokslininkai pažymi, jog galimas sporifikavimo laikotarpis neretai prasitęsia iki spalio mėnesio.

Ilgą laiką didžiojo asiūklio augavietės Lietuvos teritorijoje nebuvo žinomos. 1957 m. ši rūšis buvo rasta Kybartų rajone. Šiuo metu sąžalynai dar randami Punios šile, pietvakariniame Nemuno šlaite, Žvalgos kalno pietiniame šlaite, dešiniajame Neries upės krante.

Didysis asiūklis dažnai kartu su kitomis asiūklio genties rūšimis. Populiacijos nėra gausios, tačiau pakankamai pastovios su pastebima tendencija plisti. Atliekant tiriamuosius darbus pastebėtas įdomus faktas, jog asiūklių populiacijos nėra linkusios maišytis.

Didžiojo asiūklio paplitimui grėsmę kelia medžių kirtimas, gaisrai, melioracija. Dažnai nukenčia nuo pavasarinių šalnų. Tai nykstantis retas augalas. Norint išsaugoti šį augalą natūraliose augavietėse reikia žinoti jo biologijos savitumus.

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt