Populiarūs

Ar medžiai - žmogaus draugai?

Medžiai - žmogaus džiaugsmo ir pasididžiavimo simboliai. Pasikėsinimas prieš medžius rodo dvasinį žmogaus skurdą. Jie lietuvio gyvenime visada turėjo didžiulę reikšmę, buvo garbinami, mylimi. Po didžiuliais medžiais lietuviai įrengdavo šventyklas, jų vardais pavadindavo ganyklas, kaimus, miestelius. Iš medžių spėjo orus, o iš medienos statė namus, laivus, tiltus, darė vertingus daiktus. Visais laikais medžiai žmogui teikė kurą, vaisius, pluoštą audiniams, vaistinę žaliavą, puošė aplinką, grynino orą. Jie turi daug ir kitų akiai nematomų genų, bet juntamų savybių.
Nenuostabu, kad medžiai senovėje buvo labai gerbiami, o kai kurie net šventais laikyti. Tai ąžuolai, kuriuos lietuviai laikė girių valdovais, o po jais įvairias apeigas atliko žyniai. Maro metais daug kas gelbėjosi ąžuolynuose. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ąžuolai gerai auga tose vietose, kur stiprūs energijos srautai iš kosmoso pasiekia žemę. Ąžuolai šiuos srautus sugeria ir skleidžia aplink. Tai raminančiai, gerai veikia netoliese esantį žmogų, padeda atsiverti jo geriausiems sugebėjimams.
Vos pakaitinus saulei, pajūrio pušynuose pasklinda malonus kvapas, kvėpuoti darosi lengva. Karštą, saulėtą dieną pušys išskiria medžiagas, kurios naikina mikroorganizmus ir išvalo orą, tai yra fitoncidus, kurie veikia net iki 3 m atstumu nuo medžio. Dėl šios priežasties nemažai sanatorijų, gydyklų įsikūrę pušynuose.
Apie beržus tenka pasakyti, kad tai ramūs, kantrūs medžiai. Jie atsparūs sausrai, šalčiams, vakarų vėjams, nereiklūs dirvožemiui. Seniai lietuviai žinojo, kad po sunkių dienos darbų reikia parymoti atsirėmus nugara į beržo kamieną. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad išilgai beržo kamieno veikia energetinis laukas, kuris padeda žmogaus organizme atsiverti energetiniams kanalams, juos išvalo ir taip sumažina nuovargį.
Liepos taip pat turi gerų savybių. Jei ąžuolai gerai auga tose vietose, kur į žemę grįžta kosmoso energija, tai liepos gerai auga ten, kur žemės vidinė energija išsiveržia į kosmosą, ją sugeria ir paskleidžia aplinkui. Todėl taip ramu ir gera liepų paunksmėje. Žaibai dažnai trankosi ten, kur ąžuolai keroja, ir retai išgirsi, kad trenkė į liepą.
Apie tuopas reikia pasakyti, kad Vakarų Europos miestuose jų nepamatysi. Pavasarį žydinčios tuopos skleidžia pūkus, augdamos gadina šaligatvius, pastatų pamatus ir kitus požeminius įrengimus. Jos greit auga ir greit pasensta, nulūžusios šakos gadina pastatų stogus, sudaužo automobilius, kelia pavojų praeiviams. Išaugus dideliems medžiams, sunku juos pašalinti.
Suaugę nenugenėti medžiai gali sulaikyti net 20-80 proc. dulkių, sumažinti išmetamųjų dujų kenksmingumą. Sklindant įvairioms garso bangoms, medžių šakos ir šakelės ima virpėti tuo sumažindamos triukšmą net 12 decibelų. Visi medžiai - vieni daugiau, kiti mažiau - išskiria fitoncidus, kurie naikina kenksmingus mikroorganizmus, galinčius sukelti infekcines ligas. Oras prie medžių yra grynesnis ir sveikesnis. Medžiai sumažina vyraujančius Vakarų vėjus.
Prieš keletą dešimtmečių uostamiestyje buvo laikotarpis, kai gyventojai sodino bet kokių rūšių medelius ir bet kokiose vietose. Dabar atėjo medžių genėjimo laikotarpis. Suprantama, kai genimi medžiai ten, kur reikia, bet genima ir ten, kur to daryti visai nereikia. Ir koks tai genėjimas, kai iš suaugusio medžio lieka tik 5-7 m aukščio stulpas. Ne visi taip nugenėti medžiai toliau vegetuos. Tai lyg paminklai genėtojų nemokšiškumui.
Pagal klasikines taisykles eglių šakos privalo žaliuoti iki pat žemės, šalinamos tik nudžiūvusios šakos. O kaip dabar atrodo eglės prie miesto pirminės sveikatos priežiūros centro, nugenėjus jų apatines šakas?
Medžiai, kaip ir žmogus, serga lengvomis, sunkiomis, o kartais ir neišgydomomis ligomis. Medžių audinių priešlaikinį senėjimą lemia automobilių išmetamosios dujos. Medžių sveikata taip pat priklauso ir nuo sparčios, vis didėjančios tarptautinės prekių cirkuliacijos. Kartu su įvairiomis prekėmis, medžiagomis, tara, konteineriais iš kitų šalių patenka agresyvių vabzdžių, grybelinių ligų.
Tenka palinkėti, kad uostamiesčio jubiliejaus proga klaipėdiečiai pasodintų ir išaugintų 750 vertingų rūšių medelių, kurie po daugelio metų taps dideliais, gražiais medžiais.
Taigi medžiai yra žmogaus draugai. Tačiau netinkamų rūšių ir netinkamoje vietoje pasodinti medeliai išaugę gali tapti ir nedraugais.

Informacijos šaltinis: www.ve.lt