Populiarūs

Lentvario parko renesansas: Kęstučio Petkūno požiūris į procesus Lentvario dvare

Liūdna pastaruoju metu vaikščioti po grafų Tiškevičių buvusią dvaro sodybą Lentvaryje ir čia dunksantį garsųjį prancūzų kraštovaizdžio architekto Edouardo Francois Andre sukurtą parką. Nepaprastai sunku būtų ir įžymiajam architektui pamatyti šitaip apleistą bei suniokotą jo kūrinį. Nors vasaros žaluma iš dalies paslėpė parko žaizdas, tačiau barbarizmo pėdsakų apstu. Parką niokoja ne tik chuliganai, bet ir laikas.

Mažai belikę kažkada parką puošusių šimtamečių medžių, dekoratyvinių krūmų, kitokių dekoratyvinių augalų. Smarkiai nukentėję architektūriniai puošybos elementai: dirbtiniai kelmai, laipteliai, uolos, tilteliai, kriokliai. Per stebuklą yra išlikusi ir tik nežymiai nukentėjusi, parko svarbiausioji puošmena – didžioji grota, tačiau jos aplinka praradusi grožį bei primeną kirtavietę miške. Daug medžių paseno ir nudžiūvo, nemažai eglių pražūdė kinivarpos, kitas išvertė vėtra. Šių eglių kaip ir kitų nukirstų medžių vietoje, naujų niekas nepasodino.

Žalos padarė ir sovietmečiu rengiamos talkos parkui tvarkyti. Tuomet į parką atsiųstiems moksleiviams būdavo įteikiami kirviai ir pjūklai. Jie turėdavo kirsti savaime išaugusius krūmus. Tarp kertamų „nevertingų“ buvo kertami ir jauni uosiai, liepos, klevai ir net ąžuoliukai. Moksleiviai klusniai vykdė nurodymus, nelabai domėdamiesi kertamų medžių rūšimis ir vertingumu. Tarp kertamų krūmų atsidurdavo ir labai reti želdiniai, nes Lentvario parke buvo pasodinta bei auga labai daug retų medžių ir dekoratyvinių augalų.

Talkų metu buvo nukirsti net ąžuoliukai pasodinti įvairių akcijų metu. Prie vienintelės parke augusios retos liepos buvo išaugusi graži atžala, kurią buvo tikėtasi persodinti į kitą vietą. Tačiau eilinės talkos metu ši liepos atžala buvo nukirsta kaip nevertingas krūmas...

Dvaro sodyboje – fabrikas ir ūkis

Sovietmečiu atvykęs į Lentvario dvarą Lengvosios pramonės ministerijos aukštas pareigūnas, apžiūrėjęs Tiškevičių dvaro rūmus, nusprendė: „Čia bus kilimų audimo cechas“. Netrukus pirmajame rūmų aukšte sugaudė pirmosios kilimų audimo staklės. Vėliau kilimų gamyba buvo perkelta į šalia buvusias vinių gamybos patalpas.

Tuo metu Tiškevičių dvaro ūkiniuose pastatuose įsikūrė ir tarybinis ūkis. Ten buvo apgyvendinti ir šio ūkio darbininkai. Jeigu kilimų fabriko įsteigimas padėjo įšsaugoti dvaro rūmus, nes ten įsikūrė administracija, tai ūkio darbininkų šeimininkavimas dvaro teritorijoje padarė ir iki šiol daro nepataisomą žalą. Niekam ne paslaptis, kad kai kurie gyventojai pasaulinio garso architekto įkurtame parke kirsdavo medžius malkoms, surentė gausybę įvairių pašiūrių, tvartų, teršdavo parką buitinėmis atliekomis.

Kilimų fabriko klestėjimo laikais, buvo bandoma tvarkyti parką. Pradėti valyti pagrindiniai takai, išvalyti tvenkiniai ir atstatytas vandens tekėjimas iš ežero į parko tvenkinius. Šio fabriko technikos skyriaus inžinierius Kazys Atkočiūnas net bandė restauruoti irstančią didžiąją grotą, tačiau tokie darbai be atliktų tyrimų, be projekto, be kvalifikuotų restauratorių, padarė daugiau žalos negu naudos.

Lentvario parke su komisija apsilankęs Europos kultūros kelių instituto Liuksemburge direktorius Thomas Michelis Penette sužinojęs, kad grotą bandė restauruoti nespecialistai, tarė, kad ši grota jau sugadinta ir nusivylęs pridūrė, kad mes nesuprantame kokia neįkainuojama vertybė yra šis F. E. Andre sukurtas parkas.

Sunku paaiškinti ir tuo metu atliktus želdinių tvarkymo darbus. Antai jautriausioje vizualiniu požiūriu parko vietoje, priešais dvaro rūmus, šalia šimtamečių klevų, ąžuolų ir liepų, buvo pasodinti menkaverčiai uosialapiai klevai, kiti medeliai darkantis pasakišką želdynų masyvo vaizdą. Skaudžiausia, kad buvo nupjauta šimtamečio maumedžio, augančio šalia rūmų, viršūnė, kad būtų įrengtas gandralizdis. Išlakus maumedis buvo sužalotas, o gandrai ten neapsigyveno.

Vėliau, kai kilimų įmonė tapo akcine bendrove, buvo nemažai lėšų skirta dvaro rūmų restauravimui. Po restauravimo darbų rūmai suspindo atnaujintais neogotikos bokštais.

Liūdnai klostėsi dvaro sodybos ūkinių pastatų likimas. Dvaro karvides sunaikino gaisras. Po tvarto gaisro raudonų plytų sienas ardė vagys. Buvo niokojami ir kiti buvę dvaro pastatai: malūnas, kavinė „Rivjera“, arklidės, sandėliai.

Malūną, arklides ir sudegusio tvarto liekanas buvo įsigyjęs garsus lenktynininkas ir verslininkas Stasys Brundza. Kavinė „Rivjera“ atiteko kitiems savininkams, pagrindiniai rūmai bendrovei „Kilimai“, o vėliau akcijas supirkusiam dabartiniam Seimo nariui Kęstučiui Daukšiui, kuris prieš keletą metų rūmus pardavė kompanijos „Ranga Group“ prezidentui Laimučiui Pinkevičiui.

Rengia rūmų restauravimo projektą

Naujasis Lentvario dvaro rūmų savininkas nedelsdamas ėmėsi rūmų tvarkymo darbų. Buvo išardytos rūmų viduje įrengtų kabinetų sienos, atkurta pagrindinės salės erdvė, atidengti rūmų rūsiai, nuvalytas tinko sluoksnis. Kartu buvo atliekami tyrimai, užsakytas rūmų restauravimo projektas. L.Pinkevičius planavo atkurti visą buvusią dvaro sodybą, todėl iš S. Brundzos nupirko jam priklausančius statinius, atliko parko želdinių inventorizaciją. Rūmai ir dalis teritorijos, kurią naujasis savininkas išsinuomavo 99 metams buvo aptverta ir saugoma. Tačiau prasidėjusi ekonominė krizė sujaukė šiuos planus. L.Pinkevičius atsisakė rūmų apsaugos ir smarkiai nukentėjo. Nesaugomuose rūmuose pradėjo siautėti vandalai. Jie daužė langus, išlaužė duris, niokojo pradėtas tvarkyti patalpas. Jie tiek suįžūlėjo, kad įsiropštė į rūmų bokšto viršutinę dalį ir net nulenkė bokšto šoninių smaigalių viršūnes.

Lentvario miesto visuomenei sunerimus dėl rūmų apsaugos. Lentvario seniūnas kreipėsi į jų savininką L. Pinkevičių, kuris vėl atnaujino rūmų apsaugą.

Neseniai Lentvario seniūno Jono Kietavičiaus iniciatyva buvo surengtas pasitarimas dėl kultūros paveldo objektų Lentvario mieste būklės. Pasitarime dalyvavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė, E. Andre klubo Lietuvoje pirmininkė Vaiva Deveikienė, Tiškevičių dvaro rūmų savininkas L. Pinkevičius, Trakų rajono savivaldybės mero patarėja Irena Kalkienė, Lentvario visuomeninių organizacijų atstovai, Lentvario miesto gyventojai.

Diskusijų metu seniūnas J. Kietavičius ragino pradėti tvarkyti nykstantį Lentvario parką, nes iki šiol parkas tvarkomas tik aplinkos valymo talkų metu. Seniūnas priekaištavo, kad Trakų rajono savivaldybė nereguoja į prašymus rengti Lentvario dvaro sodybos parko detalųjį planą.

Buvo kalbama apie ketinimus parko vizualinės apsaugos zonoje statyti kotedžus ir bylos eigą dėl šių statybų sustabdymo. D. Varnaitei buvo pateiktas klausimas, kodėl jai pavaldūs pareigūnai suderino šių kotedžų statybos projektą. Ji atsakė, kad šioms statyboms pritaręs pareigūnas jau jų departamente nedirba.

Kraštovaizdžio architektė, E. Andre klubo pirmininkė V. Deveikienė pateikė viziją kaip turi būti tvarkomas parkas, supažindino su atliktais dendrologiniais tyrimais, siūlė paskirti etatinį darbuotoją parko priežiūrai. Tačiau į jos siūlymus remontuoti parko tvenkinių sistemos apardytas dirbtinių kaskadų dalis, suabejota, nes tokių unikalių statinių restauravimui reikalingi tyrimai ir projektai, kitu atveju gali būti nepataisomai sugadintas istorinis statinys.

Buvo suabejota ir siūlymais retinti savaime išaugusius želdinius, be specialaus projekto. Be to iškirtus savaiminius želdinius ir atidengus retus medžius, kyla pavojus, kad jie bus vandalų niokojami, todėl prieš tvarkant parką reikia pagalvoti apie jo apsaugą.

L.Pinkevičius tikino, kad dabar rengia rūmų restauravimo projektą ir kai jis bus baigtas, prasidės restauravimo darbai. Tačiau, pasak jo, apie kitų parko statinių restauravimą ir parko tvarkymą negali būti kalbos, kol iš parke esančių statinių nebus iškeldinti gyventojai. Ši L.Pinkevičiaus frazė suerzino kai kuriuos Lentvario dvaro sodybos pastatuose gyvenančius lentvariečius. Pagalvokit tiktai, juos nori iškeldinti iš parko teritorijos! Tarsi jie gyventų prabangiuose namuose, bet ne be jokių patogumų apgailėtinuose statiniuose.

L.Pinkevičius pasiūlė Trakų rajono savivaldybei pasirūpinti pamirštais gyventojais, parūpinti jiems geresnius būstus. Tačiau mero patarėja I. Kalkienė duodama interviu LNK televizijai pasipiktino tokiu L.Pinkevičiaus siūlymu ir kritikavo, kad jis blogai prižiūri rūmus, visiškai pamiršusi, kad šio dvaro parkas priklauso savivaldybei bei jis visiškai pamirštas ir apleistas.

Kai kurie gyventojai skundėsi, kad L.Pinkevičius aptvėrė rūmų teritoriją ir pasamdė apsaugą, atseit, trukdo grožėtis rūmais. Tačiau, kai jis apsaugos atsisakė, į nesaugomus rūmus plūstelėjo vandalai ir ėmė juos niokoti.

Kęstutis Petkūnas, 2010 m. birželio 1 d.

Informacijos šaltinis: http://lt-lt.facebook.com/note.php?note_id=124678277562423