Populiarūs

Liemenų kenkėjų masinio dauginimosi rizika

Žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židiniai susidaro dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia – dėl smarkiai išaugusio kenkėjų skaičiaus. Normaliomis sąlygomis žievėgraužis tipografas (taip pat didysis ir mažasis kirpikai) sėkmingai užpuola tik atskirus apsilpusius, neatsparius medžius. Tačiau smarkiai išaugus populiacijai, masine ataka jie apgyvendina visus, net ir sveikus medžius. Antra priežastis – židiniai susidaro, kai atsiranda daug kenkėjui neatsparių medžių. Dideli kiekiai vėjavartų, vėjalaužų yra gera kenkėjų mitybinė ir dauginimosi bazė, o medžiai su vėjo patraukytomis šaknimis yra neatsparūs liemenų kenkėjams. Lietuvoje žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židiniai susidaro antrais metais po masinių vėjavartų, vėjalaužų, jei vėjo padariniai nesutvarkomi iki artimiausio vegetacijos sezono pradžios, nepriklausomai nuo vėjo pažeisto ploto (tūrio). Taip kilo didžiausi Lietuvoje žinomi žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židiniai 1994-1997 m. (sanitariniais kirtimais iškirsta 0,5 mln ha, 8,7 mln m³) po 1993 m. atsiradusių vėjavartų, kurios buvo sutvarkytos tik 1995 m.

Dabartinė situacija rodo didelę liemenų kenkėjų masinio dauginimosi židinių riziką. Valstybiniuose miškuose vėjų padaryti pažeidimai siekia 412 tūkst.m³ medienos 0,036 mln ha plote, antra tiek yra privačiuose miškuose; pažeisti eglynai sudaro apie 25%. Žievėgraužio tipografo populiacija smarkiai išaugs, jeigu vėjavartos ir vėjalaužos nebus likviduotos iki kenkėjo skraidymo pradžios 2011 m. Antra, Lietuvos miškuose yra daug netikrojo eglinio skydamario nusilpnintų eglių ir medžių su 2010 m. rugpjūčio 8 d. vėjo patraukytomis šaknimis, kuriose dauginsis gausi žievėgraužio tipografo 2011 m. antroji generacija. Todėl 2012 m. kenkėjų jau bus tiek daug, kad masine ataka jie sėkmingai galės apgyvendinti visas egles – ir masinio dauginimosi židiniai išplis visoje Lietuvos teritorijoje.

Norint sumažinti liemenų kenkėjų masinio dauginimosi židinių susidarymo riziką po 2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalo, pirma reikia sutvarkyti eglės vejavartas ir vėjalaužas, po to – pušies, tada – visas kitas. Vėjo padariniai spygliuočių medynuose turi būti sutvarkyti iki 2011 m. balandžio 20 d. Atsižvelgiant į vėjo padarinius, Miškotvarkos mokslinėje-techninėje taryboje bus svarstomas miško kirtimų normos koregavimas. Sanitariniais kirtimais pirmiausia reikėtų sutvarkyti pavienes ir nedidelėmis grupėmis susidariusias spygliuočių vėjavartas, vėjalaužas. Ir tik po to kirsti plynus sanitarinius kirtimus, pradedant nuo nedidelių plotų. Pavienės eglės vėjavartos, vėjalaužos, išsimėčiusios dideliuose plotuose yra židinių užuomazgos todėl, kad ant jų išsivystę kenkėjai puola šalia augančias egles. Dideli kiekiai išverstos medienos kelia mažesnę masinio dauginimosi židinių susidarymo grėsmę dėl to, kad joje išsivystę vabalai pirmiausia apsigyvena šalia dar gulinčiose vėjavartose, vėjalaužose. Ir tik tada, kai išnaudota visa tinkama mitybinė bazė, jie apgyvendina šalia augančius medžius.

Taip pat, nuo balandžio 20 dienos iš miško neišvežtą eglės medieną (pušies – nuo balandžio 1 d.) reikia nužievinti arba kitais būdais apsaugoti nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų.pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 p. reikalavimus.

Informacijos šaltinis: www.miškobirza.lt