Populiarūs

Genėjimo ypatumai: geriau mažiau nei per daug

Dėl klimato kaitos mūsų žiemos trumpėja, o sniegą vis dažniau keičia lietus ir šlapdriba. Tikra žiema su šalčiais ir minusine temperatūra ateina vis vėliau, o lapkritis ir gruodis dar lepina šiltesnėmis dienomis. Tokie orai vienus sodininkus džiugina, nes jie gali ilgiau padirbėti sode, kitus toks nepastovumas vargina: sunku nuspręsti, kokius augalų priežiūros darbus dar galima atlikti, o kokius dirbdami jau rizikuoja jiems pakenkti.

Lapkritį, netgi gruodį, jeigu oro temperatūra yra aukščiau nulio, dar galima genėti kai kurių rūšių bei veislių dekoratyviuosius medžius, krūmus, kai kuriuos vijoklinius augalus. Beje, genėjimas – itin svarbus dekoratyvių augalų priežiūros darbas, tad šiame straipsnyje išsamiau aptarsime ne tik genėjimo principus, bet ir išsiaiškinsime, kuriuos augalus galima genėti žiemą ar jos pabaigoje.

Dekoratyvieji augalai genimi nedėmesingai: neretai žmonės arba visai negeni, arba geni pernelyg drastiškai, neatsižvelgdami į genėjimo principus ir laiką – tokiu atveju augalas silpsta, trumpėja jo gyvenimo amžius. Tiesa, yra nemažai dekoratyvių krūmų bei medžių, kurie gerai auga, žydi bei dera ir negenimi (pvz.: įvairios lanksvų, raugerškių, rododendrų rūšys bei jų veislės, sidabrakrūmiai), tačiau jiems vis tiek reikalinga bent minimali priežiūra: reikia iškirpti nudžiūvusias, ligotas, silpnas šakeles.

Dekoratyvius augalus būtina genėti dėl įvairių priežasčių. Visų pirma genėdami suformuosime gražios formos stiprų ir gyvybingą augalą, kuris gausiau žydės ir derės. Be to, svarbu iškirpti ligotas, jau pradėjusias džiūti šakeles – tuomet augalas nepraras energijos, reikalingos naujiems, sveikiems ūgliams išauginti. Norėdami suformuoti gražią krūmo formą, pirmiausia iškerpamos sutankėjusios, susikryžiavusios ar netinkama kryptimi augančios šakos – tokiu būdu visos šakos vienodai gaus šviesos ir drėgmės, gausiau žydės, o nauji ūgliai bus tvirti ir sveiki.

Pasitaiko, kad dekoratyvūs margalapiai augalai (europinio ožekšnio "Emerald‘n Gold", "Emerald Gaiety", klevo uosialapio "Flamingo" veislės) išaugina vienspalvius žalių lapų ūglius. Šie sparčiai auga, tad juos būtina iškarpyti, kitu atveju augalas taps nedekoratyvus.

Taip pat patartina stebėti skiepytus dekoratyvius augalus (skiepyti karklai, dekoratyvios vyšnios bei slyvos, maumedžiai, gudobelės, šermukšniai, rožės ir kt.), nes būna, kad iš žemiau skiepo vietos esančių pumpurų jie išleidžia laukines atžalas. Jas reikėtų nedelsiant šalinti, nes tokių atžalų augimas silpnina augalą.

Jeigu savo augalų dar nepažįstate, genėkite juos atsargiai ir visą sezoną stebėkite jų reakciją. Lygiai taip pat atsargiai genėkite ir naujus pasodintus, mat jie pirmiausia turi suformuoti savo natūralią formą. Tiesa, galima vienodai patrumpinti jų ūglių viršūnes, tačiau daugiau genėti patartina tik tada, kai augalas bus vyresnis ir didesnis.

Norėdami, kad spalvotais lapais bei dekoratyviomis šakelėmis augalai būtų tankūs, genėkite juos negailėdami – iškirpkite visas senas, silpnas, apdžiūvusias šakas (jas galima nukirpti iki pat žemės paviršiaus).

Tokiu būdu gali būti genimi spalvotais lapais šeivamedžiai, lazdynai, karklai, taip pat augalai, kurių šakelės dekoratyvios: baltoji, palaipinė sedulos. Nukirpus stiebus iki žemės paviršiaus, gausiau išauga spalvoti, sveiki, stiprūs ūgliai – taip suformuojama tanki ir spalvota augalo lapija. Svarbu atminti, kad taip genima tik žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje, kai augalas yra ramybės būsenoje arba pumpurų brinkimo stadijoje.

Pavasarį ir vasaros pradžioje žydinčius dekoratyvius medžius ir krūmus (forzitijas, dekoratyvius serbentus, kerijas, erikas, rododendrus, radastus, gudobeles ir kt.) geriausia genėti iš karto po jų žydėjimo. Genėdami kirpkite šakeles su nužydėjusiais žiedais iki pat jaunų ūglių – tokiu būdu nugenėti augalai sukraus žiedinius pumpurus ant stiprių, išaugusių naujų ūglių, tuo metu vegetatyviniai ūgliai iki žiemos visiškai subręs ir sumedės.

Daugumą vasaržalių augalų, medžių ir krūmų (sedulas, raugerškius, lazdynus, ligustrus, abelijas, gudobeles, sidabrakrūmius, lanksvas), norėdami atnaujinti, genėkite žiemą, kai augalai ramybės būsenoje. Tuomet nugenėti augalai pavasarį intensyviau augins naujus sveikus ūglius. Visžaliai paprastai atnaujinami pavasarį, prieš pat naujų ūglių augimą (mahonijos, bugieniai, dyglainės, bruknuolės, leukotojos, viržiai, pieriai, rododendrai).

Rudens pradžioje ar žiemos pabaigoje rekomenduojama genėti anksti pavasarį sprogstančius bei labai sulą leidžiančius augalus: beržus, alksnius, klevus, skroblus, bukus, vynmedžius.

Žiema – palankus metas genėti lapuočių gyvatvores

Tiesa, geriausia genėti tada, kai nešąla, kitu atveju ūgliai bus trapūs ir atsiras pažeidimų. Žiemą galima karpyti ligustrų, gudobelių, kaulenių, pūslenių, baltauogės meškytės gyvatvores. Jei gyvatvorės apačia išretėjusi, ją reikia kirpti iki pat seniausių ir storiausių šakų pagrindo. Kiek tiksliai kirpti, priklauso nuo gyvatvorės aukščio ir augalo rūšies (dažniausiai ji sutrumpinama dviem trečdaliais).

Kitaip genimi spygliuočiai augalai (puskiparisiai, kadagiai ir jų veislės). Subrendusių spygliuočių dažnai visai nereikia genėti, arba jie genimi labai nedaug: iškarpomos tik nudžiūvusios, ligos ar kenkėjų pažeistos šakelės. Senesnės spygliuočių šakos neišaugina naujų ūglių, todėl iškarpę nudžiūvusias šakas galite sudarkyti augalo formą. Jeigu taip atsitiko, vaizdą pataisysite prilenkdami prie išretėjusios vietos gretimus ūglius ir pritvirtindami juos virve.

Vijoklių genėjimo laiką dažniausiai lemia jų žydėjimo metas ir ūglių, ant kurių kraunami žiedai, amžius. Tie, kurių žiediniai pumpurai susiformuoja ant jaunų, pirmamečių ūglių (pvz., dauguma raganių), genimi žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, kai augalai dar ramybės būsenoje. Rekomenduojama žiemą genėti ir aktinidijas, vinvyčius, visterijas.

Kad vyresnio amžiaus visterijos (jei pasiseka užauginti, nes dažnai jauni augalai žiemą apšąla) gausiau žydėtų, jos genimos du kartus: vasarą po žydėjimo, paliekant ant pagrindinio stiebo 5–7 lapus, ir žiemą – patrumpinant po vasarinio genėjimo išaugusius naujus ūglius.

Vijokliniai augalai, kurie žiedinius pumpurus formuoja ant vienamečių ir vyresnių ūglių (pvz.: sausmedžiai, ląstūnės, kartuolės), genimi tuoj po žydėjimo. Išgenimi silpni, aplaužyti ūgliai, išretinamos per tankiai išaugusios ar susikryžiavusios šakelės. Šakos, ant kurių buvo žiedų, patrumpinamos iki stipraus šoninio ūglio.

Beje, šoninius ūglius patrumpinę iki ketvirto ar šešto pumpuro, paskatinsite augalo šakojimąsi ir gausesnį žydėjimą. Vijokliai taip pat geriau šakosis, jei patrumpinsite viršūninius ūglius. Ilgai negenimi vijokliniai augalai tampa sutankėjusių ir susipynusių šakų raizgalyne. Tokie ne tik nedekoratyvūs, juose gali apsigyventi pavojingų augalui kenkėjų ir ligų sukėlėjų.

Visžaliai vijokliniai augalai (pvz., gebenės) nereikalauja ypatingo genėjimo būdo – užtenka nukirpti silpnus, nudžiūvusius ūglius. Vyresnes gebenes galima patrumpinti – toks augalas bus dekoratyvesnis. * Genint itin svarbu teisingai atlikti pjūvį. Tam, kad jis būtų švarus ir tvarkingas, reikalingi tinkami genėjimo įrankiai. Nelygius, įplyšusius pjūvio kraštus būtina apkarpyti ir suvienodinti, kitu atveju pro žaizdą lengvai pateks ligos sukėlėjai. Didesnius pjūvius patartina užtepti sodo tepalu ar aliejiniais dažais su fungicidiniu priedu.

* Daugiau ar mažiau genėti augalai patiria stresą, o naujų ūglių augimui sunaudoja daug energijos, tad pavasarį ir vasarą genėtus augalus reikia gausiau lieti bei tręšti.

* Jeigu genėdami dekoratyvius augalus vis dėlto suabejojote savo žiniomis, prisiminkite paprastą taisyklę: visada geriau genėti mažiau nei per daug.

Danguolė LIAGIENĖ

Informacijos šaltinis: www.delfi.lt