Populiarūs

Yra kitas pasaulis

Yra kitas pasaulis. Be krizių, nesantaikos, karų, terorizmo, neapykantos.
Žiūriu į gatves, prigrūstas mašinų, į rietenas Seime grumtynėse dėl lovio ir prasidedančią rinkimų kampaniją, didparduotuvėse eiles prie kasų, prišiukšlintus miškus, kuriuose net grybui išdygti nebėra vietos, naikinamus durpynus, pelkes, pjaunamus miškus. Ar tam esame sutverti šiam pasauliui?

Ši mintis išsirutuliojo seniai ir vis dažniau grįžta į galvą. Ar tai eičiau basas kaimo žvyruotu keliu, ar braidyčiau Linkmenų balų raistais; aš tikiu – ši mintis nepaliks manęs, kol būsiu gyvas.

Kiekvieną darbo dieną pravažiuoju pro šią kalvą. Rugpjūčio 24-oji diena buvo ypatinga. Regis, patekau į pačią gandrų karaliją. Paukščiai skrido ir iš rytų, vakarų, pietų, šiaurės. Jų buvo šimtai. Paukščiai supo puslankiu kalvą, kurios viduryje išdidžiai, solidžiai ir oriai žingsniavo du galingi gandrai, nei sekundei nesustodami, vis žvalgydamiesi po gausėjantį pulką. Atskridę nauji gandrai netūpė bet kaip arba būriais. Jie stojo į eiles, kurios driekėsi nuo kalvos viršūnės beveik iki plento. Nuleidę snapus į žemę, jie panėšėjo į kareivių eiles, laukiančias komandos. Bene pusvalandį regėjau šį vaizdą. Regėjo jį ir pravažiuojantieji. Kitą dieną gandrų jau nebuvo. Per tokį trumpą laiką jie spėjo išperėti kiaušinius, užauginti vaikus ir paruošti juos ilgai kelionei.

Ar padarė mums žalos, ar nuniokojo gamtą? Atskrido, pradžiugino mus ir išskrido, palikę tuščius lizdus.

Dažnai prie bibliotekos susitinku mokytoją ir rašytoją Stepą Eitminavičių.
Neseniai priėjo prie manęs ir padavė eilėraščių pluoštą. Vienas iš jų skirtas mane dominančiam A. Nykai-Niliūnui ir jo gimtinei – Nemeikščiams. Iš tiesų man patinka šis Utenos pakraštys, senoji bažnyčia, kapinės, o ypač pavasariais išsiliejantis upelis, užliejąs aplinkines lankas. Neberašysiu čia apie Nykos-Niliūno sąsajas su šia vieta. Gal kada.

Dabar poetas užatlantėj, bet ir šiandieninė jo poezija ir dienoraštis persmelktas gimtine.

Ar paliko šis žmogus savo kraštą prišiukšlinęs ar kam nors bloga padaręs?
Ne. Nenuklydau nuo temos. Neseniai S. Eitminavičius „Utenos apskrities žiniose“ rašė apie kelio vingį Tauragnuose, kuris veda Kirdeikių link. Gražus tai vingis. Status ir staigus. Pamąsčiau – o jeigu mes kiekvienas turėtume savo mėgstamą vietovę, kurią brangintume. Galbūt tada mes tausotume ir saugotume žemę, o kartais ir pakovotume už ją, užuot niokoję.

Antanas Kibickas

Informacijos šaltinis: www.utenoszinios.lt