Populiarūs

Vilkų šaudymas yra beprasmis ir nešvarus reikalas

Informacija: Parašyta 2010 spalio 27; Paskelbta: 2010 spalio 27

Vakar, spalio 27-ąją, Aplinkos ministerija išplatino pranešimą apie vilkų populiacijos Lietuvoje būklę. Pranešime teigiama, kad mūsų šalyje gyvena apie 250 vilkų ir tai esąs beveik optimalus dydis, kurį, tų pačių mokslininkų siūlymu, dėl šiek tiek per didelio neigiamo poveikio gyventojams, reikia sumažinti iki 230-240. 2010 metais Lietuvoje leista nušauti 60 vilkų, pernai - 40.

Šis Aplinkos ministerijos pranešimas verčia ir juoktis, ir verkti. Tai, kad tokie sprendimai priimami 2010-aisiais, kuriuos Jungtinės Tautos paskelbė Biologinės įvairovės metais, šiai ministerijai garbės tikrai nedaro. Norisi paklausti, kada gi vilkų žala ūkininkams buvo nereikšminga ir ar kada nors vilkų medžioklė padėjo ūkininkams išvengti nuostolių? Taip, vienu metu sovietmečiu vilkų buvo likę labai mažai, buvo kilusi grėsmė prarasti juos kaip rūšį. Tačiau populiacija atsistatė. Atsistatys ir po šio Aplinkos ministerijos smūgio. Siekiama labai paprasto tikslo - palikti jų kiek galima mažiau, tik veislei. O visą kitą visagalis žmogus esą sureguliuos - kanopinių žvėrių, bebrų skaičių, žvėrių platinamas ligas ir t. t. Tokiu atveju vilko vaidmuo ekosistemoje ne didesnis nei zoologijos sode.

Ar ūkininkai po šio pašaudymo galės būti ramūs? Netikiu tuo. Mes siūlėme kitą išeitį - aprūpinti ūkininkus naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, visų pirma specialios veislės aviganiais, kurie patikimai saugo gyvulius tiek nuo keturkojų, tiek nuo dvikojų plėšrūnų. Yra ir daugiau naminių gyvulių apsaugos priemonių. Tačiau iš valdžios institucijų nėra jokio noro tuo rūpintis. Maža to, Aplinkos ministerijos pareigūnas Selemonas Paltanavičius kartą mūsų paklausė, ar mes mokėsime ūkininkams kompensacijas, jeigu mūsų priemonės nepasiteisintų. Mes tas priemones dabar bandome, kitose šalyse jos duoda gerų rezultatų, netikiu, kad šiuo požiūriu mūsų vilkai kitokie. Tuo tarpu savo priemonėms Aplinkos ministerija neteikia jokių garantijų, bet ir kompensacijų išmokėti nesiruošia. Noriu, kad visi Lietuvos ūkininkai tai įsidėmėtų. Nemokėti jiems kompensacijų nusprendė pati Aplinkos ministerija. Ir vilkas yra vienintelė gyvūnų rūšis, kurios žala nekompensuojama. Nes jeigu prireiktų kompensuoti, tai sumos būtų milžiniškos. Tada išties reikėtų galvoti, ką čia padarius, kad ta žala sumažėtų, t. y. pagaliau pradėti taikyti naminių gyvulių apsaugos priemones.

O dabar Aplinkos ministerijai labai patogu prisidengus vilkų skaičiaus reguliavimu nemokėti jokių kompensacijų, nors abejoju, ar ūkininkams pateikus ieškinį, ministerija sugebėtų teisme apsiginti. Jie vilkus šaudo dėl vienintelės oficialios priežasties - kad „iki nereikšmingo dydžio“ sumažėtų vilkų žala ūkininkams. Naiviai įsivaizduojama, kad tas iš piršto laužtas optimalus Lietuvai 200 vilkų skaičius nedarys žalos. Vilkai yra mėsėdžiai ir tokiomis sąlygomis, kokios yra dabar, jie tiesiog priversti eiti į ganyklas, nes pavieniai likę jie negali susimedžioti jokio stambesnio laukinio grobio. Tokia mūsų gamtos sandėlio vedėjų atliekamo reguliavimo pasekmė. Ir viskas vardan to iškrypėliško noro savo viloje pasikabinti dar vieną vilko kailį. Vilkai neišnyks, bet jų šaudymas yra visiškai beprasmis ir nešvarus reikalas.

Andrejus Gaidamavičius, "Baltijos vilko" pirmininko pavaduotojas

Informacijos šaltinis: www.vilkai.lt