Populiarūs

Tarptautiniais miškų metais – naujų darbų gairės

Išskirtinis dėmesys miškams

Galima sakyti, kad 2011- ieji metai yra išskirtiniai metai miškams, bent jau skiriamo dėmesio požiūriu. Pirmą kartą Jungtinių tautų istorijoje šiuos metus Jungtinių Tautų generalinė asamblėja paskelbė Tarptautiniais miškų metais. Šiuo sprendimu siekiama atkreipti dėmesį į miškų svarbą ir problemas, padidinti visuomenės susidomėjimą darniu miškininkavimu ir miškų išsaugojimu. Pagrindinė ateinančių metų tema – „miškai – žmonėms“. Jungtinės Tautos pažymi, kad darnus miškininkavimas gali prisidėti prie darnaus mūsų planetos vystymosi, skurdo mažinimo, neigiamų klimato kaitos padarinių švelninimo, ekologinio stabilumo didinimo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir kitų tikslų įgyvendinimo. Tarptautiniams miškų metams pažymėti sukurto logotipo centre esantis žmogaus siluetas simbolizuoja žmonių atsakomybę dėl planetos miškų išsaugojimo, o aplink jį esantys elementai pabrėžia miško funkcijų ir teikiamų gėrybių svarbą. Jungtinių Tautų rezoliucijoje tarptautinės organizacijos, visų šalių vyriausybės ir nevyriausybinės organizacijos raginamos savanoriškai prisidėti prie Tarptautinių miškų metų paminėjimo. Ta proga ir Lietuvoje šiemet. bus organizuojami įvairūs renginiai: seminarai, konferencijos, parodos, konkursai, miško sodinimo akcijos, miško dienos ir pamokos. Šiais renginiais siekiama informuoti visuomenę apie miškų būklę Lietuvoje ir supažindinti su darnaus miškininkavimo principais. Todėl ne tik profesionalius miškininkus, bet ir visus miškams neabejingus žmones kviečiame aktyviai dalyvauti Tarptautiniams miškų metams skirtuose renginiuose.

Tarptautinių miškų metų proga sausio pabaigoje – vasario pradžioje Niujorke vyksiančiame IX Jungtinių tautų miškų forume bus aptartos pasaulinės problemos, susijusios su miškais ir miškų ūkiu. Gaila, kad šiame lygmenyje iki šiol nepavyksta pasiekti konsensuso ir susitarti dėl pasaulinės miškų konvencijos ar kitokio teisiškai įpareigojančio Jungtinių tautų susitarimo miškų klausimais priėmimo. Todėl daug optimistiškiau nuteikia Europoje jau daugiau nei 20 metų vykstantis Europos miškų išsaugojimo ar tiesiog Europos miškų (Forest Europe) procesas, kurio 6-oji ministrų, atsakingų už miškus ir miškų ūkį, lygmens konferencija vyks šių metų birželio 14-16 d. Osle. Europos miškų procesas nuosekliai artėja prie teisiškai įpareigojančio susitarimo dėl visos Europos miškų ateities. Kaip šis dokumentas vadinsis, kokio jis bus detalumo ir kokius miškų ūkio veiklos aspektus reglamentuos, dar nėra aišku, bet, nepaisant kai kurių šalių skepticizmo, tikėtina, kad ministrų konferencija Osle priims galutinius sprendimus dėl teisiškai įpareigojančio susitarimo miškų klausimais ir po konferencijos prasidės derybos su konkrečiomis Europos šalimis dėl susitarimo pasirašymo.

Rengiama Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa

Šiame kontekste didesnę svarbą įgauna ir rengiama mūsų Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa, kuri turėtų būti patvirtinta iki liepos mėnesio. Kaip daugelis žino, svarbiausias mūsų šalies miškų ūkio politikos dokumentas – Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija, Aplinkos ministro buvo patvirtintas 2002 m. Nors pastarasis dokumentas dar galioja, bet kai kurios jo nuostatos senstelėjo ar prarado aktualumą. Globalizacijos įtaka, sparčiai besivystantis ir besikeičiantis šalies miškų ūkis, o ypač privatūs miškai ir miškininkavimas juose, diktuoja poreikį atlikti miškų ūkio politikos korekcijas ir numatyti naujas priemones. Be to, įgyvendinant Valstybės kontrolės audito rekomendacijas, planuojama atsisakyti smulkių programų, tokių kaip Miškingumo didinimo, Valstybinių medelynų plėtros, Priešgaisrinės miškų apsaugos, Ąžuolynų atkūrimo, Privačių miško savininkų švietimo, mokymo ir konsultavimo ir kt., integruojant jas į vieningą Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą. Vadovaujantis strateginio planavimo metodika, ši programa apims laikotarpį iki 2020 m. Bus pakeltas ir jos tvirtinimo lygmuo. Numatyta, kad programą tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos projektą, kaip Aplinkos ministerijos finansuotą užsakomąjį darbą, parengė Darnaus vystymosi instituto suburtas mokslininkų kolektyvas. Šis projektas artimiausiu metu bus viešai paskelbtas, o Miškų departamentas vasarį planuoja pradėti programos svarstymą su visuomene. Pirmas svarstymas bus organizuotas Miškų ūkio mokslinėje konsultacinėje taryboje. Kadangi tai išties svarbus strateginis dokumentas, nuo kurio daug priklausys, kokie mūsų miškai ir miškų ūkis bus ateityje, kviečiu visus miškininkus, visuomenines organizacijas ir visuomenę aktyviai dalyvauti svarstant Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programą.

Numatomi Miškų įstatymo pakeitimai

Dar viena labai svarbi miškų ūkio politikos aktualija – Seime svarstomos Miškų įstatymo pataisos, susijusios su miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis reglamentavimu, privačių miško valdų skaidymu, miško žemės naudojimu statybų reikmėms ir kt. 2009 m. birželį Konstitucinis teismas priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad tol,  kol įstatymų leidėjas Miškų įstatyme nenumatys išimtinių atvejų, kuriais miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis, toks pavertimas yra negalimas. Todėl šiuo metu bet koks miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis (pvz., net ir valstybinės svarbos objektams įrengti) yra sustabdytas. Vyriausybė dar 2010 m. sausį pateikė Seimui Aplinkos ministerijos rengtą Miškų įstatymo 2,4,11,13 ir 14 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, paremtą trimis kertiniais principais. Pirma, miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima tik išimtiniais atvejais, kaip tai yra nurodęs Konstitucinis teismas. Antra, tai galima daryti tik derinant valstybės, miško savininkų ir visuomenės interesus. Tas  interesų derinimas atliekamas rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Trečia, už miško žemę, paverčiamą kitomis naudmenomis, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos, turi būti proporcingai kompensuojama, o kompensacinis mechanizmas turi užtikrinti, kad kitoje vietoje būtų galima pasodinti ne mažesnį nei kitomis naudmenomis paverčiamą miško plotą. Didėjant aplinkosauginei vertei turėtų didėti ir kompensacijos – už trečios grupės miškus – dvigubai, o už antros – trigubai. Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas numato galimybę netaikyti draudimo skaidyti privačias miško valdas į mažesnes nei 5 ha, kai jas nori atsidalinti bendraturčiai, jei šie sklypai jiems buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises bendrosios nuosavybės teise, arba kai iš privačios miško valdos atidalijamos žemės ūkio naudmenos. Šiuo metu įstatymo projektas svarstomas Lietuvos Respublikos Seime ir tikėtina, kad bus priimtas pavasario sesijoje. Šis projektas apaugo įvairiausiais pasiūlymais, atskirą projektą parengė Seimo darbo grupė. Nauji siūlymai tik išryškino svarstomų pakeitimų svarbą, skirtingus požiūrius ir interesus. Kai kurie pasiūlymai jau neturi nieko bendra su išimtiniais atvejais, kuriais miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, siekia miško žemėje, net nekeičiant paskirties, įteisinti statybas, visai atsisakyti ar sumažinti kompensacijas (ypač planuojamų miškuose įrengti naudingųjų iškasenų karjerų atveju) ir kt. Akivaizdu, kad šios įstatymo pataisos yra esminės ir turėsiančios įtakos ne tik šalies miškams, bet ir visam kraštovaizdžiui, jo fragmentacijai. Be jokios abejonės, reikia ieškoti konsensuso ir atsižvelgiant į privačių miško savininkų lūkesčius, ypač susijusius su miškuose buvusių sodybų atstatymu ar paskirais atvejais su galimybių sudarymu kurtis savo valdose. Tą, beje, dideliu laipsniu spręstų Vyriausybės pateiktas pasiūlymas leisti iš miško valdos atidalinti joje esančias žemės ūkio naudmenas. Tačiau siūlymų panaikinti bet kokius apribojimus ir leisti statyboms namų valdas formuoti visose privačiose miško valdose, nepriklausomai nuo jų dydžio, įteisinimas, mano nuomone, būtų didelė klaida, kuri neturi nieko bendro nei su išimtiniais atvejais, nei su darniu miškininkavimu ir plėtra, nei su pažangia europine praktika. Kokius sprendimus šiais labai svarbiais miškams klausimais priims Seimas, priklausys ir nuo mūsų visų – tiek oficialių miškų ūkio institucijų, tiek visuomeninių organizacijų, tiek atskirų miškininkų aktyvaus dalyvavimo svarstymuose, teikiamų nuomonių ir argumentų.

Dar kartą apie efektyvesnį valstybinio miškų ūkio valdymą

Didelį rezonansą tarp miškininkų praėjusiais metais sukėlė prasidėjusios diskusijos ir priimti sprendimai, susiję su valstybės įmonių efektyvesniu valdymu, jų veiklos skaidrumo ir iš valstybės turto generuojamos grąžos didinimu. Vyriausybė praeitais metais pritarė Valstybinių miškų sektoriaus veiklos efektyvumo didinimo priemonių planui. Įgyvendinant šį planą  buvo priimtos ir nuo šių metų įsigaliojo Miškų įstatymo pataisos, kurios VĮ miškų urėdijoms nustatė 5 proc. didesnius mokesčius nuo pajamų, gautų už parduotą nenukirstą mišką ir žaliavinę medieną, kartu su jau anksčiau nustatytais atskaitymais šie mokesčiai pasiekė 15 proc. Daug priemonių, numatytų minėtame plane, bus įgyvendinama šiais metais. Ne atsitiktinai pavaldžių valstybės įmonių veiklos efektyvumo ir skaidrumo didinimo klausimai yra tarp trijų svarbiausių Aplinkos ministerijos veiklos prioritetų 2011 m.

Kas įgyvendinant šį prioritetinį uždavinį bus daroma? Miškų departamentui pavesta parengti Miškų įstatymo pataisas, numatančias valstybinio miškų ūkio (VĮ miškų urėdijų) valdymo organo – tarybos įsteigimą. Ši taryba svarstytų ir tvirtintų perspektyvinius ir metinius valstybinio miškų ūkio veiklos strateginius planus, pagrindinius finansinius rodiklius (pajamos, išlaidos, pelningumas, turto grąža) bei jų įvykdymo ataskaitas, teiktų išvadas ir siūlymus dėl VĮ miškų urėdijų veiklos rezultatų. Į jos sudėtį galėtų būti įtraukti Aplinkos, Finansų, Žemės ūkio, Ūkio ministerijų ir kitų institucijų atstovai, mokslininkai ir visuomeninių organizacijų atstovai. Generalinė miškų urėdija įpareigota visose VĮ miškų urėdijose įsteigti valdybas, kurios tvirtins metinius ūkinės – finansinės veiklos rodiklius ir kontroliuos jų vykdymą. Miškų įstatymo projekte bus siūloma nustatyti VĮ miškų urėdijų vadovų (miškų urėdų) darbo kadencijos trukmę, kaip jau yra valstybės tarnybos institucijose, numatant jos pratęsimo galimybę, priklausomai nuo pasiektų rezultatų. Taip pat bus sprendžiami klausimai, susiję su kai kurių funkcijų centralizavimu Generalinėje miškų urėdijoje (vieningos IT sistemos sukūrimas ir palaikymas, vidaus audito vykdymas, viešųjų pirkimų, kuriuos racionaliausia vykdyti centralizuotai, o ne atskirų VĮ miškų urėdijų mastu (vidinės miškotvarkos projektų rengimo, miškų sertifikavimo paslaugų užsakymo, vieningos miškų priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos priemonių įgyvendinimo ir kt.), organizavimas. Plane numatytas miškų urėdijų veiklos kaštų optimizavimas, pirmiausia mažinant valdymo išlaidas ir minimalios diferencijuotos pagal miškų urėdijų dydį ir jų medienos išteklių potencialą pelno normos nustatymas. Siekiant formuoti tvarius ir produktyvius medynus, Valstybinių miškų sektoriaus veiklos efektyvumo didinimo priemonių plane numatyta ugdomųjų kirtimų metines apimtis artimiausiu metu padidinti 230 tūkst. m3 – iki apimčių, buvusių prieš 5–10 metų, normaliais stichinių nelaimių požiūriu metais atitinkamai mažinant sanitarinių kirtimų kiekius. Siekiant išvengti medynų auginimo nuostolių perbrendusiuose medynuose ir racionaliai naudoti medienos išteklius valstybiniuose miškuose, 500 ha numatoma padidinti minkštųjų lapuočių (drebulės, beržo, juodalksnio, baltalksnio) medynų pagrindinių kirtimų ekvivalentinį plotą 5–10 metų laikotarpiui, tuo pačiu uždraudžiant kirsti tik ką pasiekusius kirtimo amžių medynus. Tai leistų kasmet medienos perdirbimo pramonei ir energetikos įmonėms papildomai patiekti apie 120 tūkst. m3 apvaliosios medienos. Vyriausybė kirtimo normos padidinimą perbrendusiuose minkštųjų lapuočių medynuose iki 2013 m. jau patvirtino. Ši papildoma norma paskirstyta miškų urėdijoms proporcingai susikaupusiam tokių medynų kiekiui. Plane taip pat numatyta VĮ miškų urėdijoms perduoti valdyti, tvarkyti ir naudoti patikėjimo teise 110 tūkst. ha nuosavybės teisėms atkurti rezervuotų miškų, į kuriuos nėra pretendentų. Tačiau šio uždavinio įgyvendinimas pats problematiškiausias, nes Seime svarstomos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos, kurios numato, kad ir už miestuose turėtą žemę būtų galima atlyginti lygiaverčiais miško sklypais iš miškų, rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui. Todėl akivaizdu, kad Seimui priėmus minėtas įstatymo pataisas, miškų urėdijoms minėtų miškų perduoti nepavyks. Dėl šių priežasčių miškų urėdijų grąža (įplaukos į valstybės biudžetą), generuojama iš valstybės turto naudojimo, bus mažesnė, nei numatyta plane. Tačiau vertinant valstybinių miškų sektoriaus grąžą ir lyginant šiuos rodiklius su kitų ES šalių rodikliais, galima konstatuoti, kad valstybinis miškų ūkis Lietuvoje (VĮ miškų urėdijos) ir Estijoje  (valstybinių miškų įmonė RMK) Europos Sąjungoje moka pačius didžiausius tiesioginius mokesčius nuo pajamų. Todėl neretai miškų urėdijų adresu pasigirstantys kaltinimai apie neva visiškai neefektyvią jų veiklą ir per mažus mokamus mokesčius į valstybės biudžetą yra niekuo nepagrįsti. Valstybės įmonių veiklos efektyvumo didinimo kontekste paminėtina ir tai, kad VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, kaip valstybės įmonė, nevykdanti jokių viešojo administravimo funkcijų, šiais metais bus pertvarkomas į akcinę bendrovę.

Mažinama administravimo našta

Svarbūs pokyčiai turėtų įvykti ir privačių miškų sektoriuje. Daugiausia įtakos jam, be abejonės, turės Seime svarstomos minėtos Miškų įstatymo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos. Tačiau keisis ir keletas smulkesnių, bet pakankamai svarbių privačių miškų veiklos reglamentavimo aspektų, nukreiptų į administracinės naštos savininkams ir verslui mažinimą. Vyriausybė ką tik  patvirtino naują Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų projektą, kuriam įsigaliojus, bus atsisakyta vidinės miškotvarkos projektų rengimo privalomumo privačioms iki 3 ha dydžio miško valdoms. Tokios valdos sudaro apie 70 proc. privačių miško valdų. Iš savininko, norinčio kirsti mišką, bus reikalaujama tik biržės atrėžimo dokumentacijos ir miško atkūrimo projekto.

Kaip ir valstybinių miškų valdytojams, miško savininkams, nepriklausomai nuo miško valdos dydžio, planuojama atsisakyti leidimų kirsti mišką retinimams ir einamiesiems kirtimams, juos pakeičiant išankstiniais pranešimais apie ketinimus tokius kirtimus vykdyti. Šiais metais pradedama taikyti Valstybinės miškų tarnybos parengta nauja miško atkūrimo ir kirtimų kontrolės metodika, kuri numato tik esminių miško rodiklių patikrą, palaipsniui pereinant prie platesnio miško savininkų „atsakomybės ir pasitikėjimo“ principo taikymo, didesnį dėmesį skiriant galimų pažeidimų prevencijai ir miško savininkų konsultavimui.

Informacijos šaltinis: www.gmu.lt