Populiarūs

Aplinkos ministro atsakymas į Aplinkosaugos koalicijos atvirą laišką

Gerbiamas pone Kęstuti Navickai,

esu įsitikinęs, kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo socialinio, politinio ar visuomeninio statuso turi suvokti save lygiaverte aplinkos dalimi ir visomis galiomis tai stiprinti bei puoselėti. Žinome - gamta visų namai ir aktyviai rūpintis jos apsauga, siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą yra kiekvieno piliečio gyvybinė pareiga. Todėl kvietimas bendradarbiauti panaudojant visuomeninių organizacijų patirtį ir žinias yra pozityvus ir perspektyvus. Gal tik Jūsų pasirinkta kvietimo forma kiek netikėta – viešas laiškas – lyg galima suvokti esant tam tikroms santykių įtampoms. Visada produktyvesnis tiesiogis bendravimas, keitimasis idėjomis ir galimybėmis. Mums tikrai nedera, tiesiog negalima konfrontuoti, nes einame tuo pačiu keliu ta pačia kryptimi.

Reaguojant į Jūsų pamąstymus dėl saugomų teritorijų politikos valstybiniu lygmeniu trūkumo tenka priminti, kad Aplinkos ministerija nuolat išreiškia savo pozicijas tarptautinio ir respublikinio lygio renginiuose, konferencijose, seminaruose. 2010–aisiais, tarptautiniais biologinės įvairovės metais, skyrėme padidintą dėmesį visuomenės informavimui. Ministerijos padaliniai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, valstybiniai parkai, regionų aplinkos apsaugos departamentai kvietė į renginius, parodas, šventes. Vilniaus universiteto Botanikos sode organizuota Biologinės įvairovės dienos šventė. Buvo leidžiami plakatai, visuomenė nuolatos informuojama per radiją, spaudą, televiziją. Tačiau svarbu akcentuoti, kad ministerija ne tik per šventes ar teminius metus, bet nuolatos stengiasi skleisti skrupulingai teisingą ir kokybišką informaciją ir tuo apsaugoti visuomenę nuo neprofesionalaus informacijos pateikimo, nuo faktų iškraipymo ar nepatikrintos informacijos.
O svarbiausiu, solidžiausiu ministerijos oficialios pozicijos suformulavimu laikytini ministerijos parengti ir 2010m. kovo 31d. Vyriausybės patvirtinti pasiūlymai Seime nagrinėjamiems Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektams.

Ministerijoje prieš metus įsteigtas Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas vienas tų įrodymų, kiek strategiškai prioritetinio administracinio dėmesio skiriama problemų sprendimui. Paneigiant neteisingus Jūsų teiginius informuojame, kad nei Aukštaitijos, nei Dzūkijos nacionaliniai parkai neišsiplėtė: tik buvo sujungtos Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko, bei Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos. Tai atlikta siekiant mažinti valdymo išlaidas ir didinti veiklos efektyvumą. Baigiasi pirmieji metai nuo šių sujungimų, artėja metas išklausyti direkcijų veiklos ataskaitas ir kartu su svarbiausiais tų regionų socialiniais partneriais aptarti bei įvertinti institucinių pertvarkų rezultatus. Norime pažymėti, kad ryšys su vietos bendruomenėmis ir atstovavimas jų interesams, įtraukiant jas į valstybinių parkų valdymą, yra užtikrintas papildant atitinkamomis nuostatomis Saugomų teritorijų įstatymą. Tikėkimės, kad Seimas neatidėlios Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektų svarstymo, įskaitant ir Vyriausybės pateiktų pasiūlymų. Taip pat primename, kad dar 2007 m. Aplinkos ministerija parengė, o LR Vyriausybė LR Seimui pateikė įstatymo projektą, numatantį atskirų ST įstatymo straipsnių pakeitimus, o 2010 metais Seime jau buvo įregistruoti net penki Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektai (du iš jų numato įstatymą išdėstyti nauja redakcija). Deja, kaip žinote, Seime būna ir svarbesnių problemų.

Kaip teisingai pastebėjote, pradėti vykdyti labai svarbūs biologinei įvairovei projektai. Štai keli svarbiausi, užtikrinantys bendrąją šalies biologinės įvairovės politiką bei jos tęstinumą:
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą parengtas ir patvirtintas LRV 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 1691 „Dėl Griežtai saugomos rūšies radavietės ir augavietės apsaugos reglamento sudarymo ir žemės savininkų, valdytojų, naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų informavimo apie nustatomą griežtai saugomos rūšies radavietės ir augavietės apsaugos reglamentą ir nuostolių dėl griežtai saugomų rūšių apsaugos priemonių taikymo kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo Tvarkos aprašu reglamentuojamas Griežtai saugomų rūšių augaviečių ir radaviečių apsaugos reglamentų sudarymas, tvirtinimas, keitimas, pratęsimas ir panaikinimas, žemės savininkų, valdytojų, naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų informavimas, konsultavimas ir nuostolių dėl griežtai saugomų rūšių apsaugos priemonių taikymo kompensavimas.
Siekiant apsaugoti Lietuvos griežtai saugomas rūšis (Lietuvos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas, patvirtintas aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-263), kurios yra labai jautrios gamtos pokyčiams, trikdymui, žmonių vykdomai veiklai, bus nustatomi šių rūšių augavietėms ir radavietėms apsaugos reglamentai.
Saugomų rūšių informacinė sistema sukurta 2008 metais. Ministro įsakymu Nr. D1-858 (2009m. gruodžio 31 d.) buvo patvirtinti Saugomų rūšių informacinės sistemos nuostatai. Per bandomąjį laikotarpį (2008-2009 m.) surinkti Informacinės sistemos naudotojų pasiūlymai ir pastabos buvo įvertinti ir 2010 m. buvo atlikti Saugomų rūšių informacinės sistemos tobulinimo darbai.    
Aplinkos ministerija, įgyvendindama „Retų rūšių apsaugos bei invazinių rūšių gausmo reguliavimo“ projektą, rengia 23 saugomų rūšių buveinių atranką ir jų tvarkymo bei apsaugos planus, taip pat 7 invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planus. Šie planai bus pilnai parengti 2011 metais, nuo 2011 m pabaigos prasidės jų įgyvendinimas...

Deja, pripažįstame dar neturintys patvirtintos naujos Lietuvos biologinės įvairovės išsaugojimo strategijos. Pirmoji buvo paruošta 1997 metais. Ruošiantis kurti naują, ministerija atliko labai didelį parengiamąjį darbą: finansavo Lietuvos bestuburių įvairovės studijos ir Lietuvos augalijos studijos parengimą. Siūlymai rengti strategiją be šių pirminių duomenų buvo nelogiški, todėl tik atlikus studiją, skelbėme konkursus ir ieškojome rangovų strategijai parengti, tačiau Lietuvoje  tokių institucijų neatsirado, o dalyvavusios neatitiko reikalavimų. Visuomeninės organizacijos ir koalicijos šiame pasiūlytame konkurse nedalyvavo. 2009 m. Aplinkos ministerija sudarė darbo grupę Biologinės įvairovės strategijai parengti. Tačiau 2010 m. paaiškėjo, kad tik lapkričio mėn. Nagojoje vyksiančioje Biologinės įvairovės išsaugojimo konvencijos konferencijoje (COP-10) bus priimtas naujas konvencijos Strateginis planas. Dabar, po konvencijos, Europos Komisija turi parengti bendrą visai ES strategiją. Lietuva savo strategiją rengs ir darbo grupė iškart pradės vėl veikti, kai turės bent pirminius šios strategijos variantus.

Ir keli žodžiai apie vilkus. Medžiagos atsakymui yra keli lapai, todėl šiame rašte apsiribosiu vieno sakinio informacija: vilkų populiacijos valdymo principai, kuriais vadovaujasi ministerija, yra parengti VU Ekologijos instituto ataskaitoje, konsultuojamasi su Lietuvos žemės ūkio universiteto medžioklėtyros specialistais. Ministerija nežino labiau autoritetingų institucijų, galinčių pakeisti minėtąsias. Taip pat informuojame, kad sausio - vasario mėnesį ministerijoje organizuosime susitikimą - diskusiją dėl vilkų populiacijos valdymo Lietuvoje, dalyvaujant nevyriausybinėms visuomeninėms organizacijoms, mokslo institucijoms, ūkininkų ir miško savininkų sąjungų atstovams. Maloniai kviečiame.

Pabaigai noriu pažymėti, kad objektyvumu nepagrįsti principai tokioje jautrioje srityje, kaip saugomos teritorijos, nebūtinai geriausias sprendimų ieškojimų kelias. Žymiai vaisingesnė yra intelektualaus keitimosi patirtimi, konstruktyvių diskusijų ir kompromisinių sprendimų paieška, kuriai ir kviečiame. Ministerijos durys visada atviros tolerancijai, profesionalumui bei pagarbai žmogui.

Pagarbiai,

Gediminas Kazlauskas
LR aplinkos ministras

Informacijos šaltinis: www.aplinkosauga.lt