Populiarūs

Girių galiūnams baisūs tik žmonės

 

Į ąžuolynus besikėsinantys verslininkai išprovokavo diskusijas apie būtinybę šalyje priimti ąžuolo įstatymą.

Lietuvoje kasmet nykstantys ąžuolai jau užima mažiau nei 2 proc. visų medynų. Itin aršūs konfliktai tarp verslininkų ir bendruomenių pastaraisiais metais kilo Kaune, kur miškų parkuose galiūnams iškilo reali grėsmė. Ąžuolams apsaugoti gyventojai net pasiūlė priimti ąžuolo įstatymą, bet šiuos medžius kol kas geriausiai apsaugo mažytės lervutės.

Ketino statyti namus

Ąžuolas gamtoje sukuria buveines daugiau kaip 1000 gyvių. Šį medį nuo pagonybės laikų lietuviai laikė šventu. Nuo 2007 metų už Kaune esančio Romainių ąžuolyno išsaugojimą kovoja Romainių bendruomenė – 2002 metais 1,88 hektaro miškas natūra buvo grąžintas A.V. Kauno apygardos prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą teismuose ir pasiekė, kad Kauno apygardos teismas panaikintų Kauno apskrities sprendimą atkurti nuosavybę A.V. rekreacinėje miesto vietoje.

Grąžinti miškus natūra miesto teritorijoje buvo leidžiama tik nuo 1999 iki 2001 metų pabaigos, o A.V. sklypai buvo grąžinti 2002-aisiais. Savininkas ketino čia statyti 19 gyvenamųjų namų, bet bendruomenė pasipriešino ir džiūgauja, kad po kelerių bylinėjimosi metų pavyko pasiekti pergalę.

„Įrodėme, kad Romainių ąžuolynas yra unikali vieta“, – pasakojo bendruomenės atstovė Gėlė Minkuvienė. Romainiuose veisiasi 109 vabalų rūšys, tarp kurių – į Raudonąją knygą įrašytieji aštuoniataškis auksavabalis, niūriaspalvis auksavabalis, ąžuolinis skaptukas, kiti gyviai. Jiems veistis būtini seni, trūnijantys ąžuolai, nes būtent jais minta vabzdžių lervutės.

Byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą

Romainių bendruomenės pirmininkas Vidas Zigmantas teigia, kad A.V. pavyko parduoti kitiems savininkams dar apie 1,5 hektaro miško, kuriame auga per 150–160 metų sulaukę ąžuolai. „Tikimės, kad prokuratūrai pavyks ir šį kartą apginti viešąjį interesą, nes byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą“, – vylėsi V. Zigmantas.

Būtent Romainių bendruomenė inicijavo diskusijas, kad galbūt Seimui reikėtų priimti ąžuolo įstatymą, kuris dar griežčiau saugotų šiuos visai lietuvių tautai brangius medžius.

„Visai neseniai važiavau į pajūrį ir mačiau, kokią medieną į uostamiestį vežė miškavežio vairuotojas, – pasakojo V.Zigmantas. – Mašinoje buvo sukrautos 8–10 centimetrų storio pušelės. Tai kas bus, jei mes negalime apsaugoti net tokių jaunų medžių?“
Ąžuolai gyvena 400–500 metų, tačiau pasitaiko ir senesnių. Miestuose jų amžius siekia 200 ir daugiau metų. Seniausias ir storiausias Lietuvoje – Stelmužės ąžuolas, kuriam yra apie 1500 metų.

Atsodino tik 20 medelių

Europoje didžiausias miesto teritorijoje esantis Kauno ąžuolynas irgi ne kartą traukė verslininkų dėmesį. Į jo valdas ypač kėsintasi per nekilnojamojo turto burbulą 2006–2008 metais. Kauno bendruomenei tik vargais negalais pavyko apginti ąžuolyną, nors visuomenė neteko jo dalies, kai Kauno miesto savivaldybės sprendimu buvo pakeista miško paskirtis. Meilės ąžuolynui neslepiantys kauniečiai buvo sukrėsti ir 2010 metų škvalo padarinių, kai Kauno ąžuolyne vėjo gūsių neatlaikė dešimtys šimtamečių ąžuolų.

Dirigentės Danguolės Beinarytės vadovaujamas Kauno burgundiškasis choras, 2011 m. laimėjęs televizijos projektą „Chorų karai“, už laimėtus 35 tūkst. litų pasižadėjo atsodinti bent dalį Kauno ąžuolyno, tačiau valdininkai leido pasodinti tik 20 medelių.

„Kol nėra parengtas ąžuolyno gamtotvarkos projektas, leidome sodinti tik ten, kur buvo galima“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Būtent Kauno valdininkai už 2,2 mln. litų ES lėšų planuoja parengti gamtotvarkos planą Kauno ąžuolynui sutvarkyti, kad jame galėtų veistis niūriaspalvis auksavabalis.

„Pats vabalas gyvena neilgai (iki 4 savaičių), bet jo lervutės nuo 2 iki 4 metų minta negyva mediena“, – aiškino R.Savickienė.
Nėra nustatyta, kokio dydžio vabalų populiacija yra ąžuolyne, bet 2002 metais jų aptiko gamtininkai.

Ąžuolo įstatymas? Kodėl ne varlių?

Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderis Rimantas Braziulis abejoja, ar Lietuvai reikėtų ąžuolo įstatymo. „Kodėl ne gandro arba varlių įstatymo? Juk jie taip pat saugotini“, – kalbėjo R.Braziulis. Jo nuomone, ąžuolas niekuo nesiskiria nuo kitų medžių.

„Kuo ąžuolas geresnis už pušį? Jeigu taip, tuomet priimkime ir pušies įstatymą, nes Lietuvoje turime irgi įspūdingų pušų ir pušynų, vertų didesnės apsaugos“, – sakė žaliųjų lyderis R.Braziulis.

Jo teigimu, ąžuolams nekyla joks pavojus, kad juos reikėtų dar labiau saugoti, o griežtesnė tvarka neleistų nupjauti net šakos savo kieme. „Bet yra kita pusė – ąžuolai ir miško parkai miestuose. Ten susidūrė dideli verslo interesai ir apsaugos, suprantama, reikėtų geresnės“, – neabejoja R. Braziulis.

Žaliųjų judėjimo lyderio žodžiais, yra didelis skirtumas tarp ąžuolyno Kaune ir ąžuolyno kur nors Žagarės miškuose. „Romainiuose ąžuolynas susijęs su šventąja pagonių vieta Romuva, o ten ąžuolyną norima paversti statybomis. Jei tai leistume, ten neliktų nė vieno ąžuolo, nes žmonių godumas ir beprotybė beribiai“, – sakė R.Braziulis.

Ąžuolynų plotai sumažėjo daugiau nei 10 kartų

Generalinės miškų urėdijos tarnautojai teigia, kad, remiantis istoriniais šaltiniais, XVI a. ąžuolynų Lietuvoje buvo daug daugiau nei dabar. Mišrūs su ąžuolais miškai tada užėmė 15–20 proc. visų miškų ploto, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad ąžuolynų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 10 kartų.

2005 metų sausio 1 dienos duomenimis, ąžuolynai užėmė jau tik 1,9 proc. (37,3 tūkst. hektarų) visų miškų ir ši situacija beveik nekinta. Bendra ąžuolynų vertė siekia apie 24 mln. litų.

Ąžuolynų plotus siekiama padidinti įgyvendinant Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programą, kuri numatyta 16 metų laikotarpiui (nuo 2006 iki 2021 metų). Tikimasi, kad iki 2021 metų ąžuolynų plotai padidės bent iki 2,4 proc. (47,5 tūkst. hektarų) arba tik 0,5 proc.

Toks nedidelis ploto padidėjimas susijęs su ąžuolų augimo specifika. Medžiams reikia daug šviesos. 2011 metais numatyta atkurti 223,7 hektaro ąžuolynų kitų medžių kirtavietėse ir įveisti 58 ha naujų medynų, kuriuose ąžuolas būtų vyraujanti medžių rūšis.

Komentarai

Tarnautojai savaip interpretuoja įstatymus

Aurelija Stancikienė, Seimo narė:

Nelabai įsivaizduoju, koks turėtų būti ąžuolo įstatymas, bet galiu patvirtinti tik tai, kad savivaldybių tarnautojai ir žemėtvarkos pareigūnai savaip interpretuoja įstatymus, todėl kenčia gamta. Pavyzdžiui, pavasarį Pagėgiuose buvo iškirsta per 40 šimtamečių liepų ir ąžuolų. Deja, į šią problemą nelabai kas kreipė dėmesį. Lygiai taip pat ir Kuršių nerijoje kelininkams buvo leista iškirsti 5 metrų atstumu visus medžius nuo kelio, nes esą ten tie medžiai yra visai ne medžiai, o želdiniai, o jau už 5 metrų, girdi, prasideda tikri medžiai.

Geriausias sargas – miško savininkas

Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos prezidentas

Dabartiniai įstatymai ir teisės aktai ir taip yra per griežti miškų savininkams. Jei medis saugotinas, joks miško šeimininkas nedrįs jo nukirsti. Kas kitas, jei ne savininkas gali būti geriausias miško šeimininkas, todėl nemanau, kad papildomi įstatymai galėtų pagerinti situaciją. Savininkai puikiai supranta, kad ąžuolas yra išskirtinis medis, netgi laikomas šventu. Jei savininkas gautų nors nedidelę kompensaciją, jis būtų suinteresuotas ąžuolus saugoti labiau, nei sugeba įvairiausios inspekcijos. Tad sąlygas reikėtų gerokai švelninti, o ne papildomai griežtinti.

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt