Populiarūs

Pakelės medžiai kasmet pareikalauja vairuotojų gyvybių

Pakelėse augantys medžiai kertami tuo atveju, jei jie supuvę, pavojingai nusvirę į kelio pusę arba yra per arti važiuojamosios kelio dalies ir dėl to neįmanoma įrengti apsauginių atitvarų. Taip teigiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas priduria, kad atokiau nuo kelio augantys medžiai eismo saugumui netrukdo, vairuotojams jie sukelia komfortą.

N. Abukauskas teigė, kad Lietuvoje per metus į pakelėse augančius medžius atsitrenkia maždaug 80 automobilių. Tokių eismo įvykių metu vidutiniškai žūva 20, sužeidžiama 130 žmonių.

„Šalia kelio augantis medis yra stacionari kliūtis į kurią atsitrenkusi transporto priemonė yra smarkiai pažeidžiama. Tyrimais nustatyta, kad daugiau kaip 8 cm skersmens medis gali būti laikomas nepajudinama kliūtimi, t.y. automobilis, atsitrenkęs į medį, jo nenukerta. Taigi galima suprasti, kokios jėgos automobilį ir jame sėdinčius žmones veikia, kai automobilis, važiuodamas vidutiniu 80 km/val. greičiu, trenkiasi į stacionarią kliūtį ir yra visiškai sustabdomas“, – medžių pavojų atskleidė Eismo saugumo skyriaus vedėjas.

Jo žodžiais tariant, atsižvelgiant į esamą situaciją, Lietuvos automobilių kelių direkcija prioritetą teikia saugių šalikelių suformavimui – „laisvos nuo kliūčių zonos“ sukūrimui.

Medžiai „traukiami“ toliau nuo kelio

Specialistas aiškino, kad tokios zonos plotis priklauso nuo kelyje leistino automobilių greičio. Želdiniai planuojami pagal tam tikrą schemą: arčiausiai kelio sėjama žolė ir sodinami žemaūgiai krūmai, už jų komponuojami plonakamieniai medžiai, galiausiai formuojamos storakamienių medžių alėjos.

„Tokiu būdu yra užtikrinamos saugios sąlygos nuvažiavimo nuo kelio atveju, o kelias išlieka apsuptas tolėliau augančių medžių. Toks kelias yra pakankamai saugus. Maža to, medžiai stabdo taršos sklaidą, tokiu keliu maloniau važiuoti, kadangi paįvairinamas aplinkos peizažas, be to, medžių juosta, esanti šalia kelio, gerai informuoja vairuotoją apie kelio vingiuotumą, kadangi medžiai, pasodinti išilgai kelio, atkartoja jo geometrinę konfigūraciją“, – pakelių sutvarkymo pliusus vardijo N. Abukauskas.

Jis įsitikinęs, kad ši priemonė galėtų būti taikoma plačiau, tačiau dažnai sodinti medžius atokiau nuo kelio neįmanoma, nes tolėliau esanti žemė yra privati.

Medį kerta tik kraštutiniu atveju

Lietuvos regionuose nupjaunamų medžių skaičius skiriasi. Anot Eismo saugumo skyriaus vedėjo, Marijampolės krašto pakelėse nėra daug medžių, situacija priešinga Utenos regione ir Vakarų Lietuvoje. Pamario krašte medžiai istoriškai buvo sodinami šalia kelio.

„Nesiekiama žūtbūt pašalinti kuo daugiau medžių. Jie šalinami tik tada, jei kelia tiesioginį pavojų eismo dalyviams ir nėra kitų galimybių šį pavojų sumažinti (pavyzdžiui, įrengti apsauginius kelio atitvarus). Būtina paminėti, kad visų pirma ieškoma būdų kaip medžius išsaugoti. Sprendimas nukirsti medį priimamas tik tuo atveju, jei šis yra per arti kelio ir apsauginio atitvaro įrengimui tiesiog trūksta pločio. Taip pat, jei vykdomos kelio rekonstrukcijos metu platinamas kelias, reikia medį pašalinti, nes priešingu atveju jie tiesiog atsidurtų važiuojamosios dalies ribose. Taip pat šalinami ligų pažeisti, pavojingai pasvirę, pasenę medžiai“, – dėstė N. Abukauskas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija kiekvienais metais organizuoja medžių atsodinimo akcijas. Medeliams parenkamos kelių zonos, kuriose suaugę želdiniai automobiliams nesukeltų pavojaus.

Eismo saugumą didina ir kitomis priemonėmis

N. Abukauskas sakė, kad per metus kertamų medžių skaičių nusprendžia regioninės kelius prižiūrinčios įmonės. Sudarant planą atsižvelgiama į konkretaus regiono valstybinės reikšmės keliuose eismo įvykių duomenis. Maža to, duomenys renkami atliekant kelių apžiūras.

„Tikslų kertamų medžių kiekį įvardinti sunku. Be to, medžių šalinimas retai kada atliekamas kaip vienintelė saugų eismą didinanti priemonė, dažniausiai atliekami kompleksiniai darbai, kurių metu pašalinami, nugenimi, aptveriami ar atšvaitais pažymimi pakelės medžiai, retinami krūmai, atliekami kelio sankasos šlaitų platinimo, kelkraščių formavimo, šlaitų apželdinimo žole darbai ir pan.“, – pakelių darbus vardijo Eismo saugumo skyriaus vedėjas.

Suderinus su kraštovaizdžio specialistais pakelių medžiai paprastai kertami sausio – balandžio mėnesiais. Pasibaigus darbų sezonui medžiai kertami ar genimi, jei iškyla būtinybė – pavojaus saugiam eismui.

Nukirstus medžius, anot N. Abukausko, kelius prižiūrinčios regioninės įmonės panaudoja savo reikmėms. Dalis medienos gali būti paliekama seniūnijoms ar vietos gyventojams.

Informacijos šaltinis: www.delfi.lt