Populiarūs

Kodėl Lietuvoje išnyko nuodingasis kukmedis?

Wikimedia Commons nuotr. / Kukmedžio šaknys

Šiuo metu savaiminio europinio kukmedžio (Taxus baccata L.) Lietuvos miškuose nėra. Trys paskutiniai krūmeliai buvo sunaikinti 1863 m. Deja, šio ir kitų faktų apie šią praeityje Vakarų Lietuvos miškuose vietinę medžių rūšį Raudonojoje knygoje, išleistoje 2007 m., nėra. Pamąstykime, o gal verta ir šio augalo vardą pakeisti į labiau lietuvišką kukavą?

Ką taisyti Raudonojoje knygoje?

Mūsų nuomone, reikėtų aprašyti Baltijos pajūriu į šiaurę nusitęsusiame areale augančius medelius ir krūmus. Tikslinga akcentuoti, kad Didžiojoje Britanijoje kukmedžiai auga dideliais medžiais, tačiau praeityje į šią šalį iš Lietuvos kukmedžiai buvo eksportuojami. Manome, kad mažų medelių ir krūmų stiebeliai praeityje tiko karo tikslams, vėliau sporte naudotiems ir šiuo metu Anglijoje labai populiariems šaudyti skirtiems lankams. Lenkijoje išlikęs 1423 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos pasirašytas aplinkraštis, kuriuo už kukmedžio miškuose nukirtimą buvo baudžiama mirtimi. Ten irgi yra daug stambiais medžiais augančių kukmedžių.

1863 m. paskutinius tris kukmedžius, augusius už natūralaus paplitimo arealo ribų Rūdninkų girioje iškirto carinės Rusijos kareiviai ruošdami plačią proskyną sukilėliams gaudyti. Tad nuo XIX a. Lietuvoje šių medžių ir nebeliko.

Galima šiek tiek ir patikslinti europinio kukmedžio išnykimo priežastį - tai sutapo su intensyvaus lajomis dengusių ąžuolynų kirtimo laikotarpiu. Tikslinga būtų papildyti ir Raudonosios knygos skirsnį informacijos šaltiniai moksliniais straipsniais, nes jų apie kukmedžius išleista bent keletas. Taip pat reiktų išvardyti išplatintas europinio kukmedžio ir hibridines saugomas veisles.

Beveik 40 metų artimai pažinojęs Kęstutį Balevičių, išsaugojau gilią pagarbą Jam iki šiandienos. Deja, kruopštusis augalijos žinovas galėjo įtraukti europinį kukmedį į Raudonąją knygą pagal to meto turimas žinias, o mums to dabar nepakanka.

Problemų kyla ir dėl kitų Raudonosios knygos augalų, ypač dėl jų augaviečių ir išplatintų veislių vardyno. Raudonoji knyga – tai „gyvoji“ knyga. Ją nuolat turėtų peržiūrėti ir papildyti segetalinių ir kitų žolinių augalų specialistai, dendrologai, geriausi šalyje vabzdžių ir graužikų žinovai, entomologai, fitopatologai, bakterinių, virusinių augalų susirgimų ir kitų sričių specialistai.

GRYNAS.lt jau bandė aiškintis, kada sulauksime kito Raudonosios knygos leidimo?

Vytautas Landsbergis siūlė susimąstyti

Atkūrus Nepriklausomybę Vytautas Landsbergis aplankė šalies reprezentacinį botanikos sodą Kairėnuose. Jo garbei buvo pasodintas europinis kukmedis – pats ilgaamžiškiausias medis, atvirose vietose augantis krūmu. Ta proga garbusis svečias paniūniavo dainelės pradžią, kurios dalis užrašyta straipsnio pavadinime, ir paklausė: „Kukavas – ar tai senovinis kukmedžio vardas?“ Trumpai pamąstęs atsakiau: „Taip, kadangi kukmedžio medienoje nėra sakotakių, jų gausu tik žievėje. Todėl kukavo mediena labai tinka pypkių detalėms gaminti.“

Tuometiniam Seimo pirmininkui pasakiau, kad, deja, net pirmieji botanikos mokslininkai kukmedžio kukavu nevadino. Belieka tik spėlioti: gal dainelė siekia giliausią šalies senovę, kai manufaktūrose buvo sutelktas „kukavinių pypkių“ gaminimas. V. Landsbergio vizitas į Kairėnuose esantį Vilniaus universiteto botanikos sodą užsitęsė ir buvo 2–3 kartus ilgesnis už planuotąjį. Taigi, manome, visiems būtų įdomu grąžinti Lietuvai kukavą. Juo labiau kad šiuo metu Lietuvoje auginama kita introdukuota kukmedžio rūšis – dygusis kukmedis (Taxus cuspidata Siebold et Zucc.). Daugybė jo veislių šalčiui gerokai atsparesnės už europinį kukmedį. Šios rūšies, skirtingai nuo europinio kukmedžio, spygliai staiga nusmailėję.

Jie žiemą šiek tiek paruduoja, kaip ir vakarinės tujos žvyneliai. Apatinė pusė gelsvai žalia, vaisiaus apysėklis rožinis arba šviesiai raudonas, o ūglių ir jaunų šakelių žievė tamsiai ruda. Kadangi Lietuvoje auginamos abiejų rūšių hibridinės veislės, aprašymuose ir nuotraukose neretai painiojama. Dviejų labiausiai šalyje paplitusių kukmedžių hibridinės veislės priskiriamos tarpinio kukmedžio rūšiai (Taxus baccata x Taxus cuspidata = Taxus x media Rehder). Lietuvoje auginamos šios hibridinės rūšies veislės su pereinamais požymiais: 'Hicksii', 'Wojtek' ir 'Hatfieldii'. Visų kukmedžio rūšių ir veislių sėklą dengiantis apyvaisis (apysėklis) minkštas, saldus, nenuodingas, valgomas, sėklamakštė (arrillus) viršuje iš dalies atvira ir pro ją matyti priklausanti nuo rūšies tamsiai ruda arba juoda sėklos luobelė.

Raudonosios knygos autoriams rekomenduojame apsilankyti Saremos saloje Estijoje ir pasigrožėti ten savaime plintančių europinių kukmedžių gausa. Būtų smagu, jei Lietuvoje rastųsi žmogus, kuris iš Latvijos pajūrio arba Estijos salyno pririnktų sėklų, išaugintų daigus ir šalies pajūryje atkurtų bent vieną europinio kukmedžio, o gal kukavo giraitę. Tai būtų unikalus reiškinys, nes šiuo metu šalyje rūšies individų nėra, o auginamos tik kelių kukmedžio rūšių veislės.

Faktai apie kukmedį (kukavą)

Paplitimas

Vietinis, savaime augantis augalas vakarų, centrinėje ir pietų Europoje, Baltijos šalyse, šiaurės vakarų Afrikoje, pietvakarių Azijoje ir šiaurės Irane. Daugiausiai auga ten kur klimatas charakterizuojamas žiemos metu švelnus, o vasaros ne per karštos, daug lietaus ir didesnė oro drėgmė. Arčiausiai Lietuvos natūraliai gamtoje auga Lenkijojos arčiau pajūrio, Latvijos Slyterės nacionaliniame parke (Kuršas), Estijos Saremos saloje.

Paplitimas Lietuvoje

Europinis kukmedis Lietuvoje buvo paplitęs natūralioje aplinkoje, bet XIX a. pabaigoje jau buvo išnaikintas, kadangi jo mediena labai vertinga - tvirta ir patvari. Estijoje ir Latvijoje tebeauga natūraliai. Dabar šis medis ir kai kurie kiti auginami Lietuvos parkuose ir soduose. Per šaltas žiemas apšąla. Geresnės jam augimo sąlygos yra vakarų Lietuvoje. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, kurioje pažymėtas 0 (Ex) kategorija (visiškai išnykusia).

Augimvietė

Europinis kukmedis labiau mėgsta paunksmę ir geriau auga pavėsingose ar dalinai užpavėsintose vietose. Atvirose vietose jis kartais išauga kaip krūmas, o miškuose ar parkuose tarp medžių - medžiu. Kukmedžiai nelabai toleruoja vėjingas vietas. Mėgsta derlingą ir drėgnoką dirvožemį. Palankiausios jiems drėgnokos ir derlingos ąžuolynų ir uosynų augimvietės, pirmiausia garšvinės, kiškiakopūstinės-žibuoklinės su humusingais velėniniais karbonatiniais priemoliais. Taip pat palankios jiems drėgnos vingiorykštinės, viksvinės įvairiažolės, dilgėlinės augimvietės.

Matmenys

Tai žemas arba vidutinio aukščio pušūnų medis. Paprastai užauga iki 10–15 m, rečiau iki 20 m ir labai retai pasitaiko užaugančių iki 32 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 2 m, rečiau iki 4 m. Seno Fortingalo kukmedžio augančio Škotijos Pertširo grafystėje kamienas yra 15,8 m apimties. Kitų aukštų, masyvių, augančių Anglijoje europinių kukmedžių matmenys tokie: Augančio Belvoir Castle, Lesteršyre aukštis 29 m, kamieno skersmuo 89 cm. Kito augančio Ulcombe Church, Kente aukštis 13 m, bet turi storą kamieną - 334 cm skersmens.

Amžius

Auga lėtai, bet labai ilgaamžis medis. 4 metrų skersmens kamieną turintis europinis kukmedis, gali turėti sulaukęs 2000 metų amžiaus, nors tiksliai nustatyti kukmedžio amžių beveik neįmanoma ir daug apie tai diskutuojama. Nėra tokiu labai senų miškų, ypač su šiais medžiais, kada pagal medžių rieves tai būtų galima nustatyti.

Kalbant apie seniausią Fortingalo kukmedį augantį Škotijos Pertširo grafystėje, vieni jį tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad jis esąs net 5000-9500 metų amžiaus, bet kiti tam prieštarauja, pasiremdami šio medžio augimo tempu ir tų apylinkių archeologiniais tyrinėjimais ir teigia esą jam apie 2000 metų. Bet jeigu Fortingalo kukmedžiui ir 2000 metų, jis vistiek yra seniausias augantis medis Europoje.

Morfologija

Kamienas tiesus, žievė plona, žvyningai ruda, lupasi smulkiais gabalėliais. Laja tanki, ovali. Lapeliai plokšti (it suploti paprastosios eglės spygliukai), tamsiai žali 1-4 cm ilgio ir 2–3 mm pločio, aplink stiebą išsidėstę spirališkai. Vyriški ir moteriški žiedai pasirodo ant atskirų medžių su tam tikromis išimtimis. Vyriški žiedai 1-2 mm, moteriški žiedai 1-1,5 mm ilgio. Kankorėžiai pakitę, padengti uogas primenančia sėklamakšte, turi tik po vieną 4–7 mm ilgio ir 3-5 mm pločio sėklą, kurios sveria 43-77 miligramų.

Lietuvos klimato sąlygomis sėklos subręsta rugsėjo mėnesį. Vaisiai nukrenta vėlai rudenyje. Sekantį pavasarį arba antrais metais nukritę sėklos sudygsta. Gausiau dera kas 2-3 metai. Dauginasi žaliais ūgliais arba atželia iš kelmų. Augdami geriausiose sąlygose subręsta (ima žydėti) apie 15-30 augimo metus, prie prastų sąlygų žydėti pradeda sulaukę tik 70-120 metų.

Nuodai

Augalas labai nuodingas ir jo nuodai turi labai stiprų poveikį. Visos jo dalys labai nuodingos, o nuodai turi stiprų poveikį. Daugiausia nuodų yra medžio jaunose šakelėse ir spygliuose. Nenuodinga tik Sėklamakštė kuri yra labai saldaus skonio, bet pati sėkla nuodinga, turinti daug alkaloido, ir jos pirmiausiai sutrikdo kvėpavimą ir gali sunkiai pažeisti inkstus bei kepenis. Ypač į europinio kukmedžio nuodus reaguoja arkliai, kurie prisiėdę jo šakelių gali kristi. Dėl nuodingumo, kukmedis nerekomenduotinas sodinti šalia vaikų darželių bei mokyklų.

Panaudojimas

Dėl patvarios ir tvirtos medienos jis buvo vadinamas geležiniu medžiu, senais laikais Lietuvoje iš jo buvo gaminami lankai (lankams mediena buvo eksportuojama net į Angliją), strėlės, ietys, kardų rankenos, šautuvų buožės, kotai kovos kirviams, buitiniai reikmenys, skulptūros, vėliau ėmė gaminti muzikos instrumentus, parketą, baldus. Lietuvoje ir kitose šalyse auginamas kaip dekoratyvinis medis soduose, skveruose, parkuose, kapinėse. Europiniai kukmedžai gerai pakenčia karpymą ir formavimą, tad senuosiuose Europos parkuose iš kukmedžių formuodavo ir dabar formuoja keisčiausias figūras.

Europiniai kukmedžiai buvo labai svarbus keltų ir germanų senuose pagonių tikėjimuose. Iš jo darydavo daiktus, reikalingus magiškiesiems ritualams. Dėl patvarios medienos yra rastas seniausias kukmedžio ieties fragmentas, aptiktas 1911 metais prie pietryčių Anglijos miesto Claton–on–Sea, kurios amžius maždaug 45 tūkstančiai metų.

Daugiau nuotraukų

Doc. dr. Evaldas Vylius Navys

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt

www.zurnalasmiskai.lt