Populiarūs

Masyviausi pasaulio medžiai auga ir Lietuvoje

Wikimedia Commons nuotr. / Didieji mamutmedžiai

Mamutmedžiai – vieni aukščiausių pasaulio medžių, remiantys dangų palei snieguotas Siera Nevados (JAV) kalnagūbrio viršukalnes.

Didieji mamutmedžiai dažnai klaidingai vadinami didžiosiomis sekvojomis (lot. Sequoiadendron giganteum, angl. Giant Sequoia). Jie auga tik vakarinėje Siera Nevados kalnų pusėje – toji sritis driekiasi apie 600 km per Nevados ir Kalifornijos teritorijas.

Mamutmedžiai gali atlaikyti -31 °C ar net žemesnę temperatūrą jeigu šaltis tęsiasi neilgai ir aplink medį gausi sniego paklodė. Bet už natūralaus arealo paplitimo ribų, jo lapija gali nukentėti nuo atšiauraus vėjo, taip pat nepakenčia per didelės dirvožemio drėgmės. Mamutmedžiai gali išaugti iki 75 metrų aukščio. Tai prilygsta 20 aukštų pastatui.

Masyviausi pasaulio medžiai nėra aukščiausi. Šie laurai priklauso jų giminaitėms visžalėms sekvojoms ar konkurentams iš Australijos žemyno – eukaliptams. Tačiau aukštis – dar ne viskas. Jie gerokai masyvesni už bet kurią sekvoją ar eukaliptą.

Žvelgiant iš apačios, šiurpaus aukščio kamienas sminga kone į padebesius ir siekia 75 metrus. Mamutmedis turi keturias didžiules lajas, kiekviena iš kurių dydžiu prilygsta rimtam medžiui. Medžio vainikas yra labai platus. Jį sudaro apie 2 mlrd. amžinai žaliuojančių 3-6 mm ilgio lapelių.

Mamutmedžiai į aukštį ir plotį auga varžydamiesi su kitais medžiais dėl didesnio kiekio saulės šviesos ir vandens. Įdomu ir tai, kad medis nenustoja didėjęs ir augęs taip, kaip nustoja, pvz., sausumos žinduoliai ar paukščiai, kurių dydį, pasiekus lytinę brandą, reguliuoja gravitacija. Medžio dydį taip pat apsprendžia gravitacija, tačiau ne taip, kaip kondoro ar žirafos dydį.

Medžiui nereikia niekur judėti iš vietos, tad jis tvirtina savo struktūrą, vis pridėdamas medienos. Didieji mamutmedžiai išauga tokie gigantiški todėl, kad jie yra nepaprastai seni.

Mamutmedžio kamieno storis palei žemę užimtų nemažo kambario plotą – stovint netoliese, jo beveik neįmanoma aprėpti žvilgsniu. Kolosalus šių medžių dydis leidžia jiems atlaikyti didžiausias gamtinių stichijų negandas – mamutmedžiai yra abejingi audroms, gaisrams ir net žaibo išlydžiams. O svarbiausia – jie niekad nesiliauja augę. Net ir kai pasiekia keliasdešimties metrų aukštį. Maža to, kuo medis senesnis, tuo intensyvesni jo augimo procesai.

Auginami ir Lietuvoje

Į Europą pirmą kartą jas atgabeno 1853 metų rugsėjį, škotų kilmės John D. Matthew, kuris surinko nedidelį kiekį sėklų Kalavero giraitėje. Dar didesne mamutmedžių sėklų siuntą tų pačių metų gruodžio mėnesį į Angliją (netoli Ekseterio) atgabeno William Lobb, kuris taip pat sėklas buvo surinkęs toje pačioje Kalavero giraitėje. Vėliau šios siuntos sėklos buvo plačiai išplatintos Europoje. Nuo mamutmedžių atradimo, iki šių dienų buvo išvesta daug sukultūrintų šio medžio veislių, formų, ypač Europoje.

Pavienių entuziastų dėka, mamutmedžiai bandomi auginti ir Lietuvoje, nors jiems ir per atšiaurus mūsų šalies klimatas, nes per žiemos sezoną medeliai dažnai apšąla. Auginant juos, žiemos metu, o ypač jaunus medelius būtina pridengti. Lietuvoje dideli jie neišauga.

GRYNAS.lt jau rašė, kad mamutmedžius bandė auginti ir dabartinis Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Faktai:

- Didieji mamutmedžiai – masyviausi medžiai Žemėje pagal tūrį, tarp kurių pats masyviausias "Generolo Šermano" medis 1489 m³ tūrio.

- "Generolo Šermano" medis apytikriai sveria apie 210 tonų.

- Vieni aukščiausių medžių Žemėje. Dabar žinomas aukščiausias bevardis mamutmedis medis 95,8 m aukčio.

- Didžiausios kamieno apimties "Waterfall Tree" medis - 47 m.

- Su masyviausiu kamieno pamato skersmeniu "Waterfall Tree" ir "Tunnel Tree" medžiai - 17 m.

- Su masyviausiu medžio kamieno skersmeniu žmogaus krūtinės aukštyje "General Grant" medis - 8,8 m.

- Turintis masyviausią šaką "Arm Tree" medis - 3,9 m.

- Storiausia žievė - 91 cm.

- Vieni ilgiausiai vegetuojančių medžių Žemėje. "Muir Snag" medis seniausias ir vegetuojantis yra 3266 metų amžiaus. Amžius oficialiai nustatytas pagal medžio rieves.

Masyviausi individai (visi auga JAV):

Generolo Šermano medis – aukštis 84,2 m, apimtis 33,0 m, tūris 1489 m³

Generolo Granto medis – aukštis 82,0 m, apimtis 33,5 m, tūris 1357 m³

Prezidento medis – aukštis 73,4 m, apimtis 28,4 m, tūris 1318 m³

Linkolno medis – aukštis 78,0 m, apimtis 30,0 m, tūris 1275 m³

Stagg – aukštis 74,1 m, apimtis 33,2 m, tūris 1249 m³

Boole medis – aukštis 81,9 m, apimtis 34,8 m, tūris 1244 m³

Robert E. Lee – aukštis 78,2 m, apimtis 26,8 m, tūris 1235 m³

Franklin – aukštis 68,2 m, apimtis 28,9, tūris1223 m³

King Arthur – aukštis 82,4 m, apimtis 31,8, tūris1151 m³

Monroe – aukštis 75,5, apimtis, 27,8, tūris 1183 m³

Aukščiausi individai (visi auga JAV):

Aukštis 95,8 m. Auga Mamutmedžių valstybiniame miške.

Aukštis 94,9 m, apimtis 4,87 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke, jį pastebėjo Michael Taylor 1998 metų liepą. Kopė ir su rulete jį išmatavo Steve Sillett

Aukštis 94,8 m, kamieno skersmuo 3,04 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. Jį pastebėjo Chris Atkins, Taylor 2003 metais.

Aukštis 93,9 m, kamieno skersmuo 5,02 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke, tai yra už 152 metrų į pietus nuo antro pagal aukštį (94,9 m) mamutmedžio. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu (preliminarūs duomenys).

Aukštis 93,3 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu (preliminarūs duomenys).

Aukštis 92,4 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke netoli trečio pagal aukštį (94,8 m) mamutmedžio.

Aukštis 92,4 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. (preliminarūs duomenys).

Aukštis 92,0 m. Auga Mamutmedžių valstybiniame miške. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu. (preliminarūs duomenys).

Aukštis 92,0 m. Auga Mamutmedžių valstybiniame miške. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu. Preliminarūs duomenys.

Aukštis 91,7 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu. Preliminarūs duomenys.

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt