Populiarūs

Milijonas už vieną medį?

Trijų šimtų metų senumo liepos, augančios Sapiegos ligoninės pašonėje, vertė – 2 mln. litų. Jei prie jos koją pakels jūsų šuo, grės kelių tūkstančių litų bauda. Netikite? Idėjos jau sklando ore!

Medžiai brangūs kaip auksas

Kiek galėtų kainuoti medis? Londono valdžia iškilmingai pareiškė: pakankamai, kad augalo vertę išgirdusiam žmogui pasišiauštų plaukai ir jis šiukštu nedrįstų medžio skriausti. 750 tūkst. svarų sterlingų (3,2 mln. litų) – tokia suma įvertintas karalienės Viktorijos laikais sodintas 2,5 metrų storio medis, puošiantis Londono Berklio aikštę. Jis pripažintas brangiausiu Didžiosios Britanijos lapuočiu. Žaliojo milžino kaina apskaičiuota pagal specialią metodiką. Įvertintas ne tik dviejų šimtų metų senumo medžio amžius, dydis, bet ir istorinė vertė. Atsižvelgta net į tai, kiek žmonių gyvena netoli ir kasdien grožisi galiūnu.
Tokių priemonių Londono gamtosaugininkai ėmėsi pasibaisėję, kad per pastaruosius penkerius metus mieste buvo iškirsta apie 40 tūkst. medžių, teisinantis, kad jie seni ir kelia grėsmę šalia stovintiems pastatams.
Dabar prieš užsimojant kirviu teks gerai pagalvoti: daugumos medžių kaina svyruoja nuo 8 tūkst. iki 10 tūkst. svarų sterlingų (35–43 tūkst. litų).
Londono patirtis neprasprūdo pro „Vilniaus dienos“ akis. Vis garsėjant kalboms apie gyvenamųjų pastatų, biurų bei prekybos centro invaziją į Vingio parką, matydamas agresyvią sostinės plėtrą niokojant želdynus, dienraštis nusprendė pasidomėti, ar ne laikas ir mums suskubti įvertinti miesto plaučių.

Agonija ministerijos pašonėje

Statybos įmonių vadovai ir darbininkai po kojomis pasipainiojančius medžius linkę vertinti kaip stulpus, stovinčius ne vietoje. Filosofija paprasta: jei medis trukdo, džyru džyru ir bėdos kaip nebūta.
Absurdiška, bet kartais pjūklas yra geriausia, ką medis gali patirti prieš mirtį. Elektriniu pjūklu darbas atliekamas greitai ir, sakykime, efektyviai. Taip pasiseka ne visiems.
Popietė prieš kelias savaites. Egzekucijos vieta – statybvietė Užsienio reikalų ministerijos pašonėje, J.Tumo-Vaižganto gatvėje. Statybų teritorijoje burzgia ekskavatorius. Dauguma medžių aplink jau iškirsti, todėl vietos zuiti pirmyn atgal – užtektinai. Nežinia, kas šauna darbininkui į galvą, bet jis privažiuoja prie, rodos, per stebuklą dar likusio augti vienintelio medžio ir smogia jam ekskavatoriaus kaušu. Medis sudreba, bet laikosi tvirtai. Vėl kaukšt. Garsas šiurpus, net ne itin jautriam žmogui jis įsismelkia iki kaulų. Ekskavatoriaus vairuotojui, matyt, ne. Jis tęsia kovą. Darosi akivaizdu, kuris laimės.
„Ekskavatoriaus kaušu laužti medį – barbariška. Lupo lupo jį gal kokią valandą, kol šis nuvirto. Agonija baigėsi. Galingas medis buvo. Nesuvokiama, kaip šitaip galima elgtis. Tai karas prieš gamtą“, – matyto vaizdo iki šiol negali užmiršti Seimo narys Petras Auštrevičius.
„Vilniaus dienos“ žurnalistams jis parodė mobiliuoju telefonu nufilmuotą egzekuciją. Vaizdas neryškus: už medžio šakų geltonuoja ekskavatoriaus kaušas. Jam sujudėjus medis sudreba. Ritmingas kaukšėjimas varo į neviltį.

Bendruomenės neužčiaupė

„Už aplinkosaugą atsakingi Vilniaus savivaldybės valdininkai iki šiol nesuvokia savo funkcijų. Jie medžių nesaugo, lengva ranka duoda leidimus juos kirsti. Jų darbo įrankis – kirvis ir pjūklas“, – akmenų į gamtos sergėtojų daržą negailėjo P.Auštrevičius.
Parlamentaras žavisi Niujorko miesto mero užmojais. Jo iniciatyva šiame didmiestyje per metus planuojama pasodinti tūkstantį įvairių medžių. Miesto vadovas propaguoja ekologiško transporto idėją. Jis siekia, kad Niujorkas iš visų pasaulio didmiesčių taptų pats švariausias. „Vilniuje kol kas nereikia tokių pastangų. Užtektų, kad išsaugotume tai, ką turime“, – neabejojo Seimo narys.
Deja, saugoti nelengva. Tiems, kas už medžius ryžtasi stoti visa krūtine, tenka išlieti nemažai prakaito. Viena aktyviausių kovotojų už savo teises – sostinės Žvėryno bendruomenė tuo įsitikino ne kartą. Rajono aktyvistai išmoko rašyti laiškus ne tik miesto savivaldybės, bet ir Aplinkos ministerijos valdininkams. Statybomis užsiimančių verslininkų noras užčiaupti bendruomenei burną eina šuniui ant uodegos.

Žaliuoja, bet ar ilgam?

Žvėryne Sėlių gatvėje jau du šimtus metų augantis plačiašakis ąžuolas tik per plauką nebuvo pasmerktas myriop. Tai į saugotinų gamtos paminklų sąrašą įtrauktas galingas medis. Šimtmečius trukusi ąžuolo ramybė baigėsi, kai šalia jo garsus architektas Česlovas Mazūras suprojektavo daugiabutį namą. Statytojai kliudantį ąžuolą ketino nupjauti, bet sukilusi Žvėryno bendruomenė planus sugriovė.
„Nehumaniška nukirsti tokį medį. Užtenka, kad statybininkai sunaikino greta jo augusį seną klevą. Darbininkai rado dingstį – esą jis augo prie dujotiekio vamzdžių. Jei ir toliau taip barbariškai elgsimės, nieko neturėsime“, – apgailestavo Žvėryno gyventoja Laima Jucienė.
Statybas Sėlių gatvės ąžuolas atlaikė, bet rajono bendruomenė mano, kad bėgant laikui jis sunyks. Statybininkai rausdami požeminę automobilių stovėjimo aikštelę aplink ąžuolą buvo palikę per mažą apsauginę juostą ir pažeidė medžio šaknis.
„Statybų vadovai išsigandę patys pas mus atėjo ir siūlė žalą kompensuoti. Suprask: nukirtome šaknis, bet už tai sumokėsime. Ar įmanoma tokį dalyką įvertinti pinigais? Už tai reikėtų kelti baudžiamąsias bylas, bet prokuratūrai tai per smulku“, – apgailestavo bendruomenės valdybos pirmininko pavaduotojas, kino režisierius Vytautas Damaševičius.
Aplinkos ministerija leidžia po daugiabučiais namais įrengti požeminius garažus. Juos kasant ne tik pažeidžiamos medžių šaknys, bet ir sutrinka hidrologinė sistema – žemė nusausinama, medžiai nebegauna pakankamai drėgmės ir nudžiūva.
„Statybų bendrovės ragina: pirkite butą žaliame prestižiniame Žvėryno rajone. Juokinga. Nesuprantu, kodėl naujieji lietuviai taip pamėgo dekoratyvinius augalus. Pasistato vazoninę pušelę ir tai jiems jau medis. Tuo metu jau ne vienas Žvėryno ąžuolas, įspraustas tarp namų ir besiremiantis į jų sienas, nyksta akyse“, – piktinosi V.Damaševičius.

Už barbarizmą nebaudžiama

Iš „Vilniaus dienos“ išgirdęs apie ekskavatoriaus kaušu išverstą medį Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Grikevičius buvo priblokštas.
„Ar tikrai? Pagal ministro įsakymą vasarą, kai medžiai jau yra išskleidę lapus, jie iš viso neturėtų būti judinami – nehumaniška“, – stebėjosi R.Grikevičius.
Medžius kirsti gali tik specialius trijų savaičių kursus išklausęs asmuo. Per paskaitas susipažįstama su medžio biologija ir gyvenimo ritmu. Išklausęs šiuos kursus žmogus blogai elgtis su medžiu esą negalėtų.
„Mieste nespėjame visiems tų kursų vesti. Dažniausiai juos išklauso darbų vadovai. Deja, jei darbininkai lieka be profesionalios priežiūros, jie gali medį nukirsti pažeisdami principus“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos specialistas miškininkas. Atsakomybė už barbariškus veiksmus su augalu, pasak jo, nėra numatyta.
Dėl to R.Grikevičius su džiaugsmu paremtų idėją į sostinės gamtos paminklų sąrašą įtrauktus medžius galiūnus įvertinti tūkstantinėmis sumomis.
„Manau, tai būtų puiki prevencinė priemonė, kad niekas pirštu nedrįstu saugojamo medžio liesti ar ant jo šlapintis“, – šypsojosi R.Grikevičius.

Milijonas? Kodėl gi ne!

Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia naują medžių vertės įkainių metodiką. Ją patvirtinus medžių kaina Lietuvoje šoktelės 3–5 kartus. Tarkime, pagal ją 30 centimetrų skersmens ąžuolas Vilniaus centre kainuotų apie 2 tūkst. litų. Dabar tokio augalo vertė siekia vos kelis šimtus litų.
„Žemė sostinėje labai brangi, sklypai įsigyjami maži, bet užstatyti juos stengiamasi kiek įmanoma tankiau. Krenta medžiai, nes jų atstatymo kaina juokingai maža. 3 centimetrų storio jauno medelio kaina šiuo metu yra 2–3 tūkst. litų. Naujoji metodika jau paruošta. Nežinau, kodėl ji nepasirašyta guli ant ministro Artūro Paulausko stalo“, – stebėjosi Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Stackevičius.
Jis palaikytų mintį įkainoti vertingiausius sostinės medžius ir iškart ėmė vardyti galimus vertinimo kriterijus: amžius, rūšis, kokybė, estetinis grožis, istorinė reikšmė, augimo vieta, pagaminamo deguonies kiekis. Visa tai įvertinti ir kainą paskelbti turėtų autoritetinga ekspertų komisija.
„Žinoma, į diskusiją reikėtų įtraukti ir visus vilniečius. Tarkime, savivaldybės puslapyje žmonės galėtų rinkti vertingiausią miesto medį, siūlyti savo kainą“, – entuziastingai idėją plėtojo A.Stackevičius.
Jo manymu, 600 metų senumo ąžuolas, augantis Sereikiškių parke, galėtų kainuoti net iki 2 mln. litų. Panašiai reikėtų įvertinti ir liepą prie Sapiegos ligoninės. Seniausių Vingio parko pušų kaina siektų 0,5 mln. litų.
Aplinkos ministerijos atstovas R.Grikevičius atkreipė dėmesį, kad pagal naująją įkainių formulę tokių sumų priskaičiuoti nepavyktų. Tokios esą europinės medžių vertės.
„Tačiau savivaldybės iniciatyva vertingiausius Vilniaus medžius galėtume vertinti kiek kitaip. Tai būtų tarsi drausminimo priemonė. Be to, atkreiptume miestiečių dėmesį į tai, kas iš tiesų brangu“, – pozityvų požiūrį rodė R.Grikevičius.
Idėją geranoriškai įvertino ir miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė. „Kodėl gi ne“, – šypsojosi ji.