Populiarūs

1. Karališkasis eukaliptas, (Eucalyptus regnans), (Mountain Ash); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuočių medžių rūšis. XIX a. pab. – XX a. prdž. šaltiniai tvirtina apie augusius nuo 112,8 m iki 160 m aukščio medžius, bet daugelis jų nėra oficialiai patvirtinti ir iki šiol tik diskutuojama. Patikimiausiai išmatuotas karališkasis eukaliptas buvo 1872 metų vasario 21 d., kada Viktorijos valstijos archivuose buvo rasti tuometinio miškų ūkio inspektoriaus William Ferguson dokumentai. Su liniuote medį gulinti ant žemės nuo šaknų iki nulūžusios viršūnės išmatavo 133 m. Nulūžusios viršūnės skersmuo buvo 91 cm. Tad kaip manoma su nenulaužta viršūne medis galėjo siekti apie 152 m aukštį. Šie medžiai auga Australijos žemyno pietryčiuose.

2. Didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) porūšis, (Coast Douglas-fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pocūgių (Pseudotsuga) genties visžalis medis. 1897 metais Vašingtono valstijos (JAV), Whatcom apygardos Loop fermoje, buvo nukirsta 142 m aukščio ir 480 metų amžiaus didžioji pocūgė. Paprastai jos gyvena daugiau kaip 500, o pavieniai apie 1000 ir daugiau metų. Pagal paskutinius tyrimus teigiama, kad jos gali išaugti maksimaliai nuo 130 iki 145 metrų aukščio. Šie medžiai natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose.

3. Visžalė sekvoja, (Sequoia sempervirens), (Coast Redwood); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė sekvojų (Sequoia) gentyje visžalių medžių rūšis. 1886 metų lapkričio mėnesį, Humboldt apygardoje (š. Kalifornija), buvo nukirsta 129,26 m aukščio sekvoja. Visžalės sekvojos paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose.

4. Didysis mamutmedis, (Sequoiadendron giganteum), (Giant Sequoia / Wellingtonia); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė mamutmedžių (Sequoiadendron) genties visžalių medžių rūšis. Medis pavadintas The Father of the forest buvo virš 122 m aukščio^[1]. Jo apimtis prie kamieno pagrindo buvo 33,52 m. Išmatuotas kada jau buvo nuvirtęs. Kitas medis žinomas kaip The Mother of the Forest augo iki 1852 metų, buvo 97,84 m aukščio ir 27,43 m kamieno skersmens (prie pagrindo). Didieji mamutmedžiai natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose.

5. Rutulinis eukaliptas, (Eucalyptus globulus), (Tasmanian Blue Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Istoriniuose archivuoseyra duomenu apie augusius 101 m aukščio medžius. Augimo vieta – Tasmanija, Australija. Šie medžiai natūraliai paplitę Australijos žemyno pietryčiuose.

6. Eucalyptus obliqua, (Eucalyptus obliqua), (Australian Oak); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Praeityje Australijos matininkų buvo išmatuotas 98,8 m aukščio. Šie medžiai natūraliai paplitę Australijos žemyno pietryčiuose.

7. Sitkinė eglė, (Picea sitchensis), (Sitka Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis medis. Tai aukščiausia eglių genties medžių rūšis. Žinoma kaip Raven’s Tower pavadinimu yra 96,68 m aukščio. Natūraliai paplitę Šiauręs Amerikos vakaruose nuo pietų Aliaskos arealo šiaurėje, iki šiaurės Kalifornijos – arealo pietuose.

8. Corymbia maculata, (Corymbia maculata), (Spotted Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, Corymbia genties lapuotis medis. Pasak istorinių šaltinių, praeityje yra nukirstas 91 m aukščio šios rūšies medis. Natūralus jų arealas – rytų ir pietryčių Australijoje esančios valstijos – Kvinslandas, Naujasis Pietų Velsas, Viktorija.

9. Eucalyptus delegatensis, (Eucalyptus delegatensis), (Alpine Ash); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties medis. Užauga virš 90 m. Dabar žinomas aukščiausias yra 87,9 m auga Tasmanijoje. Natūraliai paplitę Australijos žemyno pietryčiuose.

10. Eucalyptus nitens, (Eucalyptus nitens), (Shining Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuočių medis. Viktorijos valstijoje (Australija) retkarčiais pasitaiko iki 90 m aukščio medžių. Dabar žinomas aukščiausias šios rūšies medis yra 84,3 m aukščio ir 8 m kamieno apimties. Paplitę Viktorijos valstijoje (Australijos žemyno pietryčiai).

11. Eucalyptus denticulata, (Eucalyptus denticulata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Žinomo masyviausio tūris 200 m³, aukštis 61 m, kamieno apimtis 14,2 m. Šie medžiai kartais išauga iki 90 m aukščio.

12. Spalvingasis eukaliptas, (Eucalyptus diversicolor), (Karri); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Užauga iki 90 m aukščio. Vietinė rūšis vakarų Australijos valstijos drėgnesniuose p.v. regionuose. Pagal (Brett Mifsud, laser) žinomas dabar 80,5 m aukščio medis augantis Vakarų Australijoje.

13. Allantospermum borneense, (Allantospermum borneense); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Ixonanthaceae šeimos, Allantospermum genties medis. Užauga iki 90 m aukščio. Natūraliai auga Malakos pusiasalio pietinėje dalyje ir Borneo saloje (Pietryčių Azija).

14. Taiwania cryptomerioides, (Taiwania cryptomerioides); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos ir vienintelė Taiwania genties medis. Užauga iki 60-75 m, kartais iki 80-90 m aukščio ir iki 3-4 m skersmens kamienu. Ilgą laiką jos buvo nepaliaujamai kertamos dėl geros medienos, žinoma pasirenkant gerai nuaugusius masyviausius ir aukštus medžius, tad apie labai aukštus dabar išlikusius ir augančius individus kol kas duomenų nėra, juolab kad jos auga nuošaliose kalnų vietovėse. Augdamos lėtai, gyvena ilgiau kaip 1600 metų, tikėtina ir virš 2000 metų. Kinijoje ir Taivane dabar jos saugomos. Rytų Azijos pietryčiuose augantys medžiai.

15. Kvapusis kėnis, (Abies procera), (Noble Fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalis medis. Praeityje buvo žinomas aukščiausias 89,9 m aukščio. Šie medžiai paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose.

16. Vytelinis eukaliptas, (Eucalyptus viminalis), (Manna Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties medis. Medžio White Knight aukštis 88,9 m, kamieno skersmuo 3,30 m, kamieno apimtis 10,8 m, tūris 180 m³. Augimo vieta – Evercreech Forest rezervatas esantis Tasmanijoje (pietryčių Australija).

17. Žvilgioji araukarija, (Araucaria hunsteinii), (angl. Klinki/Klinkii); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, araukarijinių (Araucariaceae) šeimos, araukarijų (Araucaria) genties medis. Tai aukščiausi vietiniai Papua saloje augantys ir araukarijinių šeimos medžiai. 1941 metais buvo išmatuotas 88,9 m aukščio medis. Jos paplitę Papua saloje (Okeanija).

18. Shorea faguetiana, (Shorea faguetiana), (Yellow Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Žinomo kaip Poko gergassi medžio aukštis 88,32 m. Augimo vieta – Tawau Hills National Park, Malaizijos Sabaho valstija esanti Borneo saloje (Pietryčių Azija).

19. Petersianthus quadrialatus, (Petersianthus quadrialatus), (Philippine rosewood); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šalminių (Lecythidaceae) šeimos, vaisperų (Petersianthus) genties lapuotis medis. Pagal 2010 metų pabaigos duomenis su galimai viršūnėje dirbtine dekoracija buvo išmatuotas 96,9 m aukščio ir 366,05 cm kamieno skersmens medis. Nors dar 1980 metais išmatavus buvo teigiama esantis 87,8 m aukščio (pastarasis išmatavimas patikimesnis). Auga Mindanao salos Agusan del Sur provincijoje (Filipinai). Aukščiausiai auganti savaiminė medžių rūšis Filipinų salose.

20. Išlakioji kompasija, (Koompassia excelsa), (Tualang); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių (Fabaceae) šeimos, kompasijų (Koompassia) genties lapuotis medis. Dažnai užauga apie 76 m aukčio. Išmatuotas aukščiausias medis siekė 85,76 m aukštį. Rūšis paplitusi Pietryčių Azijoje.

21. Eucalyptus grandis (Eucalyptus grandis), (Flooded gum / Rose gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) |genties lapuotis medis. Stambiausi egzemplioriai užauga iki 85 m aukščio ir iki 3 m skersmens kamienu. Dabar aukščiausias šios rūšies medis yra 84,3 m aukščio. Jo kamieno skersmuo 2,7 m. Manoma kad jam apie 400 metų. Auga netoli Bulahdelah miestelio Naujajame Pietų Velse (Australija). Ši medžių rūšis auga rytų Australijos žemyne ir paplitę rytinėse Naujojo Pietų Velso ir Kvinslando dalyse. Jų pietinis arealas maždaug nuo Niukaslo, o šiaurinis iki Daintrio (Daintree), šiaurės rytų Kvinslande.

22. Eucalyptus pilularis, (Eucalyptus pilularis), (Blackbutt); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Užauga apie 70 m aukščio ir 4,1 m kamieno skersmens. Medis žinomas kaip „Benaroon“ yra 64 m aukščio ir 4,1 m kamieno skersmens (vid.ūgio žmogaus krūtinės aukštyje). Kitas medis žinomas kaip „Bird Tree“, beveik 69 m ir 3,59 m kamieno skersmeniu (krūtinės aukštyje). Anot istorinių šaltinių, praeityje buvo nukirstas 85 m aukščio ir 18 metrų kamieno apimties medis. Ši medžių rūšis natūraliai auga pietryčių Australijoje.

23. Alstonia pneumatophora, (Alstonia pneumatophora); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, stepukinių (Apocynaceae) šeimos, (Alstonia) genties lapuotis medis. Užauga apie 85 m aukščio ir apie 205 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Malakos pusiasalyje, Sumatros, Borneo bei Sulavesio salose (Pietryčių Azija).

24. Kaukazinis kėnis (Abies nordmanniana); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalis medis. Vakarų Kaukaze auga 78-85 m aukščio medžiai. Jie laikomi aukščiausia Europos vietinių medžių rūšimi.

25. Shorea argentifolia, (Shorea argentifolia), (Dark Red Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis – 84,84 m. Auga Borneo saloje (Pietryčių Azija).

26. Shorea superba, (Shorea superba); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis – 84,40 m. Auga Malaizijos Sabaho provincijoje, esančiame Borneo saloje (Pietryčių Azija).

27. Meksikinė guoba, (Ulmus mexicana), (Mexican Elm); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Guobinių šeimos, guobų (Ulmus) genties lapuotis medis. Kartais išauga iki 84 m ir iki 2,5 m skersmens kamienu. Manoma kad tai aukščiausia guobų genties medžių rūšis, taip pat tai viena aukščiausių medžių rūšių visoje Meksikoje. Paplitę Šiaurės Amerikos žemyno pietuose.

28. Kaliforninė cūga, (Tsuga heterophylla), (Western Hemlock); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, cūgų (Tsuga) genties visžalis medis. Dabar auganti yra 82,9 m aukščio (pagal M.Vaden, St. Sillett, 2011). Jos paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose.

29. Hopea nutans, (Hopea nutans); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, hopėjų (Hopea) genties lapuotis medis. Žinoma aukščiausia – 82,82 m. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.

30. Shorea johorensis, (Shorea johorensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Šiuo metu aukščiausias žinomas medis pagal (Roman Dial 2007) yra 82,39 m aukščio. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.

31. Shorea smithiana, (Shorea smithiana), (Light Red Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukščiausia – 82,27 m aukščio. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.

32. Saldžioji arba Lamberto pušis (Pinus lambertiana), (Sugar Pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis medis. Kartu tai aukščiausi pušų genties medžiai. Žinoma kaip „Yosemite Giant“ buvo išmatuota 82,19 m aukščio, bet kenkėjams pažeidus žievę, 2007 metais medis nusibaigė. Jos paplitę Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose.

33. Shorea mujongensis, (Shorea mujongensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Užauga apie 82 m aukščio ir apie 217 cm skersmens kamienu. Įprastai paplitę Borneo saloje (Pietryčių Azija).

34. Geltonoji pušis, (Pinus ponderosa var. benthamiana aka pacifica), (Ponderosa Pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis medis. Aukštis 81,77 m (pagal 2011 spalio 13 d.), kamieno skersmuo 1,73 m. Jos paplitę Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose.

35. Kaliforninis kėnis, (Abies grandis), (Grand Fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalis medis. Praeityje žinomas aukščiausias – 81,4 m aukščio. Auga Šiaurės Amerikos vakaruose.

36. Išlakioji šorėja, (Shorea gibbosa), (Yellow Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis 81,11 m. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.

37. Lausono puskiparisis, (Chamaecyparis lawsoniana), (Lawson Cypress / Port Orford cedar); kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, puskiparisių (Chamaecyparis) genties visžalis medis. Dabar žinomas aukščiausias šios rūšies medis 81,08 m (pagal Michael Taylor, Mario Vaden 2011). Rūšis natūraliai paplitusi vakarinėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje.

38. Paprastasis stepukmedis, (Dyera costulata, syn. Dyera laxiflora); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, stepukinių (Apocynaceae) šeimos, stepukmedžių (Dyera) genties lapuotis medis. Dažniausiai auga iki 60 m ir iki 2 m kamieno skersmens, rečiau iki 80 m aukščio ir iki 3 m kamieno skersmeniu medžių. Dabar žinomas aukščiausias medis yra 76,2 m aukščio (pagal Al Carder 2005). Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.

39. Siauralapis kamparmedis, (Dryobalanops lanceolata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, kamparmedžių (Dryobalanops) genties lapuotis medis. Užauga iki 80 m aukščio. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.

40. Parashorea chinensis, (Parashorea chinensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 80 m aukščio.

41. Eucalyptus nobilis, (Eucalyptus nobilis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Dabar aukščiausio šios rūšies medžio aukštis 79,2 m. Augimvietė – Styx River State Forest, netoli Armidale (Naujasis Pietų Velsas).

42. Didingasis kėnis, (Abies magnifica), (Red Fir sin. Silvertip fir), pušinių šeimos augalas. Įprastai užauga 40–60 m ir 2 m skersmens kamienu. Didžiausias kamienas siekia 295 cm skersmenį. Dabar žinomas aukščiausias siekia 76,8 m (pagal R. van Pelt 1998), augantis Kalifornijoje.

43. Kvapusis kamparmedis, (Dryobalanops aromatica), (Borneo camphor); Sparneninių šeimos, kamparmedžių, genties lapuotis medis. Natūraliai auga Sumatros, Borneo salose ir Malakų pusiasalyje. Žinomas aukščiausias 76,2 m medis (pagal Al Carder 2005).

44. Pilkasis kėnis, (Abies concolor, Abies concolor subsp. lowiana), (White Fir, Low’s White Fir, Sierra Nevada White Fir), pušinių šeimos augalas. Įprastai užauga 40–60 m. Kalifornijoje (pagal Will Blozan 2011), yra žinomas 75,5 m aukščio pilkasis kėnis.

45. Eucalyptus deglupta, (Eucalyptus deglupta), (Rainbow Gum / Mindanao Gum); Mirtinių šeimos, eukaliptų genties lapuotis medis. Paprastai užauga iki 60 m, rečiau iki 75 m aukščio, kamieno skersmuo iki 2,4 m. Natūraliai paplitę Malezijoje.

46. Eucalyptus jacksonii, (Eucalyptus jacksonii), (Red Tingle); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Gali užaugti iki 75 m aukščio. Gyvena virš 400 metų. Paplitę Vakarų Australijojos pietvakariuose.

47. Purpurinis kėnis, (Abies amabilis), (Pacific Silver Fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalių spygliuočių medžių rūšis. Medžiai 55-61 m aukščio bei daugiau kaip 60 cm skersmens kamienais dažni sengirėse. Aukščiausias, masyviausias, storiausiu kamienu kada nors augęs, kuris buvo žmonių pastebėtas gamtoje, augo Olimpijos nacionaliniame parke (Olympic National Park), Vašingtono valstijoje, jo aukštis siekė 74,7 m, o kamienas buvo 256 cm skersmens.

48. Kalvinė pušis, (Pinus monticola), (Western White Pine), pušinių šeimos augalas. Įprastai auga 30-50 m, nors pasitaiko iki 70 m aukščio medžių. Šiuo metu (pagal R. van Pelt 2000) yra žinoma 74,2 m aukščio kalvinė pušis, auganti pietų Oregono Rogue River valstybiniame miške (JAV).

49. Baltasis šorėjenis, (Parashorea malaanonan); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 60 m aukščio. Nors žinomas aukščiausias medis auga Danum slėnyje, Malaizijos Sabaho valstijoje, esančioje Borneo saloje, jo aukštis 72,8 m.

50. Eucalyptus deanei, (Eucalyptus deanei), (Round leaved gum / Mountain blue gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Įprastai užauga iki 40 m aukščio, rečiau iki 60 m. Pagal 2010 metų duomenis aukščiausias dabar augantis yra 71 m aukščio, 2,5 m kamieno skersmens arba 7,84 m kamieno apimties. Ši rūšis natūraliai paplitusi pietryčių Australijoje – Kvinslando pietryčiuose (mažame areale) ir Naujojo pietų Velso rytuose arčiau jūros pakrantės.

51. Didžioji tuja, (Thuja plicata), (Western Redcedar) – kiparisinių (Cupressaceae) augalų šeimos medis. Užauga iki 65–71 m aukščio su 3–4 m skersmens kamienu. Dabar yra žinoma turinti 6,04 m skersmens kamieną.

52. Kiparisinė ficroja, (Fitzroya cupressoides), (Alerce); kiparisinių šeimos, ficrojų genties augalas. Aukščiausias ir masyviausias Pietų Amerikos medis. Užauga apie 40-60 m, kartais daugiau kaip 70 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 3-5 m. Pasak Čarlzo Darvino užrašų, jis Čilėje matęs 40 m kamieno apimties ficrojas. Taip pat su juo buvusio Robert Fitz-Roy 1839 m., jis matė nuo 9 iki 12,2 m kamieno skersmens ficrojas (tai būtų masyviausias žinomas pasaulio medis). Tačiau pradedant 1599 m. ir tęsiant XIX a.–XX a., ficrojų miškai buvo intensyviai kertami, todėl daug masyvių medžių buvo sunaikinta. Auga Andų kalnuose, Čilojės bei aplinkinėse saloje.

53. Dekandolio tiama, (Entandrophragma candollei); Melijinių šeimos, tiamų genties lapus metančių medžių rūšis. Užauga iki 50 m, kartais iki 70 m aukščio ir su iki 1,8–4 m skersmens kamienu.

54. Aukštoji araukarija, (Araucaria heterophylla), (Norfolk Island Pine); araukarijinių šeimos, araukarijų genties medis. Tai endeminė bei aukščiausia Norfolko salos medžių rūšis, galintys užaugti iki 50-70 m aukščio ir iki 350 cm kamieno skersmens.

55. Lenktašakė araukarija, (Araucaria cunninghamii var. papuana); Aukštis iki 60, rečiau 70 m. Kamieno skersmuo iki 2 m arba 4 m apimties. Naujosios Gvinėjos ir šiaurės rytų Australijos medžių rūšis.

56. Tikrasis kapokmedis, (Ceiba pentandra), (Kapok Tree); Dedešvinių šeimos, kapokmedžių genties viena aukščiausių Afrikos medžių rūšių. Užauga iki 60-70 m su iki 3 m skersmens kamienu. Nors jų kilmė Centrinė Amerika ir Pietų Amerikos žemynas, bet šių medžių sėklos senovėje į Afriką galėjo patekti per Atlanto vandenyną, kadangi jos neskęsta vandenyje. Afrikoje augantis kapokmedis vadinamas Ceiba pentandra var. guineensis porūšiu.

57. Kokoros vaškinė palmė, (Ceroxylon quindiuense), (Wax palm tree); Arekinių šeimos, Ceroxylon genties augalas. Užauga iki 50 m, rečiau iki 60-70 m, nors kiti šaltiniai teigia, kad pasitaiko augančių iki 80 m aukščio palmių. Kamienas plonokas, apie 50-60 cm skersmens. Tai aukščiausias lelijinių klasės augalas. Daugiausiai auga Kolumbijoje esančiame Kokoros slėnyje.

58. Kaliforninis kedrotis, (Calocedrus decurrens sin. Libocedrus decurrens), (California Incense Cedar); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kedročių (Calocedrus) genties visžalis medis. Aukščiausias dabar augantis yra 69,8 m bei 175 cm skersmens kamienu. Jis auga Oregono Umpqua valstybiniame miške (Umpqua National Forest) (pagal Van Pelt 2000, 2001).

59. Europinis kėnis (Abies alba), pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Savaiminio paplitimo areale užauga 30-50 m, kartais iki 65 m aukščio ir aukštesni bei su 1,5 – 1,7 (iki 2 m) kamieno Ø skersmeniu. Masyviausias išmatuotas europinis kėnis buvo 68 m aukščio bei 3,8 m kamieno skersmens. Išgyvena 500–600 ir daugiau metų.

60. Engelmano eglė (Picea engelmannii), (Engelmann Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Auganti dabar yra 67,7 m aukščio ir 169 cm kamieno skermens (pagal Robert Van Pelt e-paštą 2004.02.04).

61. Hopea pedicellata, (Hopea pedicellata); Sparneninių šeimos, hopėjų genties lapuotis medis. Paprastai užauga iki 66 m aukščio ir 92 cm skersmens kamienu.

62. Shorea leprosula, (Shorea leprosula); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Paprastai jos užauga iki 60 m aukščio ir apie 1 m skersmens kamienu. Aukščiausia šiuo metu žinoma 66 m aukščio, kuri auga Danum slėnyje, Malaizijos, Sabaho valstijoje, esančioje Borneo saloje.

63. Paprastasis dakridenis, (Dacrycarpus dacrydioides), (Kahikatea); Podokarpinių šeimos, dakridenių genties augalas. Tai aukščiausi Naujosios Zelandijos vietiniai medžiai. Jie užauga iki 50, rečiau 65 m aukščio ir iki 263 cm skersmens kamienu. Teigiama kad prieš intensyvius medžių kirtimus buvo žinomi iki 80 m aukščio medžiai, bet nėra patikimo šaltinio. Dabar aukščiausias Naujojoje Zelandijoje vietinis ir kartu šios rūšies medis yra žinomas kaip Kahikatea užaugęs 56,4 m aukščio ir 229,3 cm kamieno skersmens. Natūraliai auga Naujojoje Zelandijoje.

64. Parashorea tomentella (Parashorea tomentella); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 65 m aukščio.

65. Briaunotasis sparnūklis (Anisoptera costata); Sparneninių šeimos, sparnūklių genties lapuotis medis. Įprastai užauga iki 65 m aukščio.

66. Kalimantaninis kamparmedis, (Dryobalanops beccarii); sparneninių šeimos, kamparmedžių genties lapuotis medis. Paprastai užauga iki 65 m aukščio.

67. Eucalyptus saligna, (Eucalyptus saligna), (Sydney blue gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Paprastai užauga 30-55 m aukščio ir rečiau 65 m. Kamieno skersmuo 2-2,5 m. Natūraliai paplitę pietryčių Australijos žemyne – Naujajame Pietų Velse ir iš dalies Kvinslande.

68. Eucalyptus cypellocarpa, (Eucalyptus cypellocarpa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Įprastai užauga iki 50 m, rečiau iki 65 m aukščio. Natūraliai paplitę Australijos pietryčiuose – tai Naujojo Pietų Velso rytuose, bei Viktorijos valstijos pietuose.

69. Filipininis agatmedis, (Agathis philippinensis); Araukarijinių šeimos, agatmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 65 m aukščio.

70. Japoninė kriptomerija, (Cryptomeria japonica), (Japanese cedar); Kiparisinių šeima, Taxodioideae pošeimis ir vienintelė kriptomerijų genties augalų rūšis. Paprastai užauga iki 50 m aukščio ir iki 3 m kamieno skersmens. Rečiau užauga iki 65 m aukščio ir 5,2 m kamieno skersmeniu. Pastaroji kriptomerija tokia žinoma kaip Yaku-sugi arba Jomon-sugi vardais. Natūraliai auga Japonijos salose (išskyrus Hokaido salą).

71. Chamaecyparis formosensis (Formosan Cypress): 65 m.

72. Afrikinė tiama, (Entandrophragma utile); Melijinių šeimos, tiamų genties lapus metančių medžių rūšis. Užauga iki 50-65 m aukščio ir iki 2-3 m skersmens kamienu.

73. Ritininė tiama, (Entandrophragma cylindricum), (Sapele); Melijinių šeimos, tiamų genties, lapus metančių medžių rūšis. Užauga iki 45 m, rečiau iki 55–65 m aukščio ir su iki 2–2,8 m skersmens kamienu.

74. Neobalanocarpus heimii: 65 m.

75. Dygliuotoji eglė (Picea spinulosa), (Sikkim Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis apie 40-55 m (kartais iki 65 m), kamieno skersmuo iki 1-2,5 m.

76. Vakarinis maumedis (Larix occidentalis), (Western Larch); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genties medis. Šiuo metu žinomas aukščiausias vakarinis maumedis auga netoli Green Creek Umatilla valstybiniame miške (Oregonas). Jo aukštis 58,5 m ir 138 cm kamieno skersmuo (pagal Van Pelt 2000). Remiantis istoriniais šaltinais, praeityje pasitaikydavo iki 65 m aukščio medžių.

77. Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba); Vienintelė ginkūnų skyriaus, ginkmedainių klasės, ginkmedinių šeimos, ginkmedžių genties lapuočių ir lapus metančių medžių rūšis. Įprastai savo paplitimo areale užauga nuo 10-15 m iki 20–40 m aukščio ir nuo 1 iki 4 m skersmens kamienu. Korėjoje žinomas 64 m aukščio ir 4,45 m skersmens kamienu ginkmedis. Kaip manoma kai kurie medžiai sulaukia daugiau kaip 2500 metų amžiaus.

78. Agathis endertii, (Agathis endertii); Araukarijinių šeimos, agatmedžių genties lapuotis medis. Užauga apie 64 m aukščio su kamieno skersmeniu iki 1 m.

79. Juodasis skliautis, (Cotylelobium melanoxylon); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, skliaučių (Cotylelobium) genties lapuotis medis. Dažnai užauga iki 60 m, bet žinomas 64 m aukščio medis, augantis Borneo saloje esančiame Brunėjuje.

80. Spindulinė pušis (Pinus radiata), (Monterey Pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis spygliuotis medis. Auganti dabar yra 64 m aukščio.

81. Kūginė (žefrėjo) pušis (Pinus jeffreyi), (Jeffrey pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis spygliuotis medis. 2010 metų gruodį buvo pastebėta ir išmatuota, kuri 63,09 m aukščio, bei 245 cm kamieno skersmens. Auga Trejybės alpėse esančioje Morris Meadows vietovėje (Kalifornija).

82. Paprastoji eglė (Picea abies) – pušinių šeimos, eglių genties visažalis spygliuotis medis. Užauga 35–60 m, bet pasitaiko ir aukštesnių. Jų kamieno Ø skersmuo 1-1,5 m. Šiuo metu aukščiausia yra 63 m aukščio, auganti Perucica mergelės miške, Sutjeska nacionaliniame parke, esančiame Bosnijoje ir Hercegovinoje. Jos gyvena 250–300, kartais iki 500 metų.

83. Plaukuotasis sparnenis, (Dipterocarpus crinitus); Sparneninių šeimos, sparnenių genties lapuotis medis. Išauga iki 63 m aukčio.

84. Dryobalanops sumatrensis, (Dryobalanops sumatrensis); Sparneninių šeimos, kamparmedžių, genties lapuotis medis. Auga iki 62 m aukščio ir 197 cm skersmens kamienu.

85. Hopea dryobalanoides, (Hopea dryobalanoides); Sparneninių šeimos, hopėjų genties lapuotis medis. Auga apie 61 m aukščio ir 111 cm skermens kamienu.

86. Nutkinis geltkiparisis, (Xanthocyparis nootkatensis sin. Cupressus nootkatensis, Callitropsis nootkatensis), (Nootka Cypress, Yellow Cypress, Alaska Cypress); Kiparisinių šeimos, kiparisų genties medis. Užauga iki 40 m aukščio ir 200 cm kamieno skersmeniu. Pasitaiko ir kur kas aukštesnių, vienas toks žinomas medis kaip „Sergeant RandAlly“. Jo aukštis 61 m, kamieno skersmuo 4,16 m, tūris 175 m³. Auga Vankuverio saloje netoli Kelsey įlankos (Britanijos Kolumbija, Kanada). (Išmatavo R. Van Pelt 1998.03.18).

87. Kiparisinis dakridis, (Dacrydium cupressinum), (Rimu); Podokarpinių šeimos augalas. Užauga 35, rečiau 60 m aukščio medžių. Prieš iškertant jų gausius miškus, pasak istorinių šaltinių, pasitaikydavo iki 61 m aukščio šių medžių. Dabar žinomas aukščiausias 53,7 m aukščio (pagal Robert Van Pelt 2003.01.27). Kiparisinių dakridžių kamieno skersmuo paprastai 150 cm, stambausių iki 253 cm. Tai Naujosios Zelandijos endeminė medžių rūšis.

88. Dipterocarpus acutangulus, (Dipterocarpus acutangulus); Sparneninių šeimos, sparnenių genties lapuotis medis. Išauga iki 60 m aukčio.

89. Dipterocarpus geniculatus, (Dipterocarpus geniculatus); Sparneninių šeimos, sparnenių genties lapuotis medis. Išauga iki 60 m aukčio.

90. Gausialapis stepukmedis, (Dyera polyphylla), (angl. Swamp jelutong); stepukinių augalų šeimos lapuotis medis. Išauga iki 60 m aukčio.

91. Rausvoji kompasija, (Koompassia malaccensis); pupinių šeimos, kompasijų genties medis. Dažniausiai užauga iki 60 m aukčio.

92. Baltasis agatmedis, (Agathis dammara); Araukarijinių šeimos, agatmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 60 m aukščio ir iki 1,8 kamieno skersmens m .

93. Abies religiosa, (Abies religiosa); Pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Aukštis 40-50, bet yra žinomų iki 60 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 2 m.

94. Himalajinis kedras, (Cedrus deodara), (Deodar Cedar, Himalayan Cedar); Pušinių šeimos, kedrų genties spygliuotis medis. Užauga 40-50 m, rečiau iki 60 m aukščio su iki 3 m skersmens kamienu.

95. Abies densa, (Abies densa); Pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Aukštis iki 60 m, kamieno skersmuo žmogaus krūtinės aukštyje 2,5 m.

96. Nepalinis kėnis, (Abies pindrow); Pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Aukštis iki 40-60 m, kamieno skersmuo iki 2-2,5 m.

97. Abies recurvata, (Abies recurvata); Pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Įprastai užauga apie 40 m aukščio bei apie 0,8 m skersmens kamienu. Aukščiausi ir masyviausi medžiai užauga iki 40-60 m aukščio, o kamieno skersmuo žmogaus krūtinės aukštyje iki 2,5 m.

98. Abies borisii-regis, (Abies borisii-regis), (Bulgarian Fir), pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Užauga iki 40-50 m, rečiau iki 60 m aukščio. Jų kamienas gali siekti iki 1,5 ar dar rečiau iki 2 m skersmens.

99. Himalajinė eglė (Picea smithiana) (Morinda Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis apie 40-55 m (kartais iki 60 m). Kamieno skersmuo iki 1-2 m.

100. Šrenko eglė (Picea schrenkiana) (Schrenk's Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis apie 40-50 m (kartais iki 60 m), kamienas iki 2 m skersmens.

101. Parashorea lucida (Parashorea lucida); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 60 m aukščio.

102. Parashorea parvifolia (Parashorea parvifolia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 60 m aukščio.

103. Angolinė tiama, (Entandrophragma angolense; Melijinių šeimos, tiamų genties, lapus metančių medžių rūšis. Užauga 55-60 m aukščio ir 2 m Ø skersmens ar 5-9 m kamieno apimties.

104. Entandrophragma excelsum, (Entandrophragma excelsum); Melijinių šeimos, tiamų genties, lapus metančių medžių rūšis. Užauga iki 45–60 m aukščio ir su iki 2–2,5 m kamieno skersmeniu.

105. Išlakioji araukarija, (Araucaria columnaris), (Coral reef araucaria); Užauga iki 60 m aukščio. Stambiausių medžių kamieno skersmuo iki 1,5 m. Naujosios Kaledonijos endeminė medžių rūšis.

106. Pietinis agatmedis, (Agathis australis), (Kauri); araukarijinių šeimos, agatmedžių, genties medis. Užauga iki 30-60 m ir su 3-4, kartais iki 7 m (ar dar didesniu) kamieno skersmeniu. Medis žinomas kaip „Kopi“ vardu buvo 56,39 m aukščio ir 4,19 m skersmens, augo „Omahuta“ miške, bet 1973 metais nuvirto. Medis „Great Ghost“ buvo 8,54 m kamieno skersmens ir 26,83 m kamieno apimties. Natūraliai auga Naujosios Zelandijos Šiaurės saloje.

107. Malajinis agatmedis, (Agathis labillardieri), ((New Guinea kauri)); Užauga iki 60 m aukščio. Natūraliai auga Papua saloje.

108. Agathis spathulata, (Agathis spathulata); Užauga iki 60 m aukščio. Natūraliai auga Papua saloje.

109. Briaunotasis sprogainis, (Hura crepitans), (Sandbox trees); Užauga iki 60 m aukščio.

110. Tetrameles nudiflora (Tetrameles nudiflora); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Tetramelaceae šeimos, Tetrameles genties medis; Užauga iki 60 m aukščio.

111. Margasis geltonmedis, (Afrocarpus falcatus); Podokarpinių šeimos, geltonmedžių genties aliejinis augalas. Užauga 25-45 m, kartais iki 60 m aukščio ir su 2–3 m skersmens kamienu.

112. Balzaminis atogrąžūnas, (Gossweilerodendron balsamiferum); Pupinių šeimos, Gossweilerodendron genties medis. Užauga iki 60 m aukščio ir 70–180 cm skersmens kamienu.

113. Stambialapis fikusas (Ficus elastica); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šilkmedinių (Moraceae) šeimos, fikusų (Ficus) genties sumedėjęs visžalis augalas. Natūraliai auga Indijos valstijoje Asame ir Javos bei Sumatros salose Indonezijoje. Natūralioje aplinkoje užauga iki 30-40 m, kartais ir 60 m aukščio.

114. Ficus balete, (Ficus balete), (Balete tree). Šilkmedinių šeimos, fikusų genties augalas. Millenium Tree medžio aukštis 60 m, kamieno skersmuo (su orinėmis šaknimis) 10-15 m. Auga Aurora provincijoje, Lusono saloje (Filipinai).

Lietuvių kalba nuorodos

Gamtos tyrimų centras Botanikos institutas (botanika.lt), Miškų buveinės

Vilniaus universiteto botanikos sodas (botanikos-sodas.vu.lt) ir lietuviški augalų pavadinimų (įskaitant medžių) sąrašai

Sąrašas:Išskirtiniai pasaulio ir Lietuvos medžiai (lt.wikipedia.org)

Paminkliniai Lietuvos medžiai (medziai.apicentras.lt)

Išskirtiniausių Lietuvos medžių dešimtukas (alkas.lt)

Storiausi ir aukščiausi Lietuvos medžiai, kuriuos verta pamatyti (grynas.lt)

Seniausias pasaulio medis (soften.ktu.lt)

Aukščiausi pasaulio medžiai (soften.ktu.lt)

Miško genetiniai ištekliai (forestgen.mi.lt)

Žurnalas „Miškai“ ir priedas „Gamtos lobiai“ (straipsniai ir gausiai iliustruotas nuotraukomis)

Gamtos temomis rašančios Lietuvos interneto svetainės: Lietuvos gamtos fondas, Natura 2000, Grynas, Žalias pasaulis

Generalinė miškų urėdija (gmu.lt)

Lietuvos dendrologų draugija (dendrologai.lt)

Lietuvos arboristikos centras (arboristai.lt)

Anglų ir kitomis kalbomis nuorodos

The Plant List is a working list of all known plant species (theplantlist.org)

TreeTriage - What Are The Biggest Trees In America? - What Are The Biggest Trees In America?

Taksonų paieška per - ipni.org, ncbi.nlm.nih.gov, tropicos.org, kew.org svetaines

Royal Botanic Gardens, Kew (kew.org)

List of superlative trees (en.wikipedia.org)

Eol.org - global access to knowledge about life on Earth (eol.org)

Since 1918, Save the Redwoods League has protected and restored redwood forests (savetheredwoods.org)

Photo Tours: Science Atop the World's Largest Trees (humboldt.edu)

Botanical Glossary Online (efloras.org)

Web's premier source of information on conifers and their allies (conifers.org)

Tree Encyclopedia (cirrusimage.com)

Plants of Southeast Asia (asianplant.net)

The Trees Database (alpha.treesdb.org)

Mario Vaden's Website (mdvaden.com)

The Trees Database (treesdb.org)

Landmark trees archive (landmarktrees.net)

Tasmania's Giant Trees (gianttrees.com.au)

Australia's LARGEST trees (nationalregisterofbigtrees.com.au)

Notable Trees of New Zealand (notabletrees.org.nz

The Native Tree Society (nativetreesociety.org) and Native Tree Society BBS forum (ents-bbs.org)

Here are selected some of the most impressive and interesting separate trees of the the world (wondermondo.com)

www.bomeninfo.nl

Latvijos aukščiausi ir masyviausi medžiai (ambermarks.com) Latvių k. ir Anglų k.

Monumental trees (monumentaltrees.com)

Calaveras big trees association (bigtrees.org)

International Dendrology Society (IDS)

International Society of Arboriculture (ISA)

10 Highest Trees of the Planet (http://oddstuffmagazine.com)

Climbing the World's Tallest Trees - How to Grow a Planet - Episode 1 - BBC Two (youtube.com)