Populiarūs
Topiarų menininkė: mano svajonė - visas zoologijos sodas iš augalų
- Informacija
-
Paskelbta: 2013 rugpjūčio 18
Rutuliai, spiralės, kubai, kūgiai, piramidės, obeliskai, žmonių ir gyvūnų figūros iš medžių, krūmų ir kitų augalų kuriamos nuo seniausių laikų. Vieni jomis žavisi ir laiko sodininko meistriškumo viršūne, kraštovaizdžio meno objektu. Kiti gamtinės augalo formos keitimą į dirbtinę pagal žmogaus įgeidžius vertina kaip jo žalojimą, bereikalingą kišimąsi į natūralią jo prigimtį. Nepaisant kontraversiškų vertinimų iki šių dienų figūrinis augalų formavimas neprarado populiarumo. Naudojant jį sukurtas ne vienas išskirtinis kraštovaizdžio paminklas.
Nuo debesų formos krūmų iki gyvūnų skulptūrų gyvatvorėse
Įmantriausiomis, sudėtingiausiomis formomis iškarpyti augalai - žmogaus rankų darbo, miklumo ir fantazijos vaisius. Figūrinis augalų formavimas turi netgi specialų pavadinimą – topiary sodininkystė. Medžiai ir krūmai įgyja neįprastus pavidalus pasitelkus specialius rėmelius, genėjimą, karpymą, lenkimą ir rišimą. Jie vadinami topiarais.
Manoma, kad pirmosios skulptūros iš augalų buvo sukurtos apie XV a. prieš Kr. Šis sodo menas ypač išpopuliarėjo Senovės Romoje. Po Romos imperijos žlugimo keliems šimtmečiams jis buvo užmirštas ir sugrįžo į madą tik Viduramžiais, kai buvo formuojami vaismedžiai, o ypač suklestėjo Renesanso epochoje. Paprasčiausias topiarų pavyzdys – apkarpytos gyvatvorės.
Pirmosios gyvūnų formos skulptūros iš augalų sukurtos XV a. Olandijoje. Jos buvo mėgstamos ir XVII a. Anglijoje. Savo ruožtu Prancūzijoje karaliavo geometrinių formų, simetriški topiarai. Jų buvo galima pamatyti įvairių Europos šalių elito soduose šalia namų ir vilų. XVIIIa. buvo atsigręžta į natūralų augalų grožį ir topiary menas buvo kritikuojamas kaip pernelyg dirbtinis.
Kinai ir japonai taip pat mėgo medžių bei krūmų karpymą ir formavimą, tačiau jų tikslas buvo kitoks - jie siekė, kad kompozicijos ir formos atspindėtų natūralias gamtos jėgas, jų poveikį augalams, pavyzdžiui, kad pušys atrodytų tarsi palinkusios nuo vėjo. Japonijoje buvo populiari vadinama „debesų“ forma.
Ryškiausi pavyzdžiai, kokius neįtikėtinus stebuklus žmogaus rankos ir fantazija gali sukurti iš augalų - Versalis Prancūzijoje ir Tadžmahalas Indijoje. Anglijoje, Prancūzijoje XVIII–XIX a. buvo sukurta nuostabių karpomosios sodininkystės kūrinių – ne tik įvairių geometrinių formų medžių ir krūmų, bet ir sudėtingiausių želdynų kompozicijų: gyvatvorių, pavėsinių, labirintų.
Tadžmahalas. © Shutterstock nuotr.
Seniausias figūrų iš augalų sodas yra JAV, Portsmouth mieste - „Žalių gyvūnų figūrų sodas“, pradėtas kurti 1912 m. Gražiausias pavyzdys – „Topiary“ parkas Belgijoje, Diurbiuji mieste. Dažniausiai topiarai kuriami iš spygliuočių arba visus metus žaliuojančių, sumedėjusių augalų, turinčių nedidelius lapus, gausią, tankią lapiją: buksmedžių, tujų, lauramedžių, bugienių, mirtų, kukmedžių, ligustrų.
„Topiary“ parkas Belgijoje, Diurbiuji mieste. © Shutterstock nuotr.
Lietuvoje figūriniai augalai, jų kompozicijos puošdavo dvarų teritorijas, šalia jų esančius parkus. Topiarais besidominčių žmonių mūsų šalyje yra nemažai, tačiau jį puoselėjančių – vos vienas kitas, aiškina viena iš nedaugelio šio sodininkystės meno entuziastų Laima Ratkelienė. Greičiausiai dėl to, kad pristinga kantrybės, daugelis trokšta greito rezultato. Vieną kitą skulptūrą, kompoziciją, suformuotą iš augalų galime pamatyti miestų visuomeninėse erdvėse.
Svajoja sukurti visą zoologijos sodą
Vienintelis Lietuvoje topiarų sodas įsikūręs Laimos ir Algirdo Ratkelių sodyboje netoli Kauno, Babtuose. Jis išsiskiria originaliomis augalų kompozicijomis, kurias papildo meistriškai suformuoti geometrinių ir gyvūnų formų augalai, iškarpytomis gyvatvorėmis. Pasigrožėti juo užsuka nemažai žmonių.
„Esame sodininkai mėgėjai, Algirdas baigęs Kauno politechnikos instutą (KPI), o aš Vilniaus universitetą (VU), abu dirbame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose. Topiarais susidomėjome prieš penkerius metus. Pamačiau juos internete ir buvau pakerėta. Susirgo šia liga visa šeima, net ir suaugę vaikai - abi dukros ir sūnus“, - sako L. Ratkelienė. Šis pomėgis atima nemažą laisvalaikio dalį. Kiekvieną figūrą tenka „vesti“ į kirpyklą bent kartą per mėnesį, juokauja topiarų meno entuziastė.
Šiuo metu 16 arų sklype yra 8 gyvūnų formos skulptūros iš augalų: natūralaus dydžio mama dramblė (dar neužbaigta) ir drambliukas, tigras, elniukas, porelė katinų, vėžlys, baigiamas formuoti erelis. Yra ir geometrinių formų topiarų. „Kasmet kokį nors naują gyvūną bandome suformuoti. Puoselėjame jį, lyg būtų gyvas augintinis. O mano svajonė – visas zoologijos sodas iš augalų“, - aiškina sodybos šeimininkė.
Figūros sukurti – reikia net iki aštuonių metų darbo
Rėmelius gyvūnų figūroms iš vielos ar vielinio tinklo gamina vyras, vieną sumeistravęs yra ir sūnus. Augalus suformuoti įmanoma ir be rėmelio, tačiau tam reikalingas ypatingas meistriškumas. Bet kuriuo atveju karpymo norint suteikti tam tikrą formą nepakanka, todėl augalai rišami vielutėmis prie rėmelio. „Taip mes švelniai nukreipiame juos ten, kur norime“, - pastebi pašnekovė.
Daugumą topiarų Ratkeliai formuoja iš vakarinių tujų, kurios greitai auga, yra visžalės, atsparios šalčiams. Tik katiniukai suformuoti iš puskiparisių. Yra minčių ateityje panaudoti ir vijoklinius augalus. Skulptūros kūrimas užtrunka ne mažiau kaip kelerius metus, o sudėtingesnių figūrų, pavyzdžiui dramblio net visus aštuonerius. Tad labiausiai reikia kantrybės ir kruopštumo. Geometrines figūras suformuoti paprasčiau ir greičiau.
Pasak sodininkės, dekoratyvinio augalų formavimo meno paslaptims perprasti taip pat reikia laiko. Žinių apie tai ji semiasi internete. Nors informacijos šia tema netrūksta, pasitaiko ir nesėkmių: tai, žiūrėk, koks augalas per žiemą neišgyvena, tai apipūva, kaip nutiko su vėžliuko rėmelyje pasodintomis perkūnropėmis. Apauginimui labiausiai tinka buksmedžiai, kurių šakelės nesumedėja, yra tankios, lengvai karposi, tačiau Lietuvoje jiems per šalta.
Tinka ir mūsų klimate gerai augantys kadagiai, netgi eglės. Topiarai gali būti apauginti pasodintais į žemę augalais, galima į juos pripilti žemių ir apsodinti. Galima kurti skulptūras ir iš šliaužiančių augalų. Tokiu atveju rėmelį reikia prikimšti samanų, apvynioti valu ir po to sodinti į jas vienmečius ar daugiamečius augalus, pavyzdžiui, gebenę arba kitus šliaužiančius augalus.
„Per penkerius metus sukaupiau nemažai patirties, todėl manau, kad augalams, kuriuos formuojame, ypač tujoms, juos formuodami pakenkiame minimaliai. Tiesiog reikia žinoti įvairius niuansus. Pavyzdžiui, negalima genėti tik ką pasodinto augalo, reikia palaukti, kol prigis, negalima genėti ir prieš pat žiemą. Smarkiau apgenėtus medelius, krūmelius teks apdengti. Būtina juos reguliariai tręšti“, - dalijasi žiniomis L.Ratkelienė.
Augalo dirbtinis formavimas – jam ne į naudą
Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotojas, biomedicinos mokslų daktaras Darius Ryliškis teigia, kad paprastai topiarams parenkamos nelabai lepios augalų rūšys, kurios lengvai pasiduoda formavimui, genėjimui. Žinoma, kiekvienas karpymas ir genėjimas nėra labai gerai augalui, nes susiformuoja žaizda. Į ją gali patekti įvairių ligų sukėlėjai. Tačiau topiarai paprastai genimi kol dar jauni, žaizdos tada būna minimalios, pastebi specialistas.
Pasak jo, formuojant topiarus svarbu augalus tinkamai prižiūrėti: jei vengsime didelių žaizdų, pjausime tik plonas šakeles, kurių pašalinimas kelia mažesnį stresą, pastoviai tręšime, didelės žalos jiems tikrai nepadarysime. Be to, svarbu pasirinkti ir tinkamą augalo rūšį. Topiarams labai tinka kukmedžiai ir buksmedžiai, tačiau mūsų klimate jie ne ypač gerai auga, įspėja specialistas.
VŠĮ „Arboristikos centro“ vadovo Algio Davenio nuomone, augalo formavimas genint, karpant, lankstant jam ne į naudą, nes tai vis tiek daugiau ar mažiau apriboja jo biologiškai aktyvias funkcijas. Žmogus medeliui ar krūmui neleidžia augti taip, kaip jis nori, formuoja jo „šukuoseną“ pagal savo įgeidį, supratimą.„Toks darkymas, mano įsitikinimu, tikrai neprailgina augalų gyvenimo, formuojami augalai būna ne tokie ilgaamžiai. Dalis jų būna pusiau žali, pusiau negyvi – apdžiūvę apačioje, nors viršūnė žaliuoja. Tokių dirbtinai suformuotų medžių man yra tekę matyti užsienyje. Po 10 – 20 metų juos tenka persodinti, pakeisti naujais“, - pastebi pašnekovas.
Dar gerai, jei formuojama tvarkingai, tačiau kai kurie mėgėjai geni, karpo kaip pakliuvo, kaip jiems patinka. Pavyzdžiui, palieka šakų stagariukus ir jie žūsta. Karpyti reikia palaipsniui, ne per vieną kartą, žinoti, kokią šaką galima nupjauti, o kurią reikia palikti. Kartais be reikalo aktyvinami miegantys pumpurai, siekiat, kad augalas būtų vešlesnis, komentuoja A.Davenis.
Jis piktinasi, kad pjaunant su mašinomis, pavyzdžiui krūmapjovėmis, atšipusiomis žirklėmis medžiai ir krūmai ypač žalojami - padaromos didelės, plėštinės žaizdos, kurios sunkiai užgyja. „Augalai tikrai nebūna labai patenkinti tuo, kas su jais daroma. Kuo augalas senesnis, tuo sunkiau jam „bėgti“ pagal žmogaus kaprizus“, - vertina Arboristikos centro vadovas.
FAKTAI -
Topiary giminingi kinų penjing (miniatiūrinis kraštovaizdis, auginamas ant padėklo), japonų bonsai (miniatiūrinių medžių formavimas ir auginimas) bei saikei (mažyčių specialiai suformuotų augalų kompozicijos su akmenimis) ir vietnamietiškas hon non bo (miniatiūrinių augalų, akmenų kompoziciją papildo ir maži vandens telkiniai, kalnai) augalų formavimo menai.
- Williamas Robinsonas, garsus airių sodininkas, paprastumo ir natūralumo sodininkystėje šalininkas, kovojęs prieš viską, kas dirbtina knygoje „Garden Design and Architect’s Gardens“, išleistoje 1892 m., figūrinio medžių karpymo meno pasekmes lygino su suveržtomis Kinijos moterų pėdomis.
- JAV, Columbus mieste esančiame parke „Topiary“ galima pamatyti unikalią skulptūrų iš augalų kompoziciją, sukurtą pagal garsaus prancūzų dailininko Georges Seurat paveikslą „Sekmadienio popietė Grand Žatos saloje“. Ją 1992 m. sukūrė amerikiečių menininkas, skulptorius James T. Mason su žmona Elaine.
Barbora Giedraitytė, www.grynas.lt
