Populiarūs

B. Ropė. Pavojingo pesticido gamintojai įsprausti į kampą, bet vis dar turi gerus advokatus

Daugeliui jūsų savaime yra aišku, kad pesticidai nėra maistas ir tokio „maisto priedo“ reikėtų vengti.

© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Pati logika sako, kad tai, kas žudo kenkėjus ar piktžoles negali būti sveika mums. Tačiau mūsų sudėtingame ir persipynusių interesų pasaulyje, net ir nustačius pesticido žalą, ją dar reikia moksliškai įrodyti, po to dar teisiškai pagrįsti ir dažniausiai viskas, ką sugebama pasiekti – patvirtinama kitokia leistina to nuodo norma. Reikia labai didelių pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai, tokio sukrėtimo, kurį nulėmė liūdnai pagarsėjęs pesticidas DDT (dar vadinamas dustu), kad nežiūrint į verslo interesus, tas pesticidas apskritai būtų uždraustas. Prie tokios pat labai blogos reputacijos šiuo metu sparčiai artėja kitas „DDT“, gaminamas tos pačios kompanijos „Monsanto“. Tai glifosatas, daugiau žinomas komerciniu pavadinimu „Roundup“.

Tiek DDT, tiek ir glifosatas sutrikdo žmogaus hormonų pusiausvyrą

DDT ir glifosato ne tik tas pats gamintojas, bet ir panašus poveikis sveikatai. Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl ko buvo uždraustas DDT – didelė žala žmogaus endokrininei (hormoninei) sistemai. Dar prieš gerą dešimtmetį dabartinio Aleksandro Stulginskio universiteto chemikė, viena iš ekologinių ūkių judėjimo pradininkių Lietuvoje prof. Dalia Brazauskienė perspėjo, kad glifosatas yra endokrininę sistemą pažeidžianti cheminė medžiaga. Per tą laiką jos perspėjimą patvirtino daug mokslinių studijų, atliktų nuo Danijos iki Tailando. Endokrininės sistemos pažeidimai ypač pavojingi moterims, kadangi tai tiesiausias kelias į krūtų vėžį.

Uždrausti sunkiau nei įteisinti

Net ir patvirtintus DDT toksiškumą žmogui, šio pesticido uždraudimo kelias buvo labai ilgas. Pirmiausia buvo uždraustas naudoti JAV (1971 metais). Didžiojoje Britanijoje jis buvo naudojamas iki 1984 metų. Pasauliniu mastu DDT buvo uždraustas tik 2004 metais, kai 170 pasaulio šalių pasirašė vadinamąją Stokholmo konvenciją. Kadangi DDT pasižymi ir tuo, kad praktiškai neskyla ir per maisto grandinę iki šiol kaupiasi gyvūnuose ir žmonėse, jo poveikis juntamas ir šiandien. Taigi dar nebaigė moterys sirgti krūtų vėžiu dėl DDT, o jau pradėjo sirgti dėl „naujojo DDT“ – glifosato.

Atkeliauja per genetiškai modifikuotus pašarus

„Naujojo DDT“ išvengti dar sunkiau, kadangi tikrąjį DDT žmonės dažniausiai vartodavo tiesiogiai, kaip insekticidą (kovai prieš vabzdžius), o glifosatas, tarsi Trojos arklys, mus pasiekia mums nematomu keliu – per genetiškai modifikuotus pašarus gyvuliams ir šio pesticido naudojimą ne pagal paskirtį - kaip defoliantą (grūdų derliaus išdžiovinimui tiesiogiai lauke). Taigi glifosato yra ten, kur mes jo net neįtariame - piene, mėsoje, kiaušiniuose, žuvyje, daugelyje grūdinių produktų.

Genetiškai modifikuota soja prikaupia glifosato žymiai daugiau nei įprasta

Pastaraisiais dešimtmečiais Europos Sąjungoje naudojama labai daug genetiškai modifikuotos sojos. Į Europą kasmet per 20 milijonų tonų jos importuojama iš Brazilijos, JAV, kitų šalių. Soja yra ta kultūra, kuri pasižymi labai dideliu piktžolėtumu ir nenaudojant herbicidų labai sunku gauti patenkinamą derlių. Ypač auginant tropikuose. Todėl kompanija „Monsanto“ sukūrė genetiškai modifikuotą soją, kuri būtų atspari tos pačios kompanijos gaminamam herbicidui „Roundup“ (veiklioji medžiaga glifosatas). Ir tai leido naudoti šį herbicidą ant sojos laukų nepertraukiamai visą vegetacijos laikotarpį – visos piktžolės nyksta, o sojai nekenkia. Kadangi šis herbicidas yra sisteminis (per lapus patenka į augalą ir nukeliauja į visas kitas jo dalis), sojos pupelėse susikaupia labai daug šio nuodo. Ir tai tapo problema, kadangi tokia soja negalėjo būti eksportuojama į Europos Sąjungą, kur galiojo šimtus kartų mažesnė leistina glifosato koncentracija.

GMO kelias į Europą – per glifosato leistinos koncentracijos padidinimą

Siekiant genetiškai modifikuotai sojai atverti kelią į Europos Sąjungą 1999 metais Europos Komisija, pritariant Europos maisto saugos agentūrai, sulygino leistiną glifosato koncentraciją su JAV ir tokiu būdu importuojamose sojose glifosato galėjo būti jau nebe 0,1 mg/kg, o 20 mg/kg. Atitinkamai padidinta leistina koncentracija ir visuose kituose iš JAV importuojamose produktuose. Savaime suprantama, kad jeigu ir turėjo glifosatas kokį nors poveikį europiečių sveikatai iki 1999 metų, tai padidinus leistiną glifosato koncentraciją 200 kartų, tas poveikis turėjo irgi padidėti visus 200 kartų. Glifosato sukeliamų ligų sąrašas vis ilgėja ir tikimybė jomis susirgti šiandien didesnė nei bet kada.

Kodėl plačiausiai pasaulyje naudojamam pesticidui neatliekamas joks monitoringas?

Taigi dėl ankstesnių Europos biurokratų sprendimų šiandien mes turime labai didelę problemą, kurią tik 2015 metų pabaigoje pradėjome spręsti Europos Parlamente. Europos Sąjungai tiesiog neliko kito pasirinkimo. Nuolat giriamės, kad mūsų maisto saugos standartai yra patys aukščiausi pasaulyje, tačiau glifosato reglamentavimo atžvilgiu velkamės paskutiniai. Ar jums neatrodo keista, kad plačiausiai pasaulyje naudojamo pesticido neatliekamas joks monitoringas (stebėsena) nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje? Per brangu? O gal bijoma sužinoti tiesą? Tik dėka visuomeninės akcijos, kurią 2013 metais atliko aplinkosaugos organizacija „Friends of Earth Europe“, mes sužinojome, kad glifosatas tapo mūsų „duona kasdienine“ ir skirtingose ES šalyse yra aptinkamas nuo 50 iki 90 proc. miesto gyventojų šlapime. Nors glifosatas po tam tikro laiko suskyla, jo skilimo produktas amino metilo fosforo rūgštis tokia pats toksiška kaip ir pats glifosatas.

Pasaulis po truputį atsisako glifosatinių pesticidų

Pietų Amerikos šalys, tokios kaip Kolumbija, Bolivija, Argentina (netrukus prisijungs ir Brazilija), kurios labiausiai nukentėjo nuo glifosato – pirmosios smarkiai apribojo šio pesticido naudojimą ar apskritai uždraudė naudoti žemės ūkyje. Vėliau Nyderlandai uždraudė pardavinėti „Roundup“ privatiems asmenims. Šiuo pavyzdžiu jau seka Prancūzija ir Šveicarija. Kai 2015 metais Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra pripažino, kad glifosatas yra „labiausiai tikėtina“ žmonių kancerogenas, prasidėjo bruzdėjimas visame pasaulyje. Šiais metais prie glifosatą draudžiančių šalių žada prisijungti Kosta Rika ir Šri Lanka. Plačiau pradėjus drausti glifosato naudojimą labai sumažės ir genetiškai modifikuotų sojų pasėlių plotai. Tuo tarpu Europos maisto saugos agentūrai (EFSA), kuri palaimino glifosato ir daugelio GMO, kurių sudėtyje yra glifosato, kelią į Europą, dabar yra labai nepatogus metas, ir, tikriausiai, vien iš noro išgelbėti savo reputaciją, ši agentūra aktyviai priešinasi visoms mokslinėms studijoms bei pačios Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros išvadoms.

Kas atsakys už 500 milijonų Europos piliečių nuodijimą?

Europos Komisijai pavaldžios EFSA mokslininkų ambicijos įžeistos. Ką reiškia pripažinti, kad sukėlei grėsmę 500 milijonų žmonių sveikatai? Tai reiškia, kad turi prisiimti ir tam tikrą atsakomybę, o tai padarius šalims narėms ir jų piliečiams, kenčiantiems nuo pesticidų sukeltų negalavimų, atsiranda teisinė galimybė reikalauti kompensacijos. Dėl to nenuostabu, kad stengiamasi to visais būdais išvengti, o teiginius dėl glifosato žalos priimti ne kaip faktą, o paversti moksline diskusija. Alternatyviais tyrimais EFSA stengiasi įrodyti, kad aliarmą skelbiantys mokslininkai iš viso pasaulio yra neteisūs. Vokietijos Rizikos vertinimo institutas, EFSA užsakymu, neseniai atliko tyrimą, pagal kurį glifosatas yra nekenksmingas. Įdomiausia tai, kad šis institutas neviešina savo duomenų, laiko paslaptyje šaltinius, kuriais remdamasis, jis priėjo tokios išvados. Todėl kiti mokslininkai negali patikrinti, kiek objektyviai šis institutas atliko savo tyrimą. Tuo pasipiktinę 96 garsūs Europos mokslininkai atviru laišku kreipėsi į atsakingą už sveikatą ir maisto saugą Europos Komisijos narį Vytenį Andriukaitį, reikalaudami EFSA užsakytą alternatyvų tyrimą pripažinti negaliojančiu. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad Rizikos vertinimų institutas net nevertino daugybės svarbių dalykų, kaip pavyzdžiui, tai, jog herbicidas „Roundup“, dėl jame esančių medžiagų, kurios sustiprina glifosato veikimą, yra kur kas toksiškesnis nei grynas glifosatas.

Kritus pasitikėjimui EFSA, europarlamentarai priversti patys rinkti mokslinę informaciją

Neabejingi tokiai situacijai yra ir Europos Parlamento nariai, kurie šiuo metu aktyviai renka parašus ir šio mėnesio viduryje kreipsis į eurokomisarą Vytenį Andriukaitį, viešai palaikydami anksčiau jam siųstą mokslininkų atvirą laišką. Intensyviai vykusiu asmeniniu susirašinėjimu ir per viešą diskusiją žiniasklaidoje daug kartų ir aš bandžiau gerbiamą Europos Komisijos narį paraginti griežčiau įvertinti šiuo metu Europos Sąjungoje leidžiamų naudoti GMO ir juos lydinčių pesticidų galimą poveikį žmonių sveikatai, siunčiau šūsnį naujausių mokslinių publikacijų šia tema. Paskutiniame Vytenio Andriukaičio man siųstame rašte buvo atsakyta, kad EFSA įvertino visas mano siųstas publikacijas, išskyrus vieną, kuri mano galva, yra pati svarbiausia. Tai praėjusiais metais Norvegijos mokslininkų atlikta studija, kuri patvirtina, kad GMO sojoje, kuri Europoje naudojama pašarams, išties didelė glifosato koncentracija (vidutiniškai 10mg/kg).

Kur yra „daugiau-greičiau-pigiau“, ten niekada nebūna kokybės

EFSA jau anksčiau buvo kaltinama dėl interesų konfliktų ir dėl didelės mokslininkų kaitos tarp šios agentūros ir korporacijų – vieną dieną mokslininkas dirba GMO korporacijoje, o kitą dieną pats ją tikrina. Ir tai ne vienintelis atvejis, kuomet EFSA stengiasi paneigti tarptautinės mokslo bendruomenės ir PSO Tarptautinio vėžio tyrimų instituto išvadas. Neseniai EFSA paskelbė, kad Vėžio tyrimų institutas yra neteisus dėl teiginio, kad perdirbta mėsa yra padidintos rizikos šaltinis susirgti storosios žarnos vėžiu. Panašu, kad EFSA stengiasi paneigti bet ką, kas kelią grėsmę verslui. Bet tik laiko klausimas, kada paaiškės, jos ši, svarbiausia už mūsų sveikatą ir maisto saugą atsakinga institucija, dėl daugelio dalykų buvo neteisi ir jau nebesustabdysi tos mokslinių publikacijų lavinos, perspėjančios mus apie šiuolaikinio gyvenimo būdo „daugiau-greičiau-pigiau“ pavojus. Tai, kad tokios publikacijos iš viso atsiranda, yra ženklas, kad mokslo bendruomenėje kyla demokratijos ir savarankiškumo lygis, ji tampa vis mažiau priklausoma nuo korporacijų pinigų. Kviečiu ir Lietuvos mokslininkus įsijungti į glifosato poveikio žmonių sveikatai ir ekosistemoms tyrimus. Šiandien kaip niekad reikalinga visų mūsų vienybė, siekiant pasipriešinti agresyvaus ir neatsakingo verslo lobizmui.

Bronius Ropė, Europos Parlamento narys

Informacijos šaltinis: www.delfi.lt