Populiarūs

GRYNAS.lt nuotr. / Atrankinis kirtimas baltalksnyne, Seibučiai / D. Augučio nuotr.

Gamtos apsaugos specialistus neramina valstybės požiūris į biokuro naudojimą.

Gamtos ištekliais susirūpinusių specialistų įsitikinimu, Lietuva iki šiol neturi konkrečios perėjimo prie biokuro strategijos. Kiek šalis tokių resursų turi ir kiek jų reikės, tikslių duomenų, pasak gamtosaugos specialistų, nėra. Jie susirūpinę, jog valstybės nesugebėjimas kontroliuoti biokuro išteklių ir poreikio santykio gali rimtai pakenkti gamtai ir visų mūsų gyvenimo kokybei.

Pasigenda tikslių skaičių

„Lietuva visada naudojo biokurą, tiesiog jis anksčiau buvo vadinamas malkomis. Kai kuriose savivaldybėse centralizuotam šildymui biokuras naudojamas jau daugiau nei 10 metų, tačiau dabar biokuro katilinių plėtra įgauna vis didesnį pagreitį, todėl iškyla klausimas – ar pakaks žaliavos? Štai viename „Verslo žinių“ straipsnyje pateikta, kad vien Kaunui šildyti gali prireikti 1 mln. kubinių metrų biokuro, panašiai dar tiek reikės Vilniui. O kur dar Klaipėda, Šiauliai, kiti miestai? Taip pat dalis biokuro – medžio granulės ir briketai yra eksporto prekė, iškeliaujanti iš Lietuvos.

Biokuro plėtra turėtų būti planuojama ne tik pagal šilumos ir elektros poreikius, bet ir pagal turimą žaliavos kiekį, o apie tai beveik nekalbama, tiesiog sukurta nuomonė, kad biokuro visiems užteks. Bet ar tikrai? Neteisingai suplanuotas biokuro naudojimas turės per didelį poveikį gamtai, o per tai ir mūsų gyvenimo kokybei.

Šiuo metu skaičiai, kiek mes turime resursų, labai skiriasi. Vieni sako, jog galime paimti 9 kubinius metrus iš hektaro, kiti – jog 20 kubinių metrų. Mano akimis, pastarasis skaičius išvis nežinia iš kur atsiradęs, nes tiek biokuro viename hektare mes neturime. Norėtųsi, kad rimtus skaičiavimus atliktų Vyriausybė. Dabar skaičiuoja įvairios asociacijos ir kiekviena savaip, todėl skaičiai skiriasi, duomenys netikslūs.

Nereikia pamiršti, kad dalis medienos liks miške, nes jos tiesiog neapsimoka paimti – kuras kainuos daugiau nei gauta nauda iš medienos. Dalis medžių privalo būti palikta, tam kad miškai galėtų atlikti kitas savo funkcijas: ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugos, rekreacijos“, – susirūpinimą išreiškė Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis.

Energetikos ministro patarėjos Daivos Rimašauskaitės teigimu, Vyriausybės sudaryta darbo grupė šiuo metu sprendžia dėl ekonomiškai palankiausio Lietuvai apsirūpinimo energijos ištekliais modelio.

„Ministerijoje rengiami pasiūlymai dėl tolesnės atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtros, apibrėžti pagrindiniai rėmimo principai, bus pateikti pasiūlymai ir dėl visos biokuro ruošimo ir tiekimo grandinės skatinimo. Pašalinę biurokratines kliūtis, dėsime pastangas, kad rinkoje atsirastų kuo daugiau biokuro tiekėjų, taip pat stiprinsime biokuro prekybos biržą. Susikūrusi konkurencinga rinka ir kuo daugiau galimybių pasirinkti norimą tiekėją reikštų vartotojams palankesnes kainas. Galiu pasakyti, jog biokuro diegimo projektams bus siekiama nukreipti Europos Sąjungos paramos lėšas“, – atsakymą pateikia D. Rimašauskaitė.

Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu 22 savivaldybėse iš biokuro pagaminama 50 ir daugiau procentų reikalingos šilumos. Iš viso biokuras šiuo metu sudaro apie 25 procentų visų šilumos gamybai naudojamų išteklių, o remiantis atliktų studijų rezultatais, šilumos sektoriuje naudojant biokuro išteklius yra racionalu pasigaminti apie 60 procentų šilumos.

Pasak D. Rimašauskaitės, toks tikslas yra nustatytas ir Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje, kuri kaip tik šiuo metu yra peržiūrima. Po jos peržiūros bus žinomi tikslesni valstybės tikslai numatant atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtros. 

Gali būti per vėlu

D. Augučio teigimu, ne laikas bus susirūpinti, kai miestai į katilines investuos milijonus, o tada paaiškės, jog biokuro turime nepakankamai. Gamtosaugos specialistas baiminasi, jog pritrūkus biokuro, gali padidėti miško kirtimas, neatsakingas kirtimo atliekų naudojimas.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas tikina, jog valstybės sukurta patikima miško kirtimų reguliavimo sistema nepalieka galimybių išaugus medienos poreikiui biokurui ar kitoms reikmėms padidinti miškų kirtimų apimtis.

„Miškų įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatos griežtai apibrėžia, kiek medienos pagrindiniais miško kirtimais gali būti iškertama per metus ir per dešimtmetį. Nepagrindiniai miško kirtimai taip pat yra reglamentuoti, teisės aktuose nustatyti ir Valstybinės miškų tarnybos kontroliuojami konkretūs apribojimai, kuriais neleidžiama tarpiniais miško kirtimais per daug išretinti miško“, – tikina viceministras.

L. Jonauskas pateikia Valstybinės miškų tarnybos duomenis pagal kuriuos pagrindinių kirtimų metu valstybiniuose bei privačiuose miškuose būtų galima panaudoti iki 750 tūkstančių kubinių metrų kirtimų atliekų – šakų – per metus. Atsižvelgiant į kirtimų apimtis ir aplinkosauginius reikalavimus. 

Baiminasi dėl neatsakingo kirtimo atliekų naudojimo

Tuo tarpu D. Augučio teigimu, biokuro katilinių laukia dideli krūviai. Jos turės gaminti ne tik šilumą, bet ir elektrą. Šalyje dygstant biokuro katilinėms, šio kuro reikės vis daugiau.

Specialistai baiminasi, jog pritrūkus biokuro išteklių, padidėtų ne tik miško kirtimas, bet ir neatsakingo kirtimo atliekų, tokių kaip kelmai, naudojimas. Tuo tarpu jie būtini biologinei įvairovei miške.

„Čia gali kilti didelis pavojus. Negyvos medienos kiekis yra vienas iš biologinės įvairovės faktorių. Trečdalis įvairių organizmų miške yra priklausomi nuo šios medienos. Kol biokuro kainos Lietuvoje neaukštos, didelės grėsmės nėra. Tačiau jei tai taps ekonomiškai naudinga, paimami kiekiai iš miško gali grėsmingai išaugti“, – nuogąstauja gamtosaugininkas.

Pasak D. Augučio, kelmų rovimas miške išvis netoleruotinas. Išrovus kelmą, lieka žiojėti apie vieno metro skylė – kaip po sprogimo. Išrovus kelmus miške, jo paklotė atrodytų kaip subombarduota.

„Pasigendame, valstybinio požiūrio į alternatyvius biokuro gavimo būdus. Juk biokurą galime išgauti šienaujant nendrynus ir pelkes, kertant krūmus apleistose žemėse, vėlyvai šienaujant. Žinoma, miškai yra produktyviausia ekosistema, o mediena – kaloringiausias biokuras. Biokuras yra gera žaliava. Jis švaresnis už visas iškastinio kuro formas. Be to, neturi įtakos klimato šiltėjimui. Tačiau perėjimas prie tokių žaliavų turi būti labai apgalvotas.

Šiuo metu kalbama tik apie pasyvų, esamų biokuro kiekių panaudojimą, dėl to atsiranda nuomonės apie medienos „pūdymą“ ir kitokius variantus. Visiškai pamirštame, jog didžiulius biokuro kiekius galima užauginti išsaugant dabartinius miškus. Pamirštame apie greitai augančių vietinių medžių plantacijas. Baltalksnių plantacijos apleistose žemėse jau po dešimtmečio galėtų pateikti didžiulius kiekius biokuro katilinėms. Jei jos būtų sodinamos netoli nuo katilinių, papildomai sutaupytume transportui, o tai dar labiau atpigintų šilumą.

Biokuro naudojimas gali išspręsti energetikos problemas nepažeidžiant aplinkos, tereikia apgalvotų sprendimų”, – įsitikinęs gamtosaugos specialistas, apgailestaujantis, jog šiuo klausimu Vyriausybė paprastai diskutuoja vien su energetikais.

Artimiausiu metu gamtosaugininkai ketina inicijuoti susitikimą su naująja Vyriausybe. Su ja gamtos apsaugos specialistai planuoja kalbėti apie biokuro problemą.

Daina Skominienė

Daugiau nuotraukų informacijos šaltinyje.

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt