Populiarūs

Parazitas, kurio nevalia naikinti

Dar sausio mėnesį galima išvysti medžius lyg ir pradedančius žaliuoti. Medžių viršūnėse atsiranda apvalūs kuokštai su lapeliais. Trumpai žvilgtelėjus galima pagalvoti, kad medžiai jau pradėjo skleisti lapus ir neretas žmogus tuo ir pradeda tikėti. Vis dėlto, tie lapai visai ne medžio, o kito augalo – amalo. Amalas yra vienas keisčiausių, o tuo pačiu – ir įdomiausių mūsų krašto augalų.

Augalas apipintas įvairiais mitais ir burtais. Sakoma, kad po juo pasibučiavus meilė truks amžinai, o pasakyti norai išsipildys, iš šio augalo taip pat gaminami ir vaistai, bet nebūtinai jis yra vien tik geras. Medžiai gali būti pražudyti šio augalo.

Dendrologė Edita Turskienė pasakojo, kad amalas yra vienas iš įdomiausių augalų mūsų kraštuose. O ypač įdomus jo dauginimasis.

„Amalas įdomiai plinta. Paukščiai sulesa jo uogas, tačiau nesuvirškina sėklų. Jos su išmatomis patenka ant kitų medžių šakų ir ten sudygsta. Taip įdomiai amalas prisitaikė evoliucijos eigoje daugintis per paukščių skrandžius“, – pasakojo E. Turskienė.

Sunku pasakyti kas yra amalas. Iš pirmo žvilgsnio, tai jis nei žolė, nei medis, o jo giminaičiai labai įvairūs. Jis – erškėčiažiedis, kaip ir klevai, kaip ir vabzdžiais mintančios saulašarės.

„Tai yra sumedėjęs augalas ir, kad ir keista, bet jis nėra žolinis. Jis dvižalis – žaliuoja visus metus, bet vasarą, kai medžiai su lapais, amalus sunkiai galima pastebėti“, – aiškino dendrologė.

Amalas gali gyventi tik ant gyvo medžio. Nei ant nukirsto, nei juo labiau dirvožemyje jis neišgyvens.

„Jis yra parazitinis augalas, kuris pats atlieka fotosintezę, bet iš medžio ima mineralines medžiagas. Jei ant medžio auga vienas ar du amalai, tai medžiui nieko tokio, bet jei visas medis aplimpa, tai amalas tiesiog „uždusina“ savo šeimininką – medis nebeišsimaitina ir nudžiūsta su visais parazitais“, – kalbėjo E. Turskienė.

Augdami ant medžių amalai alina juos. Galbūt laukiniams medžiams jie nėra tokie pavojingi. Tačiau jeigu amalai apniko sodo obelis ar kriaušes, šie vaismedžiai nuskurs ir greitai nebeduos vaisių.

„Jei amalai apniko visą medį ir įsitaisė aukštai, tai jau nieko ir nepadarysi. Jie puola tik kai kuriuos medžius: tuopas, liepas, būna ant obelų. Mėgsta minkštesnės medienos medžius ir labai retai įsitaiso ant ąžuolų ar spygliuočių“, – pasakojo E. Turskienė.

Jei mėgstamame medyje įsitaisė amalas, tai nebūtina skubėti su juo atsisveikinti ar pjauti apniktų šakų. Amalai ant savo šeimininko gali gyventi ir iki 70-ies metų. Nors jie jokios naudos pačiam medžiui neduoda, bet jei jų tik vienas ar du, tai ir nenužudys.

Amalas svarbus Lietuvos biologinei įvairovei. Nors jo uogos žmogui ir nuodingos, bet jos yra maisto šaltinis rudenį į pietus susiruošusiems paukščiams. Paprastasis amalas yra vienintelis savo rūšies augalas Lietuvoje ir dėl savo unikalumo yra saugomas.

Amalai įtraukti į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą. Už jų naikinimą gali grėsti bauda iki 30-ies eurų, o pareigūnams – dviguba.

Informacijos šaltinis: www.delfi.lt