Žalioji infrastruktūra

Kvietkinės ąžuolas

Informacija: Paskelbta: 2024 rugsėjo 29; Peržiūros: 4452

Kvietkinės ąžuolas

Kvietines azuolas 01 600

PASAKOJIMAS apie Kvietkinės ąžuolą

Šimtametis kaimo senelis Jonas pasakojo, kad šis ąžuolas moka išklausyti... ir padėti. Sakydavo, kad jeigu eidamas ką nors dirbti, pakeliui po juo prisėdi, tai darbai sekasi. Net ir prieš eidamas į ežerą žvejoti, senelis prisėsdavo, tikėdamas, kad pagaus daugiau žuvies.

Kaimo žmonės, kurie neturėdavo kam išsipasakoti ir pasiguosti ištikus nelaimei - ateidavo pasėdėti po ąžuolu, pasikalbėti su juo ir nusiraminti... Jie tikėjo, kad tiek amžių pragyvenęs, tiek išbandymų patyręs, tiek audrų iškentėjęs senelis ąžuolas – vienintelis gali suprasti ir sugerti skausmą...

Ateidavo su juo „pasitarti“ ir jauni nelaimingi įsimylėjėliai... Kai likimas išskirdavo dvi mylinčias širdis, jie slapčia po vieną ateidavo parymoti, prisiglausti prie ąžuolo. Merginos po juo pribarstydavo gėlių žiedlapių, vildamosios, kad jų meilė pražys...

Nueidami visi sakydavo: _ Ačiū, Seneli.

Šis senelis ąžuolas mums brangus, kaip kaimo žmones vienijantis, primenantis tolimą kaimo praeitį, simbolis. Kiekvieno kaimo žmonių ar giminės susitikimo metu susirenkama prie ąžuolo: atliekamos apeigos, dainuojama, įsiamžinama.

Kaimo bendruomenės sodyboje vykstančių edukacijų „Basomis per pievą į senolių kiemą“ metu vaikai atbėga apglėbti ąžuolą, prisiglausti prie jo šimtmečius menančios paslapties..