Lietuvos organizacijos

Adamavo ąžuolas 2018

Informacija: Paskelbta: 2018 rugsėjo 18; Peržiūros: 63594

Ąžuolas YouTube

Medžio pavadinimas: Adamavo ąžuolas

Rūšis: paprastasis ąžuolas Quercus robur L.

Augimo vieta: Adamavo kaimas, Švenčionių rajonas. Maps.lt žemėlapis

Koordinatės: 55.174943, 26.275778 (WGS)

Spėjamas amžius: apie 600 metų

Medžio fiziniai parametrai:
kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 715 cm, aukštis - 26 m, lajos projekcija - 21 m

Adamavo ąžuolas yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, augantis Sirvėtos kraštovaizdžio draustinyje, Adamavo dvarvietėje. Tai buvusio dvaro, kurio šiandien tik pamatai belikę, parko puošmena. Ąžuolas auga pievoje, prie tvenkinio. Nuo jo į rytus šlaitu nutįsta tanki liepų alėja, o šalia jos galima įžvelgti senų medžių įrėmintus buvusio parko kontūrus.

Adamavo ąžuolas yra įspūdingas, išskirtinis savo dydžiu ir be galo vertingas senas medis. 1999 metais jis paskelbtas respublikinės reikšmės saugomu gamtos paveldo objektu – medžio genetika, augavietės sąlygos ir žmogaus elgesys lėmė, kad dabar šis ąžuolas yra šimtmečius skaičiuojantis medis milžinas. Jo kamiene yra drevė, į išorę atsiverianti keturiomis angomis, o pietrytine kamieno puse nuo lajos žemyn leidžiasi didelė žaibo palikta žymė. Kelios apatinės kamieninės šakos yra išdžiūvusios, tačiau apmirusios šakos ir negyva mediena – tai neatskiriama medžio sąsaja su branda.

Ąžuolas – Dievo perkūno medis, stiprybės simbolis. Senovės lietuviai šiuos medžius laikė šventais dievų medžiais. Adamavo ąžuolas – reliktas, mums menantis praeitį ir leidžiantis suvokti senovės lietuvių pasaulėjautą bei kupiną pagarbos požiūrį į gamtą. Prie šio medžio iki šiol giedamos archajiškos daugiabalsės aukštaičių krašto giesmės – sutartinės, atkeliauja žmonių pasisemti teigiamos gyvybinės energijos... Vieta turi savito sakralumo.

Bėgant metams ir keičiantis laikams Ądamavo ąžuolas tapo liūdnos istorijos liudininku. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių kariuomenės daliniai tiesė siaurąjį geležinkelį šalia Adamavo dvaro. Kaizerinė kariuomenė buvo apsistojusi pačiame dvare, o carinės Rusijos belaisvius laikė fermoje. Mirusius kariškius vokiečiai laidodavo prie Adamavo ąžuolo, tačiau jókios kapinių buvimo žỹmės nėra išlikusios... Šiuo metu dvarvietėje yra išlikę ūkinių priklausinių likučiai, kurių sienos buvo drėbtos iš molio ir kapotų viržių mišinio...

Teikėjas: Sirvetos regioninio parko direkcija