Naujienos ir informacija

Vingio parke – laisvė varlėms: siūlo neįsileisti automobilių

Vilniaus savivaldybė / Ar kelio ženklas "Dėmesio gatvėje varlės" gali išgelbėti jų gyvybes?

Gamtininkai susirūpinę, kad netrukus prasidės varlių migracija ir jų tūkstančiai vėl bus sutraiškyta po automobilių, lekiančių pro Vingio parką, ratais. Jų siūlymas griežtas – gatvės atkarpoje nuo Geležinio vilko ir Gerosios vilties gatvių sankryžos iki estrados ir Vilniaus universiteto botanikos sodo nuo kovo 10 d. iki balandžio 20 d. visiškai uždrausti transporto eismą. Tai jie grindžia varliagyvių apsaugos motyvais, nes būtent šioje atkarpoje kasmet žūsta tūkstančiai rusvųjų varlių (pievinių ir smailasnukių), migruojančių į neršto vietas, taip pat tritonų, ežių ir kitų gyvūnų. Vilniaus miesto savivaldybė tam nepritaria ir sako, kad šioje atkarpoje pakaks greičio ribojimo ženklo.

Sako, kad laikinas uždraudimas niekam nepakenktų

Vilniaus miesto savivaldybė skelbia prie Vingio parko įvažiavimo iškabinusi ženklą, vairuotojus įspėjantį, kad kelyje gausu varlių, todėl greitį būtina apriboti iki 20 km/val. Savo ruožtu antradienį Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete susirinkę mokslininkai, gamtininkai ir verslininkai diskutavo, kaip įtikinti savivaldybę, kad greičio ribojimo ženklo maža ir jis neišgelbės varlių gyvybių.

Jų manymu, tinkamiausias sprendimas mėnesiui uždrausti automobilių eismą Vingio parke ir jį atnaujinti tik po balandžio 20-osios. Jie teigia, kad toks sprendimas nesuvaržytų niekieno teisių, nes veikiančių kavinių ir kitų lankomų objektų tuo metu Vingio parke nėra, o specialusis transportas į estradą ar botanikos sodą gali patekti iš Čiurlionio gatvės. Tokio sprendimo prašoma iš Vilniaus mero ir apeliuojama į šeimų gerovę, nes išėjusios šeimos su vaikais pasivaikščioti į Vingio parką priverstos stebėti ant kelio suvažinėtus varliagyvius ir ežius.

„Kalbėjausi su mokytoja iš Basanavičiaus mokyklos, ji sakė, kad rinko parašus, kad iš viso eismas būtų ten uždraustas. Jie bendravo su Saugomų teritorijų tarnyba, buvo kalbėta su Vingio parko direktoriumi, jiems pasakė: kadangi šalia Vingio parko statomas prekybos centras, po dviejų metų jau jį pabaigus, ten turėtų būti ir aikštelė ir eismas toje gatvėje bus išvis uždarytas. O šiemet bus tik eismo apribojimas ženklais“, - situaciją trumpai nupasakojo Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros laborantas Tadas Bujanauskas.

„Pernai buvo apsauginė tvorelė, bet praktiškai, kaip ją bestatytum, šimtu procentų ji neapsaugo varliagyvių. Juo labiau, kad niekas nesikėsina į jokį verslą, niekas niekam nežada pakenkti – tiesiog mes, turėdami tokį stebuklą mieste, viduryje miesto turėdami tokią laukinę gamtą, turime išlaikyti žmogiškumo egzaminą, kodėl turime tuos varliagyvius trinti? Kitas momentas – žmonių, kurie valdo miestą, ekologinis mąstymas. Oras atšilo, ta gatve vaikšto masės – mamos su vaikais, vaikai dviratukais važinėja, sportininkai bėgioja, nėra ko ten važiuoti automobiliais! Jeigu reikia patekti specialiam transportui, aptarnaujančiam, jis gali atvažiuoti iš Čiurlionio gatvės“, - aiškino gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Varlė šokuoja lėčiau nei 20 km/ val.

„Jie (savivaldybė – red. past.) pakabino ženklą, kuris iš tikrųjų negalioja „Atsargiai – varlės“ ir uždėtas mažytis ženkliukas "20", kad apribojamas greitis”, - piktinosi susirinkime dalyvavęs aktyvus pilietis, verslininkas Virginijus Opulskis. Jam iškart pritarė ir S. Paltanavičius: „Varlė šokuoja lėčiau negu 20 km/ val.”.

Ar pritariate, kad laikinai reikėtų drausti automobilių įvažiavimą į Vingio parką? Balsavimas čia.

„Varlei tai dar blogiau, ją sutraiško ir iš lėto važiuodami. Vaizdelis toks, kad niekas paskui jų neišvalo ir nesurenka, jos ten pūva“, - atkreipė dėmesį V. Opulskis.

Gamtininkas S. Paltanavičius atsiminė prieš keletą metų viešėjęs Kopenhagoje, kur norėta pasisemti patirties, kaip kitos šalys sprendžia varlių migracijos per kelius problemą.

„Kopenhagoje tarp namų po žmonių takais yra įrengti takai, praėjimai būtent varliagyviams. Padaryti tokie kaip du aukštai, sukeltas grindinys – apačioje jos gali šokuoti, o viršuje – vaikšto žmonės. Žinoma, tai kainuoja“, - pasakojo gamtininkas.

Anot jo, yra žmonių, kurie sako, kad varlės gali šokuoti kur nors kitur, tačiau tai ne visai tiesa. Anot S. Paltanavičiaus, net ir nusausinus melioracijos vietas, varlės dar trisdešimt metų keliauja į tas pačias vietas, migracijos keliai yra genetiškai paveldimi ir perduodami iš kartos į kartą.

„Tik stipriau atšils ir bet kurią dieną pievinės varlės gali jau pasirodyt“, - perspėjo gamtininkas.

Išdykusios varlės Burbiškių parke Vilniuje. © GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.

Kelia klausimą, kodėl per renginius uždraudžia, o dėl varlių negali

Diskusijos dalyviai tarėsi, kokie argumentai paveiktų savivaldybę, kad eismas į Vingio parką automobiliais bent dvi savaites, per intensyviausią varlių migraciją, būtų draudžiamas.

Verslininkas V. Opulskis iškėlė retorinį klausimą, kodėl kai vyksta masiniai renginiai Vingio parke, savivaldybė automobilių eismą uždraudžia, o siekiant išsaugoti varles, to padaryti trumpam laikui negali: „Pavyzdžiui, kai vyksta renginiai ir ateina tūkstančiai žmonių, nė vienam automobiliui neįleidžia įvažiuoti į Vingio parką. Ir visi suranda, kur statyti.“

Ketvirtadienį savivaldybėje bus organizuojamas susitikimas su gamtininkais ir mokslininkais bei skelbiamas galutinis sprendimas, ar automobilių eismas Vingio parke iki balandžio mėnesio 20 d. bus draudžiamas, ar bus nuspręsta palikti tik greičio apribojimo ženklą.

Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt