Naujienos ir informacija

Leono Čibiro atminimui skirtas Stelmužės ąžuolas žaliuoja Sereikiškių parke (Bernardinų sode)

Lietuvos kaimuose ir miesteliuose nuo neatmenamų laikų gyvuoja medžių sodinimo tradicija pažymėti svarbiausius šeimos, bendruomenės ar istorinius įvykius. Pavieniai vietinių rūšių paminkliniai medžiai – ąžuolai ar uosiai, liepos ar vinkšnos... - puošia mūsų sodybas, šventorius, miestelių centrus ir t.t. Mes gerbiame, mylime ir mename savo iškiliuosius šalies patriotus. Tik žinodami praeitį, turėsime ateitį.

Leonas Čibiras (1921-1992) yra vienas iš tokių šviesuolių. Jis - Lietuvos dendrologijos korifėjus, puikus gyvenamosios aplinkos augalijos bei jos komponavimo žinovas, išskirtinių žinių apie augalus pedagogas. Įvairiapusiškas šios kuklios asmenybės palikimas - nuo mokslinių publikacijų, profesinių pagrindų iki realizuotų projektų. Jo atminimas brangus kelioms „giminingoms“ profesijoms. Todėl ne veltui žymiam dendrologui, miškininkui, kraštovaizdžio architektui atminti skirto medžio – klonuoto Stelmužės ąžuolo - sodinimas šių metų gegužės mėn. 23 d. restauruotame Sereikiškių parke (Bernardinų sode), sukvietė gausų kraštovaizdžio architektų, botanikų, parkotyrininkų, arboristų ir dendrologų, giminių ir artimųjų būrį iš įvairių kraštų.

Paminėsime keletą Leono Čibiro svarbesnių žaliosios aplinkos formavimui skirtų darbų. Visų pirma, tai - Lietuvos valstybinis statybos reikalų komiteto 1957-1967 m. išleista darbų serija “Želdynams taikomų augalų asortimentas“. Pagrindinį skyrių “Medžiai, krūmai ir vijokliai“ (152 pavadinimai) parengė Leonas Čibiras.

Visiškai naujas kokybinis šuolis tuometinėje želdininkystėje - Lengvosios pramonės ministerijos užsakymu Visasąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto paruoštos rekomendacijos „Želdiniai lengvosios pramonės įmonių teritorijose“ (1971 m.), kurių autoriai Leonas Čibiras ir prof. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis. Šiame leidinyje ne tik išvystyta žymaus lenkų botaniko Tadeusz Szymanowski architektūrinė dendrologija, bet ir apjungtos abi giminingos dendrologo ir kraštovaizdžio architekto profesijos bei sukurta nauja profesionali kalba ir darbinė priemonė, tai ką tik dabar “atranda“ tolimesnių užsienio šalių autoriai.

Prisiminkime, kad šio produktyvaus specialisto gyvenimas prabėgo sudėtingu, geografiškai izoliuotu Lietuvos istorijos laikotarpiu, kai botanikos sodų ir privačios kolekcijos pildėsi atvežtiniais augalais, kurių pavadinimai buvo sibirinis, daūrinis, kamčiatkinis, smirnovo, amūrinis, totorinis, kaukazinis, sukačiovo, ledebūro ir t.t. Leonas Čibiras inventorizavo apie 200 parkų ir 120 kitų želdynų. Garsioje monografijoje „Dendrologija“ (1963, 1973) jis aprašė ginkmedinių, taksodinių ir pušinių šeimų augalus.   

Kiekviena profesija turi savo paminklus. Mes manome, kad šis Stelmužės ąžuolo „sūnus“ Bernardinų sodo Vilnelės vingyje yra nuoširdi padėka mokytojui, mokslininkui, kolegai, draugui. Šis Botanikos sodo kampelis išliks brangus pažinojusiems Leoną Čibirą ir jo artimiesiems.

Algimanto Bacevičiaus nuotraukose (eilės tvarka): Prof. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis, parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas, gamtosaugininkas dr. Romas Pakalnis, architektas Algis Knyva, kraštovaizdžio architektė Irena Marija Daujotaitė, LAC vadovas Algis Davenis ir LKAS prezidentas Alvydas Mituzas, LAC vadovas Algis Davenis, Leono Čibiro duktė Dalia Čibiraitė-Urbonienė, Dalia Čibiraitė-Urbonienė ir Gediminas Čibiras, Leono Čibiro dukterėčia Birute Čibiraitė-Biekšienė.

Stelmužės ąžuolo kloną mielai pateikė tuometinis (2024-06-15 papildymas) Kėdainių miškų urėdas Juozas Girinas.

© Lietuvos arboristikos centras