Naujienos ir informacija

Diskusijos "Vilniaus medžių gerovė žmogaus kuriamoje aplinkoje" rezoliucija

Informacija: Paskelbta: 2015 birželio 16

zmones ir medziai 500

Lietuvos arboristikos centras kartu su partneriais tokiais kaip Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuras, Lietuvos žaliųjų susivienijimas Žali.lt ir kitais, š. m. birželio mėn. 16 dieną organizavo diskusiją Vilniaus miesto (ir ne tik) sumedėjusių želdinių gerovės tema. Diskusijos tikslas - sukviesti mokslo, ugdymo įstaigų, miesto arboristikos, želdininkystės bei miškininkystės, pilietinės visuomenės atstovus ir aptarti želdinių gerovės, jų poreikių tenkinimo ir priežiūros teisinio reglamentavimo klausimus.

Skelbime priimtą rezoliuciją, adresuotą Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei Almai Vai

Viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“ yra tikrasis Europos arboristikos tarybos (European Arboricultural Council - EAC) ir asocijuotas Tarptautinės arboristikos draugijos (International Society of Arboriculture - ISA) narys. Siekiant užtikrinti gamtos ir žmogaus sambūvio darną bei saugumą urbanizuotose vietovėse, Lietuvos arboristikos centras kartu su partneriais surengė viešą diskusiją, kurioje dalyvavo profesinės, administracinės ir mokslo bendruomenių atstovai, išreiškę požiūrį į miesto medį ir kokie jo ekologiniai poreikiai turi būti tenkinami. Renginio pagrindu siekiama parengti aiškią, specialistams ir visuomenei priimtiną želdinių mieste rūpybos planą.

Plano pagrindu turi tapti specialistų išvados, grįstos mokslu bei visuomenės informavimu ir įtraukimu į želdinių rūpybos projektų rengimą.

Absoliuti dauguma miesto gyventojų skundų, kurie teikiami aplinkosaugos institucijoms, taip pat ir aplinkosauginėms nevyriausybinėms organizacijoms, yra susiję su želdinių kirtimu ir nepakankama jų priežiūra, rūpyba.

Žalieji plotai ir toliau virsta asfaltu, transporto stovėjimo ir statybų aikštelėmis. Projektuojant žaliąsias erdves beveik neatsižvelgiama į sumedėjusių želdinių fiziologinį poreikį. Likę medžiai, nesilaikant normų, įrėminami betoniniuose „atitvaruose“, „narvuose“, skursta, neturėdami tinkamo mitybos ploto, nuo sausros palaipsniui džiūsta, šaltomis žiemomis apšąla, dirvožemio sandarinimo pasekoje dūsta ir dirvožemio kokybės prastėjimo išdavoje jie badauja. Skurstant medžiui kartu skursta visa jo ekologinė aplinka, degraduoja miesto ekosistema. Specialistai pažymi, kad Vilniaus mieste katastrofiškai mažėja medžių fiziologinis gyvybingumas ir biomechaninis atsparumas. Neatsakinga ir nekvalifikuota antžeminės ir požeminės medžių dalių priežiūra tik paspartina augalų degradaciją. Tokie medžiai nepaliaujamai skursta ir palaipsniui miršta. Vietoj 150-200 metų jie miesto sąlygomis teišgyvena vos 40-60 metų. Mažai kreipiamas dėmesys į medžių gerovę ir vietoje to, dažnai tiesiog beatodairiškai nukertami, sunaikinami, panašiai, kaip ir kertami medžiai sanitariniais kirtimais ūkiniuose miškuose. Nuo projekto parengimo iki „natūralios medžio ar krūmo mirties“, priežiūra, puoselėjimas ar gydymas turėtų būti Savivaldybės žaliojo rūbo rūpybos prioritetas. Didžioji miesto gatvių medžių dalis yra sodinta praėjusiame amžiuje iš Vilniaus miesto ir rajono medelynų. Šiandieninė jų būklė prasta, o naujų medžių sodinimo kiekiai per maži. Keičiantis klimatui Lietuvoje didėja žalingų trumpalaikių sausrų tikimybė, dėl to miesto medžiai turėtų būti vis dažniau laistomi.

Netinkama ir nekvalifikuota medžių priežiūra yra įsisenėjusi sisteminė problema, nes iš tiesų šioje srityje dažniausiai dirba neprofesionalai, o ir visuomenė yra per mažai įtraukiama į sprendimų priėmimo procesą, ignoruojama jos nuomonė. Yra didelė spraga dėl arboristikos specialistų (arboristų), kurie galėtų profesionaliai planuoti ir atlikti želdynų bei želdinių priežiūros darbus, ruošimo Lietuvoje. Arboristo specialybės bei kvalifikacijos darbuotojai (arboristai darbininkai, arboristai technikai, arboristai inžinieriai, akademiniai arboristai ir t.t.) dar nėra formaliai ruošiami Lietuvos universitetuose, kolegijose ar profesinėse mokyklose, nors tokie darbuotojai su įvairiais kvalifikacijų lygmenimis yra būtini kiekvienoje savivaldybėje.

Lietuva želdinių priežiūros srityje jau yra atsilikusi nuo senųjų Europos šalių (taip pat ir kitų Baltijos šalių), kuriose miesto ir kitų gyvenviečių želdynai ir želdiniai tvarkomi pažangiai ir nesukelia tiek konfliktų bei įtampos visuomenėje, kaip mūsų šalyje. Sveiki medžiai - Sveikas miestas – Sveika gyventojų ateitis. Daugiau nei dvidešimt metų Europoje kuriama darnaus vystymosi („žalioji“) politika. Ar tame dalyvauja Vilnius?

Vilniaus miesto užstatymo sutankinimas ekonomiškai pagrįstas, todėl neišvengiamai reikia ieškoti kompromiso tarp esamų senųjų sumedėjusių želdinių ir projektų užsakovų pageidavimų, želdinių priežiūros (arboristikos) taisyklių ir normų laikymosi. 2009 m. patvirtintos „Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės“ jau paseno ir reikalauja dalinio koregavimo. Per šį laikotarpį pasikeitė Savivaldybės struktūra, europinės arboristikos nuostatos ir tendencijos, atsirado naujos profesijos ir žaliojo urbanizmo siekiai.

Medžių gerovė – tai optimalus sumedėjusių želdinių, kaip biologinių subjektų fiziologinių ir ekologinių poreikių, gyvybinės erdvės tenkinimas, užtikrinant jų sveikumą, gyvybingumą, ilgaamžiškumą bei mechaninį atsparumą.

Arboristika – sumedėjusių urbanizuoto kraštovaizdžio augalų gerovės įvairiuose jų gyvenimo etapuose užtikrinimas. Arboristo etatas – būtinas kiekvienoje savivaldybėje, siekiant profesionaliai rūpintis miesto želdiniais, kaip savita miesto įvaizdžio dalimi.

Želdyno (tame tarpe ir jame esančių sumedėjusių želdinių) sėkmė, gerovė ir paveldas (vertybės) priklauso nuo planavimo ir rengimo, įgyvendinimo (želdinimo), priežiūros / rūpybos (tęstinis, ilgalaikis, prevencinis reikiamos augalų būklės palaikymas) ir atkūrimo.

Diskusijos dalyviai tvirtina šias būsimo želdinių mieste rūpybos plano nuostatas:

1. Želdynų bei želdinių priežiūros (planavimo, derinimo, sodinimo, genėjimo, rūpybos, apsaugos ir pan.) bei tvarkymo (kirtimo, naikinimo ir pan.) darbai turi būti vykdomi tik pagal parengtus ir tinkamai suderintus projektus. Pagal užsienio šalių (žr. priedą) patirtį želdinių priežiūra yra teritorijų planavimo objektas, o patys želdiniai – neatsiejama teritorijų planavimo dokumentų dalis.

2. Visi želdynų ir želdinių priežiūros bei tvarkymo projektai privalo būti viešinami taip, kad maksimaliai pasiektų tikslinę gyventojų grupę, patogia jiems forma ir patogiu laiku. Pagal Čekijos pavyzdį (žr. priedą) bendruomenė įtraukiama ir aktyvia, ir pasyvia forma (planavimo susirinkimai, vieši svarstymai, balsavimas, klausimynai ir pan.). Planavimo susirinkimai rengiami kaip galima arčiau tikslinės grupės – aikštelėse, žaidimų aikštelėse, parkuose, gatvėse, kaimyniniuose restoranuose ir kt.). Tikslinė grupė informuojama visomis įmanomomis priemonėmis (internetas, svetainės, radijas, laikraščiai, asmeniniai kvietimai, skelbimai).

3. Viešųjų želdynų vystymas – daugelio specialybių sankirtos laukas, todėl į želdynų ir želdinių planavimą, projektavimą, sprendimų priėmimą turi būti įtraukta kuo daugiau skirtingų suinteresuotų profesinių sektorių ir visuomenė.

4. Savivaldybės administracija privalo koordinuoti ir derinti įvairaus pobūdžio darbus, susietus su želdynų formavimu, rūpyba ir miesto dizainu.

5. Įtraukti visuomeninių, mokslo ir mokymo organizacijų atstovus į želdynų ir želdinių rūpybos bei tvarkybos kontrolę.

6. Atlikti kietųjų dangų kraštovaizdžio (gatvių ir prospektų, automobilių parkavimo vietų) ir viešųjų erdvių medžių ir krūmų auditą. Turint inventorizacinius ir inspekcinius duomenis valdyti situaciją, numatyti rūpybos ir tvarkybos apimtis ir spręsti iš to kylančias problemas.

7. Sudaryti ir patvirtinti sostinės medžių ir krūmų rūšių, kurios labiausiai prisitaikiusios prie miesto sąlygų bazinį sortimentą, numatyti perspektyvinius kiekius ir siekti jų išauginimo Vilniaus apskrityje. Mažai priežiūros reikalaujančių želdinių sukūrimas turi tapti prioritetiniu.

8. Siekiant sudominti vilniečius ir pritraukti sostinės svečius, suformuoti kiekvieno želdyno, kaip viešosios erdvės, ideologiją, suteikti jam kultūrinį-edukacinį pagrindą, pvz., organizuoti Sostinės medžio, gražiausio skvero rinkimus, rinkti parkų istoriją ir kitaip puoselėti želdynų vertę.

9. Bendradarbiavimui ir komunikacijai su visuomene užtikrinti, visuomenės įtraukimui, įkurti specialų biurą iš Savivaldybės ir Lietuvos arboristikos centro darbuotojų, kuris pritrauktų įvairių suinteresuotų organizacijų atstovus, specialistus ir ekspertus. Kartu su jais:

9.1. Parengti “Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių“ atnaujinimą arba pakeisti jas į naujas želdinių mieste rūpybos taisykles. Raginame taikyti tarptautinėje erdvėje priimtas atsakingos sumedėjusių augalų priežiūros ir globos taisykles, standartus, normas ir ypatingą dėmesį skirti prevencinei medžių priežiūrai, atsakingai arboristikai.

9.2. Viena iš pagrindinių biuro funkcijų - sumedėjusios augalijos, želdynų ilgaamžiškiausio elemento, gerovės kontrolė. Skirti arboristo-inspektoriaus (Tree officer angl.) pareigybę, kuris atliktų su želdynais ir sumedėjusiais želdiniais susijusių projektų derinimą ir šių darbų vykdymo kontrolę, organizuotų visuomenės informavimą, švietimą apie modernią medžių priežiūrą, rūpybą ir pažeidimų prevenciją.

10. Pagal Rygos miesto pavyzdį, siūlome, kad Vilniuje medžių genėjimo ir kitus lajos priežiūros darbus galėtų atlikti tik arboristas arba arboristo kvalifikaciją turintis darbininkas. Neseniai Vilniuje įvykęs incidentas, kuomet Šventaragio gatvėje ant kavinės atlūžo dalis medžio kamieno, yra akivaizdus pavyzdys, kad šis medis praeityje buvo netinkamai genimas, prižiūrimas.

PRIEDAS. LR Seimo Parlamentinių tyrimų departamento analitinė apžvalga

Lietuvos arboristikos centras                                                                 Sigitas Algis Davenis

                                                                                                                  Algimantas Bacevičius

Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuras                                 Andrejus Gaidamavičius

Lietuvos gamtos draugija                                                                      Dr. Ričardas Skorupskas

Lietuvos geografų draugija                                                                   Prof. dr. Dovilė Krupickaitė

                                                                                                                 Dr. Giedrė Godienė

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga                                        Alvydas Mituzas

Vilniaus universiteto Geografijos                                                        Dr. Regina Prapiestienė
ir kraštotvarkos katedra

Parkotyrininkas                                                                                     Dr. Kęstutis Labanaukas

Draugija „Žaliuojanti Vilnija“                                                               Antanas Stackevičius

Asociacija „Išsaugokime Vilniaus medžius“                                        Pranas Gudaitis

Susivienijimas Žali.lt                                                                             Milda Liucija Lukoševičiūtė

                                                                                                               Linas Kranauskas

Vilniaus bendruomenių asociacija                                                     Tomas Bakučionis

Pilaitės bendruomenė                                                                         Janina Gadliauskienė

Žvėryno bendruomenė                                                                       Vytautas Damaševičius